2004 m. rugsėjo 23 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1213 patvirtinta Daugiabučių namų modernizavimo programa, kurios tikslas - didinant energijos naudojimo efektyvumą būste ir mažinant patalpų šildymo išlaidas, padėti daugiabučių namų savininkams ir ypač mažas pajamas gaunančioms šeimoms modernizuoti daugiabučius namus. Viena iš priemonių, leidžiančių taupyti energiją, - individualus šilumos reguliavimas, o geriausiu atveju - ir individuali jos apskaita. Kaip parodė praktika, tokiu atveju gali būti sutaupoma net iki 30 proc. energijos.

Trieigis termostatinis vožtuvas su termostatu „Uni LH"

Dabartinė situacija

Daugumoje masinės statybos daugiabučių namų įrengtos vienvamzdės šildymo sistemos. Anuomet diegiant tokias sistemas pirmiausia buvo siekiama sutaupyti medžiagų, kadangi, palyginti su dvivamzde, tokiai sistemai įrengti reikia mažiau vamzdžių ir fasoninių detalių, ją daug paprasčiau sumontuoti. Ir nors tokios sistemos turi trieigius reguliavimo čiaupus, praktiškai reguliuoti jais beveik neįmanoma (nuimtos rankenos, nėra ribotuvų, apvadiniai vamzdžiai pilni purvo, užstrigęs čiaupo įdėklas), o dažnai netgi nepageidaujama (galima sutrikdyti šilumnešio tiekimą stovu ar jį visai nutraukti, išbalansuoti namo šildymo sistemą).

Kadangi daugiabučiai namai su tokiomis sistemomis buvo jungiami prie centralizuoto šilumos tiekimo tinklų, tai ir temperatūra butuose buvo reguliuojama centralizuotai keičiant šilumnešio temperatūrą, atsižvelgiant į lauko temperatūrą. Nors tokios sistemos buvo įrengiamos pagal tipinius projektus, ne visuomet jos veikia idealiai. Be to, gyventojų poreikiai ir patogumo reikalavimai skirtingi. Vienintelės priemonės, leidusios individualiai reguliuoti temperatūrą, buvo atviras langas (jei per karšta) arba savavališkai padidintas šildymo paviršių plotas. Tai savo ruožtu blogino bendrą sistemos būklę.

Trumpai apžvelgiant vienvamzdes sistemas, reikia paminėti, kad gyvenamuosiuose namuose naudojami vertikalūs stovai su apvadiniais ruožais. Tai padaryta tam, kad būtų bent teorinė galimybė reguliuoti šildymo prietaisus. Pratekamosios vienvamzdės sistemos (be apvadinio ruožo) įrengtos ten, kur nereikia reguliuoti atskirų šildymo prietaisų skleidžiamo šilumos srauto intensyvumo. Tokių sistemų fragmentai naudojami, pvz., laiptinių stovuose.

Sprendimo būdai

Idealu, kai pastatas atnaujinamas kompleksiškai, t. y. keičiami langai, šiltinamos sienos, renovuojamas stogas, modernizuojama inžinerinė infrastruktūra.

Deja, tokių atvejų kol kas labai mažai. Praktiškai, jei pastatas ir modernizuojamas, tai įgyvendinama tam tikrais etapais. Kalbant apie šildymo sistemas, daugelyje namų jau įgyvendintos tam tikros priemonės. Visų pirma priklausomos sistemos perdaromos į nepriklausomas, t. y. namuose įrengiami šilumos mazgai. Kai kur papildomai subalansuojama šildymo sistema, įrengiant ant šildymo stovų balansinius ventilius. Kitas etapas galėtų būti individualus šilumos reguliavimas bute. Tai ne tik leistų susikurti individualų mikroklimatą bute, bet ir sudarytų prielaidas žengti kitą žingsnį - įrengti individualią šilumos apskaitą, kuri neatsiejama nuo individualaus reguliavimo.

Įvertinus namo vamzdyno būklę ir jo susidėvėjimą, galimi keli sprendimo būdai. Pirmas (pats radikaliausias) - viso vamzdyno atnaujinimas. Jei vamzdžiai ir šildymo prietaisai visiškai susidėvėję (surūdiję arba užakę iš vidaus), tuomet vamzdžiai ir radiatoriai keičiami naujais ir sistema iš vienvamzdės perdaroma į dvivamzdę. Be abejo, pastaroji pranašesnė už vienvamzdę, nes vienvamzdžių šildymo sistemų reguliavimo galimybės, palyginti su dvivamzdėmis, ribotos, mat šildymo prietaisai stove jungiami nuosekliai. Tokiu atveju, ką nors sistemoje keičiant, vyksta savotiška grandininė reakcija, kai tiesiogiai ir netiesiogiai veikiami tokie svarbūs techniniai reguliavimo duomenys kaip tiekiamo srauto temperatūra, šildymo prietaiso skleidžiamas šilumos srautas, patalpos temperatūra.

Tačiau sistemos pertvarkymas iš vienvamzdės į dvivamzdę kainuoja brangiausiai. Jei vamzdynas nelabai susidėvėjęs, paliekama vienvamzdė šildymo sistema, tik prie šildymo prietaisų įrengiami reguliatoriai (termostatiniai vožtuvai). Atliekant tokį pertvarkymą gyventojams galima būtų rekomenduoti kartu pasikeisti senus šildymo prietaisus į naujus šiuolaikinius, kurie visų pirma yra veiksmingesni ir dėl to kompaktiškesni, patikimesni, estetiškesni, jų valdymas ne toks inertiškas.

Reguliatorių įrengimas

Pertvarkant vienvamzdę šildymo sistemą šiuo metu naudojami dviejų tipų termostatiniai vožtuvai: padidinto laidumo tiesūs arba trijų kanalų (trieigiai) vožtuvai. Termostatiniai vožtuvai paprastai parenkami pagal stovo vamzdį, t. y. DN 15 arba DN 20 santykinio skersmens.

Padidinto laidumo tiesūs termostatiniai vožtuvai įrengiami prieš kiekvieną radiatorių ir jais reguliuojamas į šildymo prietaisus patenkančio vandens kiekis.

Kadangi vanduo teka ten, kur mažesnis pasipriešinimas, apvadinis ruožas turi turėti tam tikrą pasipriešinimą, kad stovu cirkuliuojantis šilumnešis neaplenktų radiatoriaus. Paprastai apvadiniai ruožai įrengiami iš vamzdžių, kurių matmenys vienu skersmeniu mažesni už stovo skersmenį, arba naudojamos įvairios diafragmos. Jei stovo apvadiniai ruožai neperstumti, rekomenduojama tai padaryti, nes tuomet pagerėja vandens tiekimas į šildymo prietaisus, be to, perstumtas apvadinis ruožas kompensuoja stovų pailgėjimą jiems šylant.

Vokietijos įmonė „Oventrop" gamina dviejų tipų padidinto laidumo termostatinius vožtuvus, tinkančius vienvamzdėms šildymo sistemoms. Serijos AZ vožtuvų kvs dydis, kuris nulemia vožtuvo laidumą, DN 15 ir DN 20 vožtuvams yra atitinkamai 1,8 ir 2,8. Jei reikia dar didesnio laidumo vožtuvų, reikėtų rinktis M serijos termostatinius vožtuvus. Tokio tipo DN 15 ir DN 20 vožtuvų kvs dydis - atitinkamai 3,0 ir 4,0. Pažymėtina, kad speciali vožtuvo balno ir lėkštelės forma neleidžia purvui ir apnašoms kauptis vožtuvo viduje, o sustiprinta spyruoklė iš nerūdijančio plieno neleidžia vožtuvo lėkštelei prilipti prie balno, jei vožtuvas ilgai būna uždarytas.

Serijos M padidinto laidumo termostatinis vožtuvas

Įrengiant sistemą su tiesiais termostatiniais vožtuvais susiduriama su dviem problemomis:

1. gana sudėtinga parinkti optimalų apvadinio ruožo pasipriešinimą,
2. eksploatacijos metu atsidarinėjant ir užsidarinėjant termostatiniams vožtuvams šiek tiek kinta stovo pasipriešinimas ir šilumnešio srautas jame. O to neturėtų būti, nes viena iš vienvamzdės sistemos ypatybių - vadinamasis kokybinis reguliavimas, kai kinta ne šilumnešio srautas, o jo temperatūros duomenys.

Renovuojant šildymo sistemas, beveik visada įrengiami balansiniai ventiliai.

Jų paskirtis ne tik paskirstyti šildymo sistemos stovuose cirkuliuojančius srautus, atsižvelgiant į stovų nominalią galią, bet ir užtikrinti sistemos balansą kintant apkrovoms stovuose. Tuo tikslu, be įprastų balansinių ventilių, gali būti naudojami srauto reguliatoriai („srauto ribotuvai"). Tokie reguliatoriai veikia dinamiškai ir neleidžia stove padidėti srautui daugiau nei nustatyta, be to, stovus su juose įrengtais srauto reguliatoriais labai paprasta subalansuoti - pakanka reguliatoriaus rankenėlę nustatyti į reikiamą padėtį, atitinkančią norimą masės srautą, kg/h, ir užblokuoti. Šiuo atveju matavimo kompiuteris nereikalingas. Tokių reguliatorių konstrukcija, palyginti su įprastais balansiniais ventiliais, yra sudėtingesnė ir dėl to jie brangesni.

Srauto reguliatorius „Hydromat Q"

Renkantis balansinius ventilius būtina, kad jie turėtų bent šias funkcijas: uždarymo, išankstinio nustatymo fiksavimo, būtų galima išmatuoti jų slėgio nuostolius ir sautą, nustatytas srautas turi atitikti faktinį ± 10 proc. Vidaus sistemų hidrauliniam balansavimui „Oventrop" gamina srieginius ventilius „Hydrocontrol R" (DN 10-DN 65).

Pagrindiniai jų pranašumai: pasviręs reguliavimo suklys ir dėl to mažas hidraulinis pasipriešinimas, preciziškas reguliavimas (turi nuo 70 iki 100 nustatymo padėčių), reguliavimo tikslumas - ± 5 proc., aukšta slėgio klasė PN 16-PN 25, jie gaminami iš ypač atsparios medžiagos bronzos, yra antgaliai vandeniui išleisti ir matavimo kompiuteriui prijungti.

Viena iš „Oventrop" balansinių ventilių ir srauto reguliatorių ypatybių yra ta, kad jiems gaminti naudojami tie patys korpusai.

Balansinis ventilis „Hydrocontrol R" ir srauto blokavimo ventilis „Hydrocontrol A"

Dėl to, jau turint šildymo sistemoje įrengtą balansinį ventilį, jį nesunkiai galima perdaryti į srauto reguliatorių ir atvirkščiai.

Vienvamzdžių sistemų pertvarkymas naudojant trieigius termostatinius vožtuvus

Šiam tikslui naudojami Vokietijoje gaminami trieigiai termostatiniai vožtuvai. Taip yra neatsitiktinai. Maždaug nuo 1970 m. buvusioje VDR pradėtos įrenginėti vienvamzdės šildymo sistemos su trieigiais rankinio reguliavimo ventiliais ir plokščiais plieniniais radiatoriais.

Net 65 proc. buvusios VDR daugiaaukščių pastatų turėjo tokias sistemas. Joms reguliuoti buvo naudojami buvusios VDR standartą TGL 43191 atitinkantys rankinio reguliavimo ventiliai. Susijungus Rytų ir Vakarų Vokietijai, nuo 1991 m. buvusioje VDR įsigaliojo šildymo sistemas reglamentuojantis potvarkis, kuris numatė, kad iki 1995 m. gruodžio 31 d. visos centrinio šildymo sistemos turi turėti automatinius įtaisus atskirų patalpų temperatūrai individuliai reguliuoti. Kitaip tariant, šildymo sistemoms turėjo būti pritaikytas termostatas.

Kad su minimaliomis sąnaudomis būtų galima pertvarkyti senas vienvamzdes sistemas, šildymo armatūros gamintojai sukūrė ir pradėjo gaminti rankinio reguliavimo ventilių matmenis ir jungimo būdą atitinkančius trieigius termostatinius vožtuvus.

„Oventrop" sukurtas trieigis vienvamzdėms šildymo sistemoms pertvarkyti skirtas termostatinis vožtuvas taip pat atitinka minėto VDR standarto matmenis. Šį vožtuvą galima naudoti vienvamzdėse centrinio šildymo sistemose, kur į šildymo sistemą tiekiamo šilumnešio temperatūra gali siekti iki 120 °C (trumpai iki 130 °C). Vožtuvo korpusas liejamas iš bronzos, išorinė dalis nikeliuota. Vidaus detalės gaminamos iš žalvario, suklys ir spyruoklė - iš nerūdijančio plieno. Uždarymo lėkštelė papildomai turi minkštą sandariklį. Vožtuvas atitinka PN 16 slėgio klasę. Jis gaminamas santykinio skers-mens DN 15 ir DN 20 ir, atsižvelgiant į tai, iš kurios pusės jungiamas prie šildymo prietaiso, gali būti kairinis arba dešininis. Vožtuvas prie sistemos jungiamas gaubiamosiomis veržlėmis, sandarinant plokščiomis tarpinėmis.

Renovacijai skirtas trieigis termostatinis vožtuvas, kairinis

„Oventrop" trieigiai termostatiniai vožtuvai turi nemažai pranašumų: vožtuvo laidumas atitinka iki tol naudotų rankinio reguliavimo ventilių laidumą (tai reiškia, kad praktiškai nepasikeičia stovo, o kartu ir sistemos pasipriešinimas); vožtuvui veikiant kinta tik šildymo prietaisu ir apvadu tekančio srauto santykis, o šių srautų suma lieka beveik nepakitusi (tai reiškia, kad vožtuvo darbo metu praktiškai nesikeičia stovu cirkuliuojantis srautas ir dėl to neišbalansuojama namo šildymo sistema).

Paveiksle pateikta matavimo diagrama patvirtina šią „Oventrop" trieigio vožtuvo, skirto vienvamzdėms šildymo sistemoms pertvarkyti, ypatybę.

Diagramoje matyti, kad didinant srauto, tekančio per radiatorių, dalį (vožtuvas atidaromas) tiek pat sumažėja srauto dalis, tekanti apvado ruožu, o jų suma (srautas stovu) lieka vienoda.

Radiatoriaus mazgas

Be to, „Oventrop" trieigiai termostatiniai vožtuvai turi išankstinio nustatymo galimybę - galima apriboti per radiatorių tekančio srauto dalį, palyginti su visu stove cirkuliuojančiu srautu, nuo 15 iki 55 proc. Taip galima sumažinti srautą ne tik per stovo pradžioje esančius šildymo prietaisus, bet ir per savavališkai įrengtus šildymo prietaisus. Žinoma, taip hidrauliškai balansuoti stovo šildymo prietaisus galima tik prieš tai atlikus atitinkamus skaičiavimus.

Termostatai

Trieigiai termostatiniai vožtuvai turi sriegį M 30x1,5 termostatui prijungti. Su juo galima ne tik palaikyti norimą patalpos temperatūrą (dėl to kartais jie dar vadinami komforto reguliatoriais), išnaudoti papildomą šilumą (įvairūs elektros prietaisai, viryklė, pro langą šviečianti saulė ir pan.), bet ir riboti temperatūrą. Pastaroji aplinkybė ypač aktuali tapo įrengus individualią apskaitą, nes kai kurie gyventojai perdėtai ima taupyti šilumą ir užsuka šilumnešio tiekimą į radiatorių. Dėl to kambariai ne tik drėksta, atsiranda pelėsis, bet ir savotiškai apvagiami kaimynai, nes šiluma perduodama per prastai izoliuotas pastato vidaus atitvaras.

Kad taip neatsitiktų, patariama termostatus blokuoti. „Oventrop" termostatas „Uni LH" turi paslėptą temperatūros ribojimo funkciją, dėl to tokie termostatai gali būti naudojami temperatūrai riboti ne tik gyvenamuosiuose, bet ir visuomeniniuose pastatuose, biuruose. Blokavimo įtaisai paslėpti ir dėl to sunkiau pasiekiami. Kad nebūtų manipuliuojama termostatu, yra skirtingos instrukcijos vartotojui ir montuotojui.

Termostatas „Uni LH" su nuotoliniu jutikliu

Jei dėl esamos situacijos radiatoriaus mazgas ir termostatas uždengtas užuolaida nišoje po palange ir negali tiksliai fiksuoti kambario temperatūros ir jos reguliuoti, siūloma naudoti termostatus su nuotoliniais jutikliais ar nuotolinio valdymo reguliatorius.

Nuotolinio valdymo reguliatorius „Uni LH"

Įrengimas

Nors „Oventrop" trieigių termostatinių vožtuvų matmenys skiriasi nuo pas mus vienvamzdėms sistemoms naudotų trieigių čiaupų, juos nesunku pritaikyti. Labai svarbu atkreipti dėmesį į srauto tekėjimo kryptį ir į tai, kokio vožtuvo reikia - kairinio ar dešininio. Kaip minėta, naudojami tokio pat santykinio skersmens vožtuvai kaip ir stovo vamzdis, t. y. DN 15 arba DN 20.

Įvairūs priedai

Tarpašinio atstumo išlyginimas naudojant S formos jungtis

Kad palengvintų montavimą, „Oventrop" tiekia įvairius priedus: virinamus, srieginius antgalius, S formos jungtis.

Trieigio termostatinio vožtuvo ir pertvarkymui skirto rinkinio įrengimo pavyzdys

Pertvarkymui skirto rinkinio sudedamosios dalys

Tačiau ypač patogu naudoti vienvamzdėms šildymo sistemoms pertvarkyti skirtą rinkinį. Prieš tai reikia sutrumpinti apvado vamzdelį iki reikiamo radiatoriaus tarpašinio atstumo, pvz., 500 mm. Visos dalys ir armatūra jungiami srieginėmis jungtimis naudojant gaubiamąsias veržles ir plokščias sandarinimo tarpines.

Savaiminis šilimas

Su vožtuvu viršutinėje šildymo prietaiso dalyje galima reguliuoti ir uždaryti šildomo vandens srautą į šildymo prietaisą. Taip reguliuojama šiluma.

Apatinė dalis tarp trišakio ir šildymo prietaiso visą laiką lieka atvira. Esant viršutiniam šilumnešio paskirstymui, net kai vožtuvas ir uždarytas, šildymo vanduo cirkuliuoja šalia radiatoriaus (žr. pav.). Dėl temperatūrų skirtumo vamzdyne ir radiatoriuje atsiranda savaiminė cirkuliacija. Dėl to net esant uždarytam ventiliui vyksta nežymus šilumos perdavimas į šildymo prietaisą. Pastebėta, kad jo intensyvumas priklauso nuo naudojamų vamzdžių skersmens, t. y., kuo vamzdžiai storesni, tuo jis intensyvesnis. Taip pat svarbi montavimo kokybė, nes, jei paliekamas nuolydis tarp apatinio trišakio ir radiatoriaus, atsiranda palankios sąlygos savaiminei cirkuliacijai. Šis „savaiminis šilimas" egzistuoja ir esant rankinio reguliavimo ventiliams. Rankinio reguliavimo ventilių pakeitimas termostatiniais vožtuvais su savaiminiu šildymo prietaisų šilimu nesusijęs.

Paprastai termostatiniai vožtuvai veikia nepriekaištingai ir įtarimai, kad vožtuvai nepakankamai užsidaro, patikrinus juos nepasitvirtina. Radiatoriaus „savaiminį šilimą" galima sumažinti papildomai naudojant atskiriančias sriegines jungtis. Be to, šiluma gali patekti per kitus šaltinius, pvz., patalpoje esančius neizoliuotus stovų vamzdžius.

Atskiriančios (izoliuojančios) jungtys

Priežiūra

Be įvairių priedų, palengvinančių vienvamzdžių šildymo sistemų pertvarkymą, „Oventrop" tiekia įrangą šildymo sistemoms balansuoti ir prižiūrėti. Renovuojant šildymo sistemas, jas būtina hidrauliškai subalansuoti. Tam naudojamas matavimo kompiuteris „OV-DMC2". Juo galima ne tik tiksliai išmatuoti cirkuliuojančius srautus, bet ir juos koreguoti.

Kompiuterio programinė įranga leidžia taikyti net keturis skirtingus balansavimo metodus, atsižvelgiant į šildymo sistemos dydį ir naudojamus balansinius
ventilius.

„Oventrop" matavimo kompiuteris „OV-DMC2"

Eksploatuojant šildymo sistemas į vožtuvo vidų tarp darbo paviršių gali patekti purvo, todėl jis sandariai neužsidarys.

Taip pat po vamzdyno remonto darbų, jei jis tinkamai neišplaunamas, gali likti metalo atplaišų, drožlių ir suvirinimo šlako likučių. Patekę tarp darbo paviršių jie ne tik trukdo vožtuvui visiškai užsidaryti, bet gali juos ir pa-žeisti. Tam įmonė „Oventrop" siūlo įrankį „Demo-Bloc", kuriuo galima išimti vožtuvo įdėklą, jį patikrinti ir prireikus pakeisti neišleidžiant vandens iš sistemos. Visa tai galima atlikti sistemai dirbant. Juo taip pat galima išvalyti vožtuvo balną.

Įrankis „Demo-Bloc"

Taip pat pažymėtina, kad, pradedant bet kokius renovavimo darbus, juos būtina suderinti su šilumos tiekėju ir gerai pasiruošti. Reikia įvertinti esamos sistemos būklę ir atlikti būtinus skaičiavimus, kad būtų galima įvertinti pertvarkymo mastą ir pobūdį.

„F. W. Oventrop GmbH & Co. KG"
atstovas Lietuvoje
Vygantas Milaknis,
tel. 8 687 27 817,
faks. (8 458) 31 244,
el. paštas milaknis@post.omnitel.net,
svetainė www.oventrop.lt