Esamas statinys ant Tauro kalno bus pakeistas visiškai nauju. Tai išaiškėjo paskelbus Tauro kalno konkurso pirmosios vietos nugalėtoją. Lrt.lt kalbinti specialistai labiausiai dvejoja dėl nugalėtojų sumanymo apjuosti pastatą „užuolaida": vieniems ji atrodo neįgyvendinama, kitiems - tiesiog nereikalinga. Tuo tarpu nugalėtojai tikina kol kas idėjos neatsisakysią ir pabrėžia, esą „užuolaidos" nereikėtų suprasti kaip įprastos užuolaidos, kurią galima atitraukti ar užtraukti.

Fasadai su dinamiška užsklanda, kuri iš išorės atrodo aklina, o iš vidaus yra beveik skaidri, „Vilniaus architektūros studijos" maketas.

Prie pirmosios vietos projekto-nugalėtojo ranką pridėjo šie architektai: Natalija Baran, Jurgis Dagelis, Goda Gečaitė, Lijana Jančytė, Gytis Jurgelevičius, Džiugas Kisielius, Vaida Kutaitė, Ignas Lukauskas, Vytas Lukoševičius, Kęstutis Pempė, Algimantas Pliučas.

Konkursui pasiūlytas projektas, pasak jį kūrusių architektų, priešingybė „esamai sustingusiai, sunkiai, atgrasiai pastato architektūrai": „iš pagrindinių miesto panoraminių apžvalgos taškų bus matomas ramus, atviras, besikeičiančiu apvalkalu apgaubtas tūris".

Projektas, jungiantis atskirtas žalias erdves

Pirmosios Tauro kalno konkurso nugalėtojų projekte numatomas statinys, susidedantis iš trijų atskirų tūrių, sujungtų tilteliais bei vidine dengta erdve.

Viename jų siūlomos visuomeninės paskirties patalpos (per 10 tūkst. kv. m.) - parodų salės, biblioteka, koncertų salė; kituose dviejuose - komercinės biurų patalpos, kavinė ir restoranas. Po visu kompleksu architektai sklype numatė bendrą trijų aukštų požeminę automobilių saugyklą.

Pirmosios vietos projekto kūrėjai daug dėmesio skyrė patekimo į pastatą takų sistemai, kurioje numatomas esamų laiptų ir takų renovavimas, taip pat numatyti nauji takai. Pėsčiųjų takas kirs pastatą, kad žmonėms būtų patogu patekti į skirtingas pastato dalis.

Kaip rašoma projekto aiškinamajame rašte, numatoma, kad takas bus ir gyva jungtis tarp Tauro kalno žaliosios dalies ir sklypo pietuose besiribojančios žaliosios erdvės. Pastaroji erdvė - senosios evangelikų liuteronų kapinės. Jas projekte numatyta iškelti ir įamžinti.

„Norėjome sujungti žalią erdvę nuo Santuokų rūmų su Tauro kalno žalia erdve, kad ji būtų gyva. Dabar tos erdvės atkirtos transporto srautais, o žmonės užlipę į kalną atsiremia į automobilių aikštelę, pro kurią prasibrovę patenka į gatvę, tad būtų svarbu pėsčiųjų takais sujungti erdves", - sumanymą komentavo vienas iš projektą kūrusių architektų Algimantas Pliučas.

Specialistai akcentuoja statinio erdvių išskaidymą

Architektės Ramunės Staševičiūtės, vienos iš konkurso vertinimo komisijos narių, teigimu, pirmosios vietos laimėtojų projekto privalumas - statinio išskaidymas į tris tūrius.

„Šiuo metu ant kalno „užkrautas" vientisas didelis tūris yra sunkokas, o tas nugalėtojų siūlymas skaidyti sukuria naują erdvę, naują intrigą. Numatyto statinio monumentalumas išlieka, bet pastatas truputį yra pakilęs ant platformos ir jis palengvėja", - pastebi pašnekovė.

Į suskaidytus statinio tūrius dėmesį atkreipė ir architektas Sigitas Kuncevičius. Jis - vienas iš trijų recenzentų, analizavusių visus Tauro kalno konkursui pateiktus projektus.

„Pirmosios vietos laimėtojo projektas vienas brandesnių, radusių struktūros privalumus: mažasis modelis buvo sukapotas į tris dalis, tris tūrinius vienetus ir pamatėme, kad toks šio tūrio metodas, neharmonizuojantis su Tauro kalnu, yra vienas iš galimų kelių", - sako S. Kuncevičius.

Kaip lrt.lt išsakė nuomonę Lietuvos architektų sąjungos Vilniaus skyriaus pirmininkas Marius Šaliamoras, konkurso pirmosios vietos nugalėtojų projektas jam atrodo kiek lyriškas ir tobulintinas. „Jeigu kalbėtume ne apie architektūrą, ne apie funkcinius dalykus, išskirčiau darbą, kuriam buvo skirta antra vieta. Bet čia tik architektūriniu požiūriu - komisija taip pat vertino funkcionalumą, svarbūs buvo ir investitorių interesai.

Pirmosios vietos nugalėtojo projektas turi būti tobulinamas, nes lyrinės metaforos (pavyzdžiui, „užuolaidos"), yra gal kiek naivokos, bet [ateityje] tai, matyt, bus solidesnės formos architektūrinis statinys", - pastebi M. Šaliamoras.

„Antrosios vietos laimėtojo projektą priskyrėme prie renovacinių: šiuo atveju paliekami fasadai kaip buvusio statinio ženklas, o vidaus struktūra pateikta visiškai nauja. Toks darbas lyg ir deklaruoja tęsinį (konkurso dalyviams duota užduotis sukurti projektą esamo statinio ribose, paisant esamo pastato aukščio, užstatymo ploto ir pan. - lrt.lt).

Pirmosios vietos projekto kūrėjai pasiūlė visiškai nugriauti seną pastatą ir pastatyti naują statinį, kuris deklaruotų naują stilistiką, naują požiūrį. Ir kadangi esu susipažinęs su įvairiomis renovacijos metodikomis, man požiūris, išreikštas antrosios vietos autorių, kelia truputį daugiau simpatijų: jeigu esame apriboti, mano požiūriu, didesnę prasmę turi paliekami pastato, turinčio istorinę vertę ženklai", - kalba architektas S. Kuncevičius.

Vienas iš konkurse antrąją vietą pelniusio projekto kūrėjų Vytautas Biekša komentuodamas pirmosios vietos nugalėtojų projektą retoriškai klausia, ar jo kūrėjai galvojo apie konkrečią vietą ir abejoja, ar nugalėtojų statinys tinkamas esamai aplinkai.

„Manau, tas pastatas sukurtas ne visai tai vietai. Kodėl jis būtent toje vietoje, o ne kitur? Man kyla abejonių, nes sprendimas yra per daug universalus, per daug abstraktus tai vietai. Jis neatrodo skirtas tik tai vietai. Tai pagrindinis pavojus, pagrindinė problema", - nuomonę išsako architektas V. Biekša.

Kritikuojamas fasadas - „scenos užsklanda"

„Vilniaus architektūros studijos" projekto vizualizacija.

Pagrindinė pirmosios vietos nugalėtojų sukurto projekto pastato idėja: fasadas - „scenos užsklanda". „Grakštus, tarsi ažūriniu šydu apgaubtas fasadas sergi miesto dvasios paslaptį, kuri kaskart atsivers žvilgsniui į tolį - į tai, kas kuria skaidrų vilniečio polėkį", - rašoma projekto aiškinamajame rašte.

Šis motyvas, pasak projekto autorių, paverčia statinį dinamišku, besikeičiančiu skirtingu paros metu, priklausomai nuo to, kas vyksta jo viduje.

Architektės, vertinusios konkursui pateiktus projektus, R. Staševičiūtės teigimu, sumanytos „užuolaidos" vienareikšmiškai daugelio komisijos narių buvo pripažintos klaida. „Bet tai yra pataisoma detalė", - priduria ji.   

„Mus kiek nuvylė, kad autoriai su „užuolaidomis" pastato tūrį, kurį būtų galima suvokti kaip suskaidytą, vėl uždaro: „užuolaidos" sujungia statinį į tuos pačius parametrus, kurie yra ir dabar. Tai problemiška, nes bet kokios dėžės pastatymas ant kalno yra problemiškas", - pastebi architektas S. Kuncevičius.

Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas, Tauro kalno konkurso vienas iš vertinimo komisijos narių Gintautas Blažiūnas komentuodamas nugalėtojų projektą sudvejojo, ar apskritai bus įmanoma įgyvendinti „scenos užsklandos" sumanymą. A. Pliučas pripažįsta, kad šiai idėjai įgyvendinti reikės daug kainuojančios specialios medžiagos, tačiau tikina, kad atsisakyti „scenos užsklandos" idėjos kol kas nesvarstyta.

„Praėjo dar nedaug dienų [po konkurso nugalėtojų paskelbimo - lrt.lt], toliau projekto nevystėme, bet tos „užuolaidos" nebus kaip užuolaidos - jos simbolizuos kintamo pastato estetiką", - aiškina A. Pliučas.

Jo tikinimu, jokios užuolaidos iš tiesų nebus - esą konkursui pateiktame projekte užuolaida, vadinamoji fasado „scenos užsklanda", yra pavaizduota sąlyginai. „Tikrai nereikėtų įsivaizduoti, kad ta užuolaida bus kaip tikra užuolaida, kurią galima užtraukti ar atitraukti.

Ta „užuolaida" simbolizuoja įvairiomis šiuolaikinėmis priemonėmis perteikiamą kintančio pastato estetinę išraišką . Dieną pastatas gali būti labiau atviras, skaidrus, iš vidaus gali matytis miestas, tačiau iš išorės pastato vidus - ne. Kitu laiku fasadas gali pasikeisti ir tapti atviru iš išorės, kuomet matoma, kas vyksta pastate: koncertus, renginius stebėti galima ne tik iš pastato vidaus. Tos „užuolaidos" simbolizuoja fasado kintamumą", - pabrėžia vienas iš projekto-nugalėtojo kūrėjų A. Pliučas.

Griauti ir statyti naują ar palikti seną?

Architekto A. Pliučo pasakojimu, projektą kūrusi komanda ilgai nediskutavo, ar reikia palikti senuosius Profsajungų rūmus, ar ne. „Jau pirmuosiuose svarstymuose buvo prieita prie minties, kad tai turėtų būti naujas pastatas", - tikino lrt.lt pašnekovas.

S. Kuncevičiaus teigimu, Profsąjungų rūmai iš tiesų didelės architektūrinės, kompozicinės vertės neturi, kadangi dar 1959-aisiais buvo pastatyti pagal kartotinį projektą.

„Bet nuo pastato pastatymo praėjo nemažai laiko, jis vienaip ar kitaip įsirašė į Vilniaus kraštovaizdį, nors tas „kaip" - probleminis klausimas. Kažkada pastatas funkcionavo, tad istorinės vertės požymių atrastume. Istorija gali būti vienokia ar kitokia, bet ji yra, ir pastatas ženklą paliko. Istorinių bruožų palikimas, mano nuomone, turi prasmę", - nuomonę išsakė lrt.lt pašnekovas.

Konkurso antrosios vietos nugalėtojų projektas pasiūlė sujungti tai, kas sena, papildant naujais elementais.

„Mums buvo svarbu atspindėti Tautų namų idėją: ne sukurti Tautos namus, bet atspindėti, kad šioje vietoje daug metų buvo galvojama apie Tautos namų idėją. [...]

Pasirinkome seno ir naujo metaforą: esama struktūra ant kalno buvo „primesta" miestui, ji lyg ir svetima, bet per laiką suvokiama kaip sava. Siūlėme pakeisti jame ir aplink sukurdami demokratišką struktūrą: naują, laisvą, nesimetrišką, netaisyklingą", - bendrovės „Processoffice" architektų konkursui pasiūlytą projektą pristatė V. Biekša.  

Pasigenda politinio sprendimo

Kaip pabrėžė Lietuvos architektų sąjungos Vilniaus skyriaus pirmininkas, sklypas ant Tauro kalno yra „vienas iš išskirtinių sklypų Vilniuje". Jo nuomone, geriausia būtų matyti centrinę miesto dalį kaip vientisą struktūrą, kurią jungtų bendra idėja: nuo dešiniojo Neries kranto (kur architektė Saha Hadid sukūrė projektą Guggenheimo-Ermitažo muziejui), per Lukiškių aikštę iki pat Tauro kalno.

„Ir reikėtų spręsti kompleksiškai visos šios teritorijos užstatymą. Tai būtų modernus politinis sostinės centras. [...] Dabar teritorija yra suskaldyta į atskirus gabaliukus ir [...] vientiso sprendimo nėra", - pastebi M. Šaliamoras.

Jo teigimu, jeigu nėra vienijančios idėjos, geriausia būtų ant kalno nieko neprojektuoti.

Tauro kalno konkurso pirmosios vietos nugalėtojų projekte numatyta, kad pagrindinis takas, organizuojantis žmonių srautus pastate, „pavirsta į vizualinę ašį, surišančią pastato erdves su Lukiškių aikšte, būsimu Laisvės paminklu [dabartinėje Lukiškių aikštėje - lrt.lt] ir dešiniajame Neries krante susiformavusiu naujuoju miesto centru.

Projektų idėjas suskirstė į tris grupes

Tauro kalno konkursui buvo pateikta 20 darbų (vienas jų - pavėluotai). Vertinimo komisija pastebėjo, kad siūlomus projektus galima suskirstyti į tris grupes: siūlančius išlaikyti esamą pastatą paliekant išorę, bet keičiant vidų; siūlančius nugriauti esamus rūmus ir vietoj jų pastatyti visiškai naują pastatą; siūlančius formuoti kalną kaip pastatą.

„Nebuvo vienodų pasiūlymų. Tai rodo, kad kūryba nėra apibrėžiama: negalima kategoriškai sakyti, kad yra vienintelė kryptis teisinga. Kūrybinis procesas tuo ir įdomus, kad visos kryptys gali būti įdomios ir prasmingos, svarbu darbą iki galo pabaigti.

Visos trys absoliučiai idėjos yra priimtinos ir gali būti vystomos. Tiesiog komisija nustatė, kad reikia eiti šiuo keliu", - projektų visumą apibrėžė architektė R. Staševičiūtė.

Konkurso sąlygose numatyta, kad konkurso nugalėtojai yra pirmą, antrą ir trečią vietas laimėję projektai (jiems buvo numatytos ir piniginės premijos), tačiau užsakovas pasilieka teisę tęsti bendradarbiavimą su pirmosios ar antrosios vietos laimėtojais.

Kaip lrt.lt patikino konkursą paskelbusios buvusius Profsąjungų rūmus nuosavybės teise valdančios bendrovės „VIPC Vilnius" valdybos pirmininkas Darijus Vilčinskas, toliau bus vystomas bei projektuojamas pirmosios vietos nugalėtojų sumanymas. 

 

„Vilniaus architektūros studijos" projekto vizualizacija.

Pagrindinis fasadas, „Vilniaus architektūros studijos" projekto vizualizacija.

„Vilniaus architektūros studijos" projekto maketas.

Monika Kutkaitytė
lrt.lt