Kelininkai spaudžia vyriausybę
2009-04-03 08:40
Kelininkai toliau laukia valdžios malonės, neieškodami Lietuvai naudingų sprendimų.
Ekonominis sunkmetis valstybei suteikia unikalią progą mažesnėmis sąnaudomis atnaujinti viešąją infrastruktūrą. Investicijos į ją būtų stimulas greitai atsigauti šalies ekonomikai, išsaugoti esamas darbo vietas, pritraukti užsienio investicijų. Būtent tuo vadovaujasi nemažai ir Europos, ir viso pasaulio šalių. Tokią nuomonę balandžio 1 dieną vykusioje spaudos konferencijoje išsakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
Kreipimesi pateikti gražūs skaičiai, kiek Lietuva neteks keliams tvarkyti. Norėdami pasirodyti patraukliau, kelininkai savo kreipimesi sujungė kelių statybą ir priežiūrą su transporto paslaugomis, sektoriumi, kuris yra vienas iš svarbiausių Lietuvos paslaugų eksportuotojų.
Ar iš tiesų Lietuva turės naudos iš įdėjimų į kelių remontus? Viena iš neskaidriausių sričių, kur patekti gali tik ryšių turinčios įmonės, nori ir krizės akivaizdoje švaistyti mokesčių mokėtojų pinigus. Įpratę prie biudžetinių injekcijų, kelininkai nori išlaikyti tokią pačią situaciją neieškodami sprendimų, kurie ne tik nenaudotų Lietuvos biudžeto lėšų, bet ir galėtų papildyti jį. Dabartinė darbuotojų kvalifikacija ir per pastaruosius metus supirkta kelių tiesimo ir priežiūros technika leidžia Lietuvos kelininkams turėti konkurencingas pozicijas užsienio rinkose. Nežiūrint į tai, nesimato pastangų išeiti į užsienio rinkas.
A. Bunikio pieš.
ASA (allconstructions.com) yra pasiūliusi variantus kooperuotai išeiti į užsienio rinkas. Turėdami darbo ir reklamos patirties Rusijos, Baltarusijos, Lenkijos, Latvijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos rinkose, ASA siūlė savo paslaugas tiek privačioms įmonėms, tiek ir valstybinėms institucijoms. Privačios įmonės kartu su ASA yra sėkmingai užmezgusios santykių su daugybe įmonių minėtose šalyse, tuo tarpu labiausiai tuo turinčios būti suinteresuotos valstybinės įstaigos ignoruoja galimybes padidinti statybinio sektoriaus eksportą.
Šiuo metu Lietuvai keliasdešimt kartų svarbiau nei kelių remontas yra investavimas į renovaciją ir tapimas mažiau priklausoma nuo energetinių tiekėjų iš išorės. Iš tokių švaistūniškų projektų kaip kelių tvarkymas, stadionų statybos, biudžeto pinigai turėtų judėti į jau Nacionalinio saugumo klausimu įvardinamą renovacijos programą. Tuo tarpu pastaroji niekaip nesugeba pajudėti iš mirties taško.
Sergejus Jeriomenko
Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.
Komentarai
Visi ziuri savu interesu, tik ne visi turi uz ka savo interesus pakelti iki valstybininku galvos skausmo lygio. kelininkai šiuo atzvilgiu niekuo nesiskiria nuo statybininku, ir tie, ir anie nori palaikyti savo verslus is valstybes kisenes. nesakua, kad gerai gyventi vejo perpuciamuose namuose ar vazineti duobetom gatvem, bet kazkaip juk galima rasti kompromisa visur, sukurti protingas taisykles, kad ir vilkas butu sotus, ir avis gsveika. dabar gi kas neturi galingu lobistu, lieka piketuot basom kojom arba tyliai nurije apmauda patys meginti pasidengti nuostolius kazko atsisake, kas kelininkams ar statybininkams, atrodo, neimanoma...
juk statybiniu medziagu kainos nukrite, algis sumazeje, tai gal kelininkai "isipaisytu" i jiems skiriamus pinigelius, juk yra irkitu sriciu
Matau tik viena nauda, atsirastu darbo vietu. O dėl renovacijos...Pensininkams renovacija nereikalinga, nes jie uz sildyma gauna kompensacijas iš valstybes, be to, pinigu neturi, nenoretu imti paskolos (niekas gal jiems ir neduotu), o ir neissimoketu iki gyvenimo pabaigos, jaunos seimos paprastai jau turi kreditu ir mazejancias pajamas, neaisku del darbo, be to, paskola geriau imti naujam butui o ne moket uz renovacija. renovacija reikalingiausia statybos bendrovems. Juk pirma ja nesidomejo, o dabar prisimine kaip is gyventoju patraukti pinigu. Juk jos kaštus turės padengti zmones, ir taip paremti statybininkus. na ir dar bankus, ilgalaike paskola, o ir litas kaip bus neaisku. na ir internete teko skaityt, kad realios sąmatos keliskart mažesnės.
As apie renovacija turiu tokia nuomone. Pirmiausia tai paprasciausias fasado apsiltinimas, daugiau valstybe nieko neremia, o viskas viduj lieka taip pat: neekonomiškas erdvės atzvilgiu isplanavimas, mazos virtuves, pereikami kambariai ir t.t. Pamascius gaunasi, kad LT realiai salta buna vos kelis menesius per metus, ir uz tuos kelis mėnesius per metus reikės moketi bankui paimta paskola 15 metu. Ir moketi istisus metus ta paskola, kai silta ir kai salta. Kitais menesiais stipraus sildymo ne nereikia, mes va Justiniskese atsilapoje langus gyvenam, per karsta, galima butu sildyt maziau. Tai as renkuosi geriau moketi brangiau uz sildyma...
Pas mus kaip visada ne nuo to galo imamasi. nera bendro poziurio, prisokama, palopoma ten, kur blogiausiai, kur garsiaiusiai šaukia arba kur gerai patepa... Pvz., kam renovuoti, jei nera aiskios naudos, o bankui reikės mokėti paskolą, teks kentėti kurį laiką statybininkų keliamą nepatogumą ir dar neaišku ar dar kokybiškai bus viskas atlikta. Per TV diskutavo apie tai, suskaiciavo, kad 1 buto atsipirkimui reikės 20-25 metų, tai ar verta renovuoti..? Sildymo kaina pamenesiui isdalinus, pigiau gaunasi. Žmonės pinigų neturi, bankų paskolos ne keikvienam prieinamos ir žvėriškos, valstybė finansuoja mažiau renovacijos išlaidų, tai gal ne laikas dabar remti statybininkus. Ypac kai jie uzsikelia taip kainas - girdejau, namo lauko duru pakeitimas ivertintas 40 tukst. litu. Atrodo realu?
As uz renovacija, bet yra keletas niuansu. Renovavus nama (apšiltintos sienos, pakeisti langai, apšiltintas stogas) bet nerenovuotas šiluminis mazgas, lieka vienvamzdė apšildymo sistema, bendro naudojimo ir trąsos dideli šilumos nuostoliai - už šildymą toks namas mokės mažiau, bet ne tiek maziau, kaip piešiama. pridejus paskola bankui (pvz., 300 lt per men ir 400-500 lt su komunalinem per sildymo menesius, iskyla abejoniu del galimos naudos.
Tada jau geriau tuos puses amziaus senumo daugiabučius griauti ir jų vietoje statyti naujus namus. Juk kol sumokesi paskola, tiek tam name vis tiek negyvensi, o per tiek laiko kazi kaip pasirodys panaudotu technologiju, darbo ir medziagu ilgaamziskumas. pvz., mane tos priverstines renovacijos baugina, iki siol istempiau be kreditu, o dabar uz savo buta dar kredita mokeciau. Juk reikia dar pradinio inaso, iki statybos leidimo surinkti keliasdesimt tukstanciu dokumentu parengimui (energetinis auditas (apie 2000-3000); investicinis projektas (apie 3000lt); techninis projektas, expertize (apie 10-15000 lt). Uztrunka viskas apie 10-15menesiu, taigi, iki 2 metu. Iki fizines darbu pradzios viską moka gyventojai, be to, jie nepasirenka rangovo ir nekontroliuoja medžiagu parinkimo. be to, valstybes parama skiriama, jei surenki tam tikra balu skaiciu pagal investicini projekta.
Dabartiniu modeliu vargu ar kas renovuosis, imti sau paskola ir vykdyti valstybine programa:))))
Valstybe turi apsiimti dali islaidu, atimdama pinigus is tokiu kaip kelininkai, stadionai, VEKS, valdovu rumai, Afganistanas projektu.