Vejapjovė - motorizuotas ratuotas įrankis, skirtas gražios vejos būkles palaikymui, dailiam žolės nupjovimui. Motorinės vejapjovės gali laisvai manevruoti vejos plotu. Dėl šiuolaikinėse vejapjovėse įrengtų nupjautos žolės surinkimo dėžių atkrenta būtinybė pačiam surinkinėti nupjautą žolę apdorojamos vejos plote, o iš surinktuvo žolę galima išpilti į kompostą. Dauguma modernių vejapjovių turi mulčiavimo funkciją - specialiu peiliu susmulkintos žolių dalelės tolygiai paskleidžiamos pjovimo metu po vejos plotą. Mulčiavimas natūraliu būdu pakeičia trąšas, laistymą, nupjautos žolės utilizavimą. Be to, vejapjovės nuo vejos paviršiaus gali surinkinėti ir smulkinti kritusius medžių lapus.

Vejapjovė. Mocevičiaus firmos "GINALAS" nuotr.

 

Pagal valdymo būdą ir konstrukcines savybes vejapjovės skirstomos į 4 pagrindinius tipus:

 

• Stumiamoji vejapjovė - valdoma tik žmogaus fizinėmis pastangomis, nes neturi variklio, dažniausiai dviratė, nenaudoja degalų, todėl yra ekologiška.
• Benzininė - ko gero populiariausia, pasižymi variklio galiomis, dažniausiai keturratė, efektyvi, bet teršia aplinką išmetamosiomis dujomis.
• Elektrinė - ekologiška vejapjovė, kurios variklis nenaudoja toksinių degalų, pigiau eksploatuojama, bet visiškai priklausoma nuo elektros šaltinio.
• Savaeigė vejapjovė - skirtingai nuo paprastų rankinių benzininių vejapjovių, važiuoja pati su priekine ar galine pavara, todėl dar vadinama sodo traktoriumi. Jos variklis gali išvystyti 5-10 km/h greitį, ši brangi technika skirta labai dideliems plotams.

Sudedamosios vejapjovės dalys

Kaip pavyzdį susipažinimui su sudedamosiomis vejapjovės dalimis  pateikiame  plačiai paplitusią benzininę vejapjovę, šiuo metu laikomą populiariausia.

Autoriaus nuotr.

Vejapjovės sudedamosios dalys:

1. viršutinė valdymo rankena,
2. stabdžių rankena,
3. pavaros/sankabos rankena,
4. akseleratoriaus droselio rankena,
5. starterio rankenėlė,
6. starterio lynelis,
7. pavaros/sankabos lyneliai,
8. valdymo rankenos reguliavimo veržlė,
9. žolės surinktuvas,
10. atlenkiamas galinis dangtis,
11. kuro bakas,
12. kuro bako kamštis,
13. ventiliuojamas variklio dangtis,
14. oro filtro dangtis,
15. peilio būgno korpusas
16. alyvos bako kamštis,

Autoriaus nuotr.

17. centralizuoto pjovimo aukščio reguliavimo rankena,
18. pjovimo aukščių indikatoriaus langelis,
19. sankabos/pavaros lynas,
20. duslintuvas,
21. variklis,
22. uždegimo žvakės antgalis,
23. šoninis buferis,
24. priekinis buferis/rankena,
25. priekinis ratas,
26. galinis ratas;

27. aerodinaminis peilio būgnas,
28. rotacinis peilis,
29. priekinių ratų ašis,
30. reguliuojamoji galinių ratų ašis.

Kokie faktoriai lemia tinkamos vejapjovės pasirinkimą?

Tinkamos vejapjovės pasirinkimas priklauso nuo vejos ploto, kokybės (reljefo), augalinės sudėties bei planuojamų vejos pjovimų ir priežiūros dažnumo. Faktorių sąrašą papildo techninės ir ergonominės konkrečios vejapjovės savybės, asmeninė techninė vartotojo patirtis. 

Kadangi variklis yra pagrindinė darbinė dalis, nuo jo galios ir konstrukcijos (dvitaktis ar keturtaktis) priklauso vejapjovės efektyvumas bei tinkamumas tam tikram vejos ploto dydžiui. Todėl pagal esamą variklį vejapjoves galima skirstyti į šias kategorijas:

1. Buitinės (ekonominės). Turėdamos benzininius variklius, kurių galingumas siekia nuo 3,5 iki 5 arklio galių, šios mažo dydžio vejapjovės naudojamos 300-800 m² plotuose. Pjovimo plotis - iki 48 cm. Variklio resursas gali siekti 500 valandų. Žemiau esančioje lentelėje, kaip pavyzdys, pateiktos populiaraus gamintojo VIKING buitinės kategorijos techninės savybės.

 

Buitinis modelis	MB 443X	MB 443	MB 448	MB 2R
Variklio galia, AG	3,5	4	5	5
Pjovimo plotis, cm	41	41	46	46
Pjovimo aukštis, mm	25-70	25-70	25-70	23-77
Surinktuvo talpa, l	60	60	60	-
Bendras svoris, kg	25	25	27	23
Vejos plotas, m2	iki 800	iki 1200	iki 1200	iki 1500

2. Pusiau profesionalios. Jų variklio galia siekia 5-7 AG. Šios kategorijos modeliai skirti 500-1800 m² ploto vejoms. Pjovimo plotis - 51-53 cm, variklio resursas - daugiau nei 700 valandų. Pavyzdžiui, šiai  kategorijai priskiriamų VIKING vejapjovių parametrai yra tokie (žr. lentelę):

 

Pusiau prof. modelis	MB 545	MB 650T	MB 655V	MB 3RC
Variklio galia, AG	5,5	6	6	6
Pjovimo plotis, cm	43	48	53	48
Pjovimo aukštis, mm	25-80	30-85	30-85	25-80
Surinktuvo talpa, l	60	75	75	-
Bendras svoris, kg	31	43	45	31
Vejos plotas, m2	iki 1200	iki 2000	iki 2500	iki 1500

3. Profesionalios. Su varikliais iki 11,5 AG benzininiais varikliais jos skirtos profesionaliems darbuotojams, komunalinėms tarnyboms ir plotams iki 3000 m². Variklio resursas leidžia veikti daugiau nei 1000 valandų. Lentelėje palyginimui surašyti profesionalių VIKING modelių savybės.

 

Prof. modelis	MB 750GK	MB 6RH	MB 858
Variklio galia, AG	6	6	11,5
Pjovimo plotis, cm	48	53	56
Pjovimo aukštis, mm	30-85	55-150	35-90
Surinktuvo talpa, l	80		90
Bendras svoris, kg	61	68	109
Vejos plotas, m2	iki 2500	iki 2500	iki 3000

Reikia paminėti ir ekologiškas, tyliai veikiančias elektrines bei akumuliatorines vejapjoves. Kompaktiškos, mažo dydžio, nedidelio svorio (12-19 kg), jos priskiriamos prie buitinių ir pusiau profesionalių. 900-1100 W variklio galios pakanka nušienauti 300-600 m². Didesnės 1700 W galios variklis gali nupjauti iki 1500 m² ploto. Elektrinių vejapjovių parametrai (kaip pavyzdžiu, pasidomėta VIKING gaminiais) nurodyti šioje lentelėje:

 

Elektrinis modelis	MB 340	ME 360	ME 400	ME 443	ME 545
Variklio galia, W	900	1100	1200	1400	1600
Pjovimo plotis, cm	33	33	38	41	43
Pjov. aukštis, mm	24-57	24-57	24-75	25-70	25-80
Surinktuvo talpa, l	26	26	40	60	60
Bendras svoris, kg	11	12	19	22	30
Vejos plotas, m2	iki 300	iki 300	iki 600	iki 600	iki 800

Pjovimo plotis irgi yra svarbus vejapjovės parametras. Kuo platesnį ruožą "išskuta" savo kelyje vejapjovė, tuo didesnio ploto veją ji gali nupjauti. 42-48 cm pjovimo pločio vejapjovės skirtos 3-8 arų (300-800 m²) vejoms. 51-56 cm pjovimo pločio vejapjovės gali susidoroti su didesnėmis (800-3000 m²) vejomis. Pjovimo plotis priklauso nuo peilio ilgio.

Kalbant apie pjovimo aukščio reguliavimą, skirtingi jo būdai irgi yra vienos iš svarbiausių vejapjovės techninių savybių. Pigiausi modeliai turi sraigtinį ašinį reguliavimą, perstatant ratų ašį į reikiamą aukštį. Kituose pjovimo aukštis reguliuojamas ratų svirtimis, kiekviename rate atskirai. Moderniose vejapjovėse įrengtas centrinis pjovimo aukščio nustatymas, kuris patogiai valdomas tik viena svirtimi. 

Dar vienas svarbus parametras, padedantis apsispręsti renkantis vejapjovę, - žolės išmetimo/surinkimo funkcija. Vejapjovės su šoniniu žolės išmetimu labiau tinka didelio ploto vejoms. Vejapjovės, turinčios mulčiavimo funkciją, tolygiai paskirsto susmulkintą nupjautą žolę po vejos plotą. Kitų vejapjovių modeliai tik surinkinėja nupjautą žolę į surinktuvą. Tačiau yra vejapjovių, kuriose suderintos visos 3 aprašytos surinkimo/išmetimo funkcijos.

Nupjautos žolės išmetimo anga. Autoriaus nuotr. 

Nemažai lemia ir surinktuvo apimtis bei medžiagos tipas. Plastikinis surinktuvas lengvai išvalomas, bet neelastinga jo sienelių medžiaga riboja surinktos žolės kiekį. Tačiau jo pranašumas - sienelėse esančios ventiliacinės angos, nukreipiančios orą žemyn, prisipildymo indikatorius bei savaime užsidarantis dangtis, padedantis išvengti persipildymo. Surinktuvas, pagamintas iš nailoninio maišo, išvalomas sunkiau, bet jo elastingumo dėka apimtis gali didėti ir talpinti daugiau nupjautos žolės. Vertas dėmesio modernuose modeliuose įrengtas kombinuotas surinktuvas plastikiniu dugnu ir nailoninėmis sienelėmis: jis pasižymi didele talpa (60-90 l).

Svarbu atkreipti dėmesį ir į ratus. Didesnis jų diametras leidžia sklandžiai judėti sudėtinguose nelygiuose vejos ruožuose. Guoliai suteikia ratams atsparumą smūgiams ir palengvina eigą.

Ratų diametras - lemiantis eigos faktorius. Autoriaus nuotr.

Vejapjovių gamintojai įvairiai tobulina savo produkciją. Pavyzdžiui, vejapjovių korpusų medžiagą: vejapjovių VIKING korpusas iš liejamo po slėgiu aliuminio su buferiais, apsaugančiais nuo susidūrimų ir smūgių. Arba korpusas iš armuoto plastiko, atsparaus korozijai, deformacijoms, nepalankioms terminėms sąlygoms. Tų pačių VIKING naujesnėse versijose įrengtas peilio/sankabos stabdis, kuris sustabdo peilį neišjungiant judančios vejapjovės variklio. Ši naujovė padeda alkūniniam velenui išvengti deformuojančių perkrovų. Kituose patobulintuose modeliuose įrengta reguliuojama ratų pavara, valdoma svirtimi ant rankenos. Patogumus dirbant suteikia antivibracinė įranga.

Variklis

Kampanijos, gaminančios vejapjoves, savo produkcijoje įrengia kitų garsių gamintojų, užtikrintai pirmaujančių pasaulinėje rinkoje, variklius (tarp jų HONDA, KAWASAKI, BRIGGS & STRATTON ir kt.) Optimalius variklio sūkius nustato gamintojas. Vejapjovėse įrengiami dvitakčiai arba keturtakčiai varikliai, aušinami oru, su vienu cilindru ir dviem bakais: vienu - degalų pildymui, kitu - tepimo alyvai. Degalų bako apimtis - nuo 0,5 iki 1 litro (profesionalių siekia 5 litrus), o tepimo alyvos bako apimtis 1,5-2 kartus mažesnė. Toks apimčių santykis reikalingas tam, kad tepalas ir degalai galėtų baigtis apytiksliai vienu metu. Variklio resursą gamintojai padidina dviem stūmoklio žiedais.

Pagrindinis variklio rodiklis yra jo galia. Ji lemia vejapjovės sugebėjimą kokybiškai nupjauti tam tikro dydžio plotą bei maksimalių darbinių sūkių stabilumą. Galia, arba variklio darbinė apimtis, parenkama pagal darbo paskirtį, rotacinio peilio dydį (kuo jis trumpesnis, tuo mažesnė vibracija, nuo to variklio apkrova pasiskirsto tolygiai). Variklio galingumas lemia pjovimo efektyvumą, degalų sąnaudas. Kai žolė tanki, aukšta ar drėgna, variklio sūkiai žymiai sumažėja. Tokiu atveju peilis ne pjauna, o rauna žolę, į surinktuvą ji patenka nepilnai. Galios atsargos reikalingos savaeigei vejapjovei, nes jos eiga atima iš variklio daug galios. Jeigu buitinės paskirties vejapjovėms pakanka 3,5 AG, tai profesionalioms būdingos didesnės galios (11,5 AG), čia dėl įvairių darbo sąlygų svarbus svorio ir galios santykis.

Keturtakčio variklio dalys:

1. variklio korpusas,
2. uždegimo žvakės antgalis,
3. karbiuratorius,
4. oro filtras,
5. duslintuvas.

Autoriaus nuotr.

Skirtingai nei keturtakčiuose varikliuose, kurių visi taktai kaitaliojasi atskirai, dvitakčiuose vejapjovių varikliuose kai kurie procesai vyksta vienu metu. Tačiau dvitakčiai varikliai pagausina išmetamųjų dujų kiekį, teršia aplinką, nors rezultatas - didesnis dvitakčio variklio galingumas ir mažesnis svoris. Darbinė keturtakčių variklių eiga vyksta kartą per du apsisukimus, o dvitakčių - per kiekvieną. Keturtakčiuose varikliuose bei dvitakčių ir keturtakčių hibriduose cilindras prapučiamas oru pro įleidimo vožtuvą. Po to stūmoklis uždaro išmetimo angas ir atsidaro kitas vožtuvas, pro kurį įpurškiama kuro dozė. Tokie varikliai yra ekonomiškesni, žymiai efektyvesni ir dešimteriopai ekologiškesni už dvitakčius.

Elektriniai varikliai ekologiški, tačiau, jeigu maitinančioji elektros įtampa nesiekia nominalios, variklis perkaista, jo galia mažėja, vejapjovė nustoja veikti. Ypač jautrūs tokiems elektros stygiams yra nedidelės galios varikliai.

Be novatoriškų patobulinimų neapsieita  ir variklių srityje. Populiarieji vejapjovių gamintojai VIKING sukūrė benzininių variklių sistemą "Ready Start", kuri dėl naujo dekompresinio vožtuvo suteikia daugiau galios ir lengvą užvedimą. Visų VIKING vejapjovių varikliai įrengti ant amortizatorių, iki minimumo sumažinančių vibraciją.

Rotacinis peilis

Žolės pjovimą atlieka rotacinis vejapjovės peilis. Efektyviau ir kokybiškiau pjauna dviašmeniai peiliai su specialiomis aukštyn pakeltomis mentėmis, esančiomis galinėje peilio dalyje. Rotacinis peilis sukasi aplink savo ašį aerodinaminiame būgne vejapjovės dugne. Peiliui su mentėmis besisukant aerodinaminiame būgne, susidaro uždara erdvė, kurioje peilis veikia pagal propelerio sraigto principą. Peilio sūkiai sukuria cikloninį oro srautą, kuris prieš nupjovimo akimirką ištiesina ir pakelia žolę, kad nukirptų ją vienodu aukščiu, o nupjovus nukreipia ją į surinktuvą. Sukurtas oro srautas sinchroniškai aušina ir variklį, sudarydamas palankias sąlygas jo galingumo palaikymui ir prailgindamas jo eksploatavimo laiką.

Rotacinis peilis aerodinaminiame būgne. Peilio sukuriamas oro srautas nukreipia nupjautą žolę pro išmetimo angą. Mocevičiaus firmos "GINALAS" nuotr.

Rotacinio peilio veikimo principas. Mocevičiaus firmos "GINALAS" pieš.

Abiejų peilio galų mentės užlenktos aukštyn. Autoriaus nuotr.

Cikloninis rotacinio peilio efektas surinktuvą pripildo tolygiais nupjautos žolės sluoksniais, padėdamas išvengti neproporcingų susikaupimų ir užsikimšimų jo ertmėje, kas būdinga ne itin tobuloms vejapjovėms. Modernus cikloninis pjovimo metodas būdingas kampanijos VIKING vejapjovėms. Dėl jo galima kontroliuoti ir vejos drėgmės balansą. Kaip tai pasireiškia? Kartais vejos drėgmės balansas pažeidžiamas (pvz., pjaunant nekokybiška vejapjove, arba dėl dirbančiojo ja įgūdžių trūkumo), kai veja nupjauta nevienodu aukščiu, nuo ko žolės aukščiai neproporcingai svyruoja "laipteliais". Tokiu atveju drėgmė iš žemiausių aukščių ruožų išgaruoja žymiai greičiau, trumpesnė žolė sudžiūsta. Tačiau, kaip buvo minėta, peilio menčių sukurtas cikloninis srautas žolę prieš nupjovimo akimirką ištiesina, leisdamas tolygiai ir proporcingai kirpti vienodu aukščiu. Vienodas žolės aukštis - išsaugotas drėgmės balansas.

Pasitaikantis pjovimo "brokas", kai veja nupjaunama nevienodu aukščiu. Mocevičiaus firmos "GINALAS" pieš.

Daug lemia rotacinio peilio ilgis. Nuo jo priklauso vejapjovės pjovimo plotis. Kaip jau rašyta anskčiau, kuo platesnį ruožą "išskuta" vejapjovė  savo kelyje, tuo didesnio ploto veją ji gali nupjauti. 42-48 cm ilgio peiliai skirti 3-8 arų (300-800 m²) vejoms. 51-56 cm ilgio peiliai gali susidoroti su didesnėmis (800-3000 m²) vejomis. Žinotina, kad ilgesnis peilis labiau apkrauna variklį ir sukelia didesnę vibraciją.

 

Mulčiavimo funkcija

 

Dauguma modernių vejapjovių atlieka mulčiavimo funkciją - specialiu peiliu susmulkintas žolių daleles tolygiai pjovimo metu paskleidžia po vejos plotą. Mulčiavimas natūraliu būdu pakeičia trąšas, laistymą bei nupjautos žolės utilizavimą. Susmulkinti žolės likučiai, tokiu būdu įterpti į veją, supuvę virsta maistingomis medžiagomis ir drėkina vejos žolę. Paprastai vejapjovėse mulčiavimo įranga neįmontuojama, bet numatoma ir pateikiama kaip pritaikytas priedas. Tai specialus rinkinys, gabaritais atitinkantis konkretų modelį: keturių ašmenų peilis, turintis ypatingą konstrukciją, padedančią susmulkinti nupjautą žolę, ir plastikinis įstatomas kanalas žolės išmetimui.

Mulčiavimas. Keturi peilio ašmenys susmulkina žolę ir paskleidžia ją per vejos plotą. Mocevičiaus firmos "GINALAS" pieš.

Mulčiavimo metu taip pat veikia cikloninis efektas. Mocevičiaus firmos "GINALAS" nuotr.

4 mulčiuojančių ašmenų atstumai skiriasi, sudarydami ypatingą peilio profilį. Autoriaus nuotr.

 

Mulčiavimo funkcijos aktyvavimui vejapjovėje reikia pakeisti rotacinį peilį į mulčiavimo peilį (apie šią operaciją rasite toliau esančioje straipsnio dalyje "Peilio keitimas"), o po to įtaisyti plastikinį mulčiavimo kanalą. Tam pakelkite užpakalinį vejapjovės dangtį ir palikite vertikalioje padėtyje iki montavimo pabaigos. Mulčiavimo kanalo "gerklė" (priekinė siauresnė dalis) įstatoma į žolės išmetimo angą, esančią prie galinio dešinio rato. Užfiksuokite įstatytą kanalą. Vejapjovės dangtį nuleiskite.

 

Paruošiant vejapjovę mulčiavimo režimui, vietoj dviašmenio peilio reikia įtaisyti mulčiuojantį. Autoriaus nuotr.

Pakelkite galinį atlenkiamąjį dangtį. Autoriaus nuotr.

 

 

Kanalas turi būti įdėtas iki galo ir patikimai užsifiksuotas. Autoriaus nuotr.

 

Dirbant mulčiavimo režimu, rekomenduojama pjovimo aukščiui rinktis 4-7 lygius (t.y. pjauti 2-3 cm žolės), nes šie aukščio lygiai padeda optimaliai smulkinti žolę. Pernelyg žemas pjovimo aukštis sukelia vejapjovės vidinės ertmės užsikimšimą nušienautomis žolėmis, dėl ko gali užsiblokuoti peilis. Mulčiavimo režime reikia laikytis tinkamų aukščio ir greičio, nes šie du faktoriai labai veikia mulčiavimo peilį ir jo sugebėjimą optimaliai susmulkinti žolę. Mulčiuoti nerekomenduojama, kai žolė šlapia arba itin aukšta, nes tokiais atvejais nupjautos žolės limpa prie vidinės įrenginio ertmės, užkemša ją. Tačiau, jeigu vis tiek nusprendėte mulčiuoti aukštą žolę, pjovimą reikia atlikinėti keliais etapais, pradžiai nustačius didesnį pjovimo aukščio lygį.

 

 

Žolės surinktuvas

 

Peilio sukuriamas oro srautas nukreipia nupjautą žolę į surinkimo dėžę, montuojamą galinėje vejapjovės dalyje. Priklausomai nuo modelio ir gamintojo, surinktuvų korpusų medžiagos gali skirtis. Plastikinis surinktuvas lengvai išvalomas, bet neelastinga jo sienelių medžiaga riboja jo talpą, surinktos žolės kiekį. Jame gali tilpti 50-75 l. Tačiau jo pranašumas - sienelėse esančios ventiliacinės angos, nukreipiančios orą žemyn (kad žolė neišsipūstų į viršų), prisipildymo indikatorius bei savaime užsidarantis dangtis, padedantis išvengti persipildymo.

Vejapjovė su surinktuvu. Autoriaus nuotr.

 

 

Plastikinis surinktuvas kyšuliu dėžės apačioje įstatomas į vejapjovės išmetimo angą. Autoriaus nuotr.

 

 

Ventiliacinės angos nukreiptos žemyn. Autoriaus nuotr.

Surinktuvas, pagamintas iš nailoninio maišo, išvalomas sunkiau, bet dėl jo elastingumo apimtis gali didėti ir talpinti daugiau nupjautos žolės (60-90 l). Vertas dėmesio kombinuotas surinktuvas plastikiniu dugnu ir nailoninėmis sienelėmis. Jis pasižymi didele talpa (60-90 l) ir įrengtas moderniuose profesionaliuose modeliuose, kuriuose didelė variklio galia kompensuoja tokio surinktuvo ventiliacinių savybių trūkumą. 

Plastikinis surinktuvas lengvai tvirtinamas prie vejapjovės išmetimo angos, pakėlus jos galinį atlenkiamąjį dangtį ir įstačius surinktuvo kyšulį į angą. Plastikinio surinktuvo prisipildymo indikatorius yra viršutiniame surinktuvo dangtyje. Oro srautas, sukuriamas peilio apsisukimais ir nukreipiantis nupjautą žolę į surinktuvą, pakelia indikatorių. Surinktuvui prisipildžius iki kraštų, oro srautas sumažėja iki minimumo ir nebegali kelti indikatoriaus. Pastarasis nusileidžia - tai yra rodiklis, kad surinktuvą laikas ištuštinti. Norint utilizuoti susikaupusią jame žolę, dėžę lengvai galima ištraukti iš laikiklių ir, atlenkus viršutinį dangtį, ištuštinti.

 

Surinktuvas tvirtinamas prie vejapjovės, pakėlus galinį jos atlenkiamąjį dangtį. Autoriaus nuotr.

Prisipildymo indikatorius. Autoriaus nuotr.

Prisipildžiusią dėžę reikia ištraukti iš laikiklių ir, atlenkus viršutinį dangtį, ištuštinti. Autoriaus nuotr.

Surinktuvo ištuštinimas. Mocevičiaus firmos "GINALAS" pieš.

 

Pildymas degalais ir alyva

 

Primygtinai rekomenduojama darbui su vejapjove naudotis benzinu, kurio oktaninis skaičius nėra žemesnis už 90, ir dvitaktėmis variklio alyvomis. Kiekvienas gamintojas dėl tikslios benzino markės kelia savo reikalavimus (pavyzdžiui, vejapjovėms VIKING rekomenduojama naudotis 95 markės benzinu ir adaptuotomis firminėmis variklio alyvomis; naudojant kitas nefirmines dvitaktes alyvas, jų kiekis padvigubinamas, bet nuo to prastėja mišinio sudegimo sąlygos). Visai nepriimtina šiuolaikinėms vejapjovėms naudoti alyvas, aušinamas vandeniu.

Kuro mišinys oksiduojasi, todėl jo atsargas reikia ruošti tik mėnesiui. Baką ir kanistrą reikia nuolat kruopščiai valyti.

Prieš kuro pylimą nuvalykite sriegiuotą kuro kamštį ir bako aplinką, kad į vidų nepatektų purvas. Stebėkite, kad kuras neprasipiltų, nepildykite bako iki kraštų.

Prieš pildant degalus, vejapjovę patikimai pastatykite ant ratų. Paviršius po vejapjove turi buti lygus, tvirtas ir stabilus (plokštuma). Labai patogu naudotis kombinuotu kanistru, kurio vienas skyrius - kurui, kitas - tepimo alyvai. Specialus kanistro vožtuvas padeda pripildyti vejapjovės baką, neišlaisčius kuro. Baką uždaro specialieji kuro kamščiai, kuriuos galima lengvai atidaryti be įrankių.

 

 

Kombinuotas kanistras. Autoriaus nuotr.

Baką uždaro specialūs kamščiai, kuriuos lengva atidaryti be įrankių. Autoriaus nuotr.

Variklio užvedimo niekada nepradėkite toje vietoje, kur vyko pildymas degalais, patraukite vejapjovę į kitą vietą, taip išvengsite gaisro ar užsidegimo rizikos.

Pildyti benzinu galima tik prieš užvedant variklį. Kai variklis įjungtas arba vejapjovė dar neataušusi, pildymas degalais neleistinas, kaip ir kuro bako atidarymas, nes neatmetama netyčinio degalų išlaistymo rizika. Kuro baką stenkitės pripildyti ne iki kraštų, o kad liktų 4 cm iki bako angos, kad kuras galėtų laisvai plėstis bake.

Alyvos bako kamštis turi tepalo lygio matuoklį - siaurą metalinę liniuotę su 2 atžymomis gale. Jeigu, pamerkus matuoklį į baką, alyva susikaupė tik ties žemesne atžyma, tai reiškia, kad tepalo lygis per mažas ir jo neužtenka stabiliam darbui. Pakankamą alyvos kiekį rodo viršutinė matuoklio atžyma, kai ties ja susikaupia skystis.

 

Alyvos bako kamštis su matuokliu. Autoriaus nuotr.

Matuoklio atžymos. Autoriaus nuotr.

Alyvos susikaupimas ties žemesne atžyma reiškia, kad tepalo lygis per mažas. Autoriaus nuotr.

Alyvos užpylimas. Autoriaus nuotr.

Pjovimo aukščio reguliavimas

Tinkamas pjovimo aukščio pasirinkimas užtikrina gerą vejos kokybę ir būklę, sveiką tolimesnį žolės augimą, padidina vejapjovės dalių našumą, padeda išvengti priešlaikinių gedimų ir perkrovų, palaiko patrauklią vejos vaizdą. Sveikos vejos būklės palaikymui rekomenduojama per vieną kartą kirpti ne daugiau kaip 1/3 žolės aukščio. Keli pavyzdžiai:

1. Dirbant mulčiavimo režimu, pjovimo aukščiui rekomenduojama rinktis 4-7 lygius (t.y. pjauti 2-3 cm žolės), nes šie aukščio lygiai padeda optimaliai smulkinti žolę. Pernelyg žemas pjovimo aukštis sukelia vejapjovės vidaus užsikimšimą nušienautomis žolėmis, dėl ko gali užsiblokuoti peilis.

 

2. Kita - pjaunant itin aukštą žolę, nupjauti stiebeliai limpa prie vidinės įrenginio ertmės, užkemša ją ir apsunkina bei blokuoja peilio sukimus. Todėl aukštą žolę pjauti reikia keliais etapais, pradžiai nustačius didesnį pjovimo aukščio lygį.

 

 

3. Dar pavyzdys: dėl netinkamai nustatyto pjovimo aukščio vejos drėgmės balansas yra pažeidžiamas, kai veja nupjaunama pernelyg žemu aukščiu arba nevienodu aukščiu, nuo ko susidaro neproporcingi žolės "laipteliai".

 

Egzistuoja 3 pjovimo aukščio reguliavimo būdai.

1. Pigiausi modeliai turi sraigtinį ašinį reguliavimą, perstatant ratų ašį į reikiamą aukštį.
2. Kituose pjovimo aukštis reguliuojamas individualiomis ratų svirtimis, kiekviename rate atskirai.
3. Prestižinių gamintojų vejapjovėse įrengtas centralizuotas pjovimo aukščio nustatymas, kuris patogiai valdomas viena rankena.

Jeigu dėl vejos ypatumų tenka dažnai keisti pjovimo aukšti, rekomenduojama susidomėti modeliais su antru ir trečiu reguliavimo būdais.

Centralizuotas pjovimo aukščio reguliavimas. Ši sistema valdoma septynių pakopų spyruoklinės rankenos pagalba. Spyruokline rankena vejapjovės korpusą galima pakelti ir nuleisti ant galinių ratų iš karto ir taip nustatyti reikiamą aukštį. Vejapjovės korpusas su galine ratų ašimi sujungtas pražergiamais sraigtiniais laikikliais. Kai centralizuotos rankenos paspaudimu ašies laikiklis pražergiamas daugiau, vejapjovės korpusas pakeliamas aukštyn į didesnį pjovimo aukštį. Ašies ir korpuso laikiklį suskleidus, korpusas nuleidžiamas į žemesnį pjovimo aukštį.  Pasirinktų lygių pakopų numerius rodo specialus lygių langelis-indikatorius.

Centralizuotas pjovimo aukščio reguliavimas. Mocevičiaus firmos "GINALAS" pieš.

Centralizuoto aukščio nustatymo rankena. Autoriaus nuotr.

Reguliuojama galinių ratų ašis. Autoriaus nuotr.

Centralizuoto pjovimo aukščio reguliatoriaus rankena įrengta prie kairiojo galinio rato. Norint nustatyti reikiamą aukštį, pasėmus už rankenos, patraukite ją viršun ir laikykite tol, kol atsilaisvins iš ankstesnės fiksuotos padėties. Pasirinkite ir nustatykite reikiamą pjovimo aukštį, judinant rankeną viršun arba apačion. Aukščių lygiai pažymėti skaičiais pjovimo aukščio indikatoriuje. Reguliavimo rankeną po nustatymo paleiskite, kad ji galėtų užsifiksuoti dabartinėje padėtyje.

 

 

Pjovimo aukščio indikatorius. Autoriaus nuotr.

Individuali pjovimo aukščio reguliavimo sistema. Dėl šios sistemos pjovimo aukštis reguliuojamas individualiomis ratų svirtimis, kiekviename rate atskirai. Ši sistema turi ir savo naujoviškus variantus - naujesniuose modeliuose ratus dešinėje vejapjovės pusėje galima nuleisti 2 pakopomis. Tai praverčia, kai vejos aukščiai svyruoja, arba tada, kai vejos kraštai ribojasi su taku ar šaligatviu, o vejos paviršius yra n centimetrų aukščiau. Judant dešiniaisiais ratais taku, o kairiaisiais - veja, galima tiksliai apipjauti vejos kraštus.

Variklio užvedimas

Variklio niekada neužveskite toje vietoje, kur vyko pildymas degalais, patraukite vejapjovę į kitą vietą. Taip išvengiama gaisro ar užsidegimo rizikos.

Užvedama vejapjovė turi stovėti ant lygaus, plokščio, kieto paviršiaus. Užvedimui venkite nuožulnių, biriu paviršių, žvyro po ratais. Akseleratoriaus droselį nustatykite į maksimalią padėtį, patraukę jį prie ženklo su kiškio ženklu.

 

Prieš užvedimą patraukite akseleratoriaus rankeną į maksimalią padėtį. Autoriaus nuotr.

Padėčių žymėjimas. Kiškis - maksimali (startinė) padėtis, vėžlys - minimali. Autoriaus nuotr.

Tačiau šį žingsnį lydi keli skirtingi užvedimo niuansai, kurie priklauso nuo vejapjovės modelio ir gamintojo.

Kai kurių vejapjovių variklių karbiuratoriai turi kuro pasiurbimo pompą. Kai variklis šaltas, pompą reikia stipriai paspausti 3 kartus, prieš nustatant droselį į darbinę maksimalią padėtį. Tačiau, jeigu tą dieną variklis jau spėjo apšilti, pompos paspaudimai nereikalingi.

Jeigu jūsų modelyje variklis su oro sklende, ištraukite ją, o droselio svirtį nustatykite į darbinę startinę padėtį.

Kai droselis yra maksimalioje padėtyje, prispauskite stabdžio rankeną prie viršutinės rankenos. Variklis paruoštas užvedimui, kurio metu stabdžio rankena nuolat privalo būti prispausta prie viršutinės. Paleidus ją, variklis bus sustabdytas.

 

 

Stabdžių rankeną užvedimo metu nuolat laikykite prispaustą prie viršutinės. Autoriaus nuotr.

Stabdžio rankenos funkcijos pavaizduotos ženklais šalia jos. Autoriaus nuotr.

Laikant viena ranka prispaustą stabdžio rankeną, kita ranka reikia nestipriai patraukti starterio lynelį, tuo metu atsiras pastebimas pasipriešinimas (suveikia kompresija). Starterio lynelį vėl reikia patraukti, šį kartą stipriai. Variklis turi užsivesti.

Patraukite starterio lynelį į save. Variklis turi užsivesti. Autoriaus nuotr.

Norėdami išjungti variklį, nutraukite stabdžių rankenos prispaudimą prie viršutinės rankenos. Droselį nustatykite į minimalią padėtį (ženklas su vėžliu).

Variklis sustabdomas, paleidus stabdžio rankeną. Autoriaus nuotr.

 

Variklio išjungimo saugumo technikos sumetimais atvejai

 

Variklis privalo būti išjungtas, o uždegimo žvakės antgalis nuimtas, siekiant užtikrinti šių operacijų saugą:

• Vejapjovės valymo, remonto ir tikrinimo atveju;      
• Atliekant operacijas po vejapjovės korpusu ir ties žolės išmetimo anga;  
• Kilnojant ir pernešant vejapjovę;      
• Keičiant ir reguliuojant pjovimo aukštį;   
• Svetimkūnio patekimo atveju. 

 

Labai novatoriškai šį saugumo technikos klausimą išsprendė VIKING. Jų vejapjovėse įrengtas peilio/sankabos stabdis. Jis leidžia sustabdyti peilį, neišjungiant variklio, prireikus pakeisti pjovimo vietą arba ištuštinti pripildytą žolės surinktuvą. Dar naujesniuose VIKING modeliuose įrengta saugaus variklio stabdymo sistema - saugumo raktas. Lygiai taip pat, kaip automobilio variklis užvedamas ir stabdomas rakto pasukimu, vejapjovės variklis blokuojamas ir paleidžiamas raktu. Tokiu būdu iki nulio sumažinama nepageidaujamo ar netyčinio variklio užvedimo (pašaliniai ir vaikai) rizika. Tačiau reikia žinoti, kad ir po peilio, ir po variklio sustabdymo peilis iš inercijos suksis dar kelias sekundes.

 

Saugaus vejapjovės variklio stabdymo sistema - saugumo raktas. Mocevičiaus firmos "GINALAS" pieš.

Peilio keitimas

Vejapjovės peilį periodiškai reikia atsukinėti galandimui arba keitimui į naują (dėl itin didelės nepataisomos deformacijos). Ilgai neprižiūrimas ir negaląstas, išsibalansavęs peilis sukelia alkūninio veleno, prie kurio jis pritvirtintas, vibracijos padidėjimą ir pažeidžia aerodinaminio būgno korpusą ties velenu.

Prieš atsukant peilį paguldykite vejapjovę taip, kad ji atsiremtų į savo varančiąją rankeną ir galinius ratus (bet neguldykite jos ant šono arba aukštyn ratais - alyva ir degalai gali užlieti variklį ir žvakę). Priekiniams ratams pakilus į viršų, turėsite laisvą priėjimą prie vejapjovės apatinės dalies su peilio aerodinaminiu būgnu.

Prieš peilio keitimą paguldykite vejapjovę ant rankenos priekiniais ratais į viršų. Autoriaus nuotr.

 

Veržliasukiu išsukite varžtą ir poveržlę, kuriais pritvirtintas peilis. Nuimkite peilį. Po to pagaląstą peilį (arba naują peilį, jeigu senasis nepataisomai pažeistas) uždėkite atgal, prie jo centrinės tvirtinimo angos pridėję poveržlę, ir prisukite varžtą. Atsargiai su aštriais ašmenimis.

 

Veržliasukiu atsukite peilio varžtą. Autoriaus nuotr.

Atsukus varžtą su poveržle, peilis turi nesunkiai nusiimti. Autoriaus nuotr.

Nuimtas vejapjovės peilis. Autoriaus nuotr.

 

 

Įsukite atgal varžtą ir poveržlę. Autoriaus nuotr.

 

Peilio galandimas

 

Peilis visada turi būti aštrus. Atbukęs peilis ne pjauna, o rauna žolę. Kaip tikrinama peilio aštrumo būklė? Meistrai labiausiai sudilusią peilio dalį nustato balansavimo metodu. Peilis per esančią jo viduryje tvirtinimo angą užmaunamas ant sieninio strypinio laikiklio, atitinkančio angos skersmenį. Besilaikantis ant jo peilis pradeda balansuoti. Labiausiai sudilusi dalis kyla į viršų, nes ji lengvesnė. Paprastai vejapjovės peilį galanda staklėmis. Po galandimo vėl tikrinamas peilio balansavimas ant strypo, ir, jeigu peilis laikosi horizontaliai, jis gerai išgaląstas.

 

 

Peilis užmaunamas ant kūginio strypo per savo centrinę angą. Autoriaus nuotr.

Peilio balansavimas. Labiausiai sudilusi dalis kyla į viršų. Autoriaus nuotr.

Tolygiai išgaląstas peilis išlaiko pusiausvyrą. Autoriaus nuotr.

Peilį galąsti rekomenduojama profesionalioje taisykloje, nes savarankiškas mėgėjiškas galandimas gali pažeisti aštrumo balansą. Netolygus aštrumas išbalansuoja besisukantį peilį ir gali sukelti vibracijos padidėjimą, kai dideli sūkiai, o dėl to susidėvi ir genda alkūninis velenas, guoliai, aerodinaminio būgno korpusas. Bet, kita vertus, rotacinio peilio ašmenų galąsti iki "nerealaus" chirurginio skalpelio aštrumo irgi nepatartina. Tai argumentuojama tuo, kad įprastai normalus peilio ašmenys turi 0,5 mm skersmens apvalumą, ir tai yra jų normali darbinė būklė. Todėl net ir skalpelio aštrumu išgaląstas peilis, praėjus vos pusvalandžiui darbo, vėl įgaus savo normalią ankstesnę būklę, ir tokios būklės peilis išliks našus gana ilgai. Peilis pjauna žolę ne tiek aštrumu, kiek pakerta stiebelius smūgio jėga. O štai ženklius dilimus, įdubimus ir deformacijas po susidūrimų su kietais objektais pašalinti būtina (galima ir savarankiškai, dilde).

Nuo ašmenų būklės priklauso agregato dalių veikla. Autoriaus nuotr.

Paprastai peilį galanda staklėmis. Autoriaus nuotr.

Tepalų keitimas vejapjovėje  

Vejapjovės tepalus rekomenduojama keisti kas metai. Senuosius tepalus išleisti galima keliais būdais, sunkus tačiau teisingesnis, atsukti tepalo išleidimo varžtą, esantį vejapjovės apačioje. Tačiau paprastesnis būdas paversti vejapjovę tuo šonu kur yra tepalo įpylimo anga ir ištekinti į indą. Patogiausia tai padaryti uždėjus vejapjovę ant dviejų kelmų.

Vejapjovę paguldome ant šono  ir išpilame panaudotus tepalus. S.J. nuotr.

Oro filtro valymas

Pjovimo metu smulkūs žolės likučiai ir dulkės užkemša oro filtrą. Užterštas filtras nesuteikia reikiamo oro kiekio kuro mišiniui, kuras praranda naudingąsias savybes ir tampa per riebus. Nuo to neproporcingai didėja kuro suvartojimas, dėl ko perkaista cilindras ir nukenčia stūmoklis bei uždegimo žvakė.

Oro filtras įtaisytas priekinėje dešinėje vejapjovės dalyje ir yra lengvai išmontuojamas. Tereikia veržliasukiu atsukti jį laikantį dangtį. Vidinėje dangčio pusėje yra dėklas, laikantis filtrą. Filtrą lengva ištraukti iš dėklo, o išvalius grąžinti atgal ir užsukti.

Oro filtro dangčio atsukimas. Autoriaus nuotr.

Nuėmus dangtį su dėklu, tikrinamas filtras. Autoriaus nuotr.

Išvalytas oro filtras. Autoriaus nuotr.

Išvalius filtras įstatomas atgal į dangčio dėklą. Autoriaus nuotr.

Oro filtrą geriau valyti po kiekvieno naudojimosi vejapjove. Atsižvelgiant į filtro užteršimo laipsnį, galima valyti dviem būdais.

Jeigu filtras menkai užterštas, pakanka rankomis jį patapšnoti (padulkinti) arba prapūsti.

Jei užteršimas stiprus, filtrą reikia praplauti su muilu ir šiltu vandeniu. Draudžiama plauti filtrą benzinu, acetonu, chemiškai agresyviais plovikliais. Lygiai kaip ir dirbti be oro filtro, arba su pažeistu filtru. Neleistina naudotis ir savadarbiais filtrais iš poroloninės kempinės, nes jos orą praleidžiančios savybės žymiai blogesnės už tikrojo oro filtro, kuris turi parūpinti reikiamą oro kiekį kuro mišiniui, variklio galios palaikymui bei variklio ir cilindro aušinimui.

Patarimai. Saugumo technika

Problemišku laikomas vejos pjovimas pernelyg stačiuose šlaituose, kurių kampas didesnis nei 25-30°. Deja, tai tik keturtakčių variklių ir jų konstrukcijoje esančio karterio problema. Kai nuolydis viršija 25-30°, keičiasi alyvos lygio bake padėtis, dėl ko alyva negali pasiekti besitrinančių mechanizmo dalių. Nutrūkęs alyvos tiekimas tepimo vietoms sustabdo įrenginio veikimą. Tačiau dvitakčiams ir elektriniams varikliams statūs šlaitai nesukelia tokių problemų. Pjaunant aukštumos veją, vejapjovę judinkite aplink šlaitą, skersai jo, palaipsniui kildami į viršų, bet ne stačiai viršun ar apačion. Iškyla rizika neišlaikyti vejapjovės svorio arba paslysti ant šlaito. Darbiniai apsivertusios vejapjovės skysčiai gali užlieti variklį ir nepataisomai jį sugadinti. Be to, nepamirškite apie besisukantį apsivertusios vejapjovės peilį.

 

Vejos pjovimo metu visada laikykite stabdžių rankeną prispaustą prie viršutinės rankenos. Varikliui veikiant, peiliui besisukant, stumkite agregatą kaip vežimėlį, laikydami už rankenų. Tačiau jei jūsų vejapjovėje įrengta automatinė priekinė eiga, galite įjungti ją. Tada nebereikės stumti vejapjovės, o tik laikyti už rankenų ir manevruoti. Priekinė eiga aktyvuojama, prispaudžiant pavaros/sankabos rankeną prie viršutinės rankenos. Kol ji laikoma prispausta prie viršutinės, vejapjovė veikia automatinės eigos režimu (variklis turi būti įjungtas). Pavaros/sankabos rankenos atlaisvinimas automatinės eigos funkciją išjungia. Jei ši funkcija neveikia, reikia sureguliuoti sankabos lynelį ir jo spyruoklę.

 

Automatinė priekinė eiga aktyvuojama, prispaudžiant pavaros/sankabos rankeną prie viršutinės. Autoriaus nuotr.

Dirbdami naujesnės kartos vejapjovių modeliais, savininkai gali pagal savo ūgį nustatyti viršutinės valdymo rankenos aukštį. Individualiai reguliuojamai rankenai numatytos 3 keičiamos padėtys.

Pavaros/sankabos rankenos funkcija grafiškai pavaizduotos šalia jos. Autoriaus nuotr.

 

Sveikos vejos būklės palaikymui per vieną kartą rekomenduojama kirpti ne daugiau kaip 1/3 žolės aukščio (ypač per sausros periodus). Rekomenduojamas pjovimo intervalas - 2 kartai per savaitę aktyviausio augimo metu. Aukštą žolę pjauti reikia keliais etapais, pradžiai nustačius kuo didesnį pjovimo aukštį. Po šio pirmo etapo įvertinami rezultatai ir seka tolesni etapai, vis mažinant pjovimo aukščius.

 

 

Aukštos žolės pjovimas. Pradėjus didesniu aukščiu, seka tolesni etapai, vis mažesniais pjovimo aukščiais. GINALAS pieš.

• Įsitikinkite, kad rotacinis peilis yra tinkamai pritvirtintas. Taip pat patikrinkite visus kitus mazgus, varžtus ir veržles, jų fiksacija turi būti patikima.
• Rūbai, reikalaujami pjovimo saugumo technikos: ilgos kelnės ir tvirta avalynė.
• Neužvedinėkite vejapjovės variklio nepakankamai vėdinamoje vietoje, o tuo labiau uždaroje patalpoje, nes išmetamųjų variklio dujų toksinai kenksmingi sveikatai.
• Saugus vejos pjovimas galimas tik esant geram apšvietimui.
• Nesinaudokite vejapjove lyjant ar kai žolė šlapia.
• Jeigu vejapjovė paliekama be priežiūros kuriam laikui, variklis būtinai turi būti išjungtas.
• Veikiant varikliui, laikykite kojas ir, žinoma, rankas, toliau nuo išmetamosios angos ir peilio.

Reikia pripažinti, kad dėl šio pjovimo įrankio konstrukcijos ne visada įmanoma absoliučiai idealiai vejapjove nupjauti vejos plotelius aplink aplinkotvarkos elementus (krūmus, gėlynus, akmenis, gyvatvores, alpinariumus). Visada lieka maži žolės ploteliai, kurių vejapjovė nepasiekia. Jie pašalinti arba žolės žirklėmis, arba žoliapjovėmis. Deja, ir itin aukštos žolės vejapjove nupjauti irgi ne visada įmanoma.

 

Elektra ar benzinas? Pranašumai ir trūkumai

 

Žinoma, sprendimas, kuriai vejapjovei, elektrinei arba benzininei, suteikti pirmenybę, - skonio reikalas, įtakojamas vejos dydžio ir finansų. Abi vejapjovės - ir elektrinė, ir benzininė - turi savo pranašumų ir trūkumų.

Taip, vejapjovės su elektriniu varikliu yra ekologiškos -  neteršia aplinkos, veikia tyliai, išvengiama išlaidų kurui, jų svoris ganėtinai mažas (12-19 kg). 900-1100 W elektrinio variklio galios pakanka 300-600 m² nedidelei vejai. Tačiau jų silpnoji pusė - priklausomybė nuo elektros šaltinio. Elektrinė vejapjovė veikia varoma akumuliatoriumi. Ir jeigu laiku nespėta nupjauti numatyto vejos ploto, teks laukti apie 20 valandų, kol akumuliatorius pasikraus. Nepamirškite, kad reikia tampyti paskui save prailginimo laidą, kuris apsunkina manevravimą, atidžiai stebėti, kad laidas neatsidurtų po peiliu. Jeigu elektros įtampa yra žemesnė nei nominali, variklis perkaista, jo galia mažėja, vejapjovė nustoja veikti. Ypač jautrūs tokiems elektros stygiams yra nedidelės galios varikliai.

Benzininiai vejapjovių analogai atrodo pranašesni: neribojamas manevravimas, didelė galia, galimybė nupjauti didelius plotus (iki 3000 m²), pasiekti tolimus vejos ruožus, kur elektros atvesti neįmanoma. Benzininių vejapjovių trūkumai: didelis svoris (43-104 kg), triukšmo lygis dešimt kartų viršija elektrinių variklių garsą. Benzino sąnaudos didina savininko išlaidas (kita vertus, keturtaktis variklis yra žymiai ekonomiškesnis ir ekologiškesnis už dvitaktį), išmetamosios toksinės dujos teršia aplinką. Be to, problemiškas pjovimas nuožulniose vietose - daugumos benzininių variklių bėda, nes nuolydžiui viršijant 25°, alyva nepatenka prie besitrinančių dalių, o tai sukelia jų dilimą ir gedimą. Tačiau šiuos nepatogumus ir problemas galima sumažinti ir išvengti jų, tinkamai besilaikant naudojimosi instrukcijos, saugumo technikos, taisyklingai ir apskaičiuotai eksploatuojant vejapjovę.

Vejapjovės dalių gedimai. Priežastys

Dažniausiai gendanti vejapjovės dalis - rotacinis peilis. Jo dilimas - neišvengiamas procesas. Susidūrimas su kietu objektu gali smarkiai deformuoti jį. Tačiau kartais genda ir vidinės pjūklo detalės - sankaba, alkūninio veleno pusašis, cilindras, stūmoklis, žvakė.

Smarkiai deformuotas rotacinis peilis. Autoriaus nuotr.

Alkūninio veleno pusašis dažniausiai deformuojasi ir lūžta nuo susidūrimo su kliūtimi. Tačiau prestižinių gamintojų modeliuose pusašį apsaugo speciali įvorė iš minkšto metalo. Ši įvorė, priimdama visą susidūrimo smūgį, lūžta, o brangus veleno pusašis lieka apsaugotas ir nepažeistas. Nebrangi apsauginė įvorė po deformacijos pakeičiama nauja. Alkūninis velenas gali susidėvėti nuo pernelyg didelės vibracijos, sukeltos sudilusio arba netolygiai išgaląsto peilio išsibalansavimo. Pažeistas peilio balansas netolygiai apkrauna veleną ir gadina jį. Sugedusio veleno taisymas - brangiai kainuojantis keitimas (beveik iki pusės vejapjovės kainos).

Alkūninis velenas ir jo pusašis - dažnai pažeidžiamos dalys. Autoriaus nuotr.

Nuo alyvos stygiaus kenčia cilindras, kai variklis, pasibaigus kurui, lieka be tepalo. Ypač dideli apsisukimai be kuro gali pribaigti cilindrą. Dėl tos pačios bėdos genda ir stūmoklis, jo žiedai gali greitai susidėvėti.

Stūmoklis iš kairės sudilo dėl alyvos stygiaus. Autoriaus nuotr.

Cilindrą gadina ir netinkama alyva. Cilindras perkaista, kai smagratis nesuteikia pakankamo oro kiekio jo aušinimui. Cilindro perkaitimas sukelia apdagų susidarymą, kuris užkemša cilindro gofruotas briaunas. Arba netinkamas, savadarbis, užterštas oro filtras nesuteikia reikiamo oro kiekio kuro mišiniui. Nuo to kuras praranda naudingas savybes ir darosi per riebus, neproporcingai didėja kuro suvartojimas, dėl ko perkaista cilindras ir kenčia stūmoklis. Periodiškai valykite smagratį ir užkimštas cilindro briaunas.

Dėl padidėjusio apdegimų susidarymo žvakės resursas sumažėja 30-40 proc., kartais žvakės nuo to visai sugenda. Jei vejapjovė per neapdairumą buvo paguldyta ant šono, apversta aukštyn ratais, žvakę gali užlieti kuras ir alyva. Taip pat žvakės darbinė būklė labai priklauso nuo oro filtro užterštumo, o nuo žvakės - variklio galia. Jei naudojatės vejapjove kasdien, kartą per savaitę valykite žvakės apdegimus. Cilindro, stūmoklio ir nedarbingos žvakės taisymas - keitimas į naują. Po 200 val. darbo žvakę reikia keisti.

Uždegimo žvakės su apdegimo žymėmis. Autoriaus nuotr.

Ratai. Ką lemia jų diametrai ir guoliai?

Pagal fizikos dėsnį, didesnio diametro ratai lengviau įveikia nelygius vejos ruožus (prisiminkite analogą - visureigių ratus). Vejapjovės darbui Labai praverčia masyvūs ratai su ratlankiais iš aliuminio liejinio ir guminėmis padangomis, pritvirtinti ant tvirtų 16 mm ašių. Masyvūs galiniai ratai užtikrina mažesnį pasipriešinimą riedėjimui; taip riedant nelygiu vejos paviršiumi, išvengiama sunkumų. Be to, masyviems ratams lengviau atlaikyti didesnį pripildyto surinktuvo svorį judant. Ypatingai manevringos yra triratės vejapjovės. Jų priekinis ratas gali laisvai sukti į visas puses, o prireikus jį galima užfiksuoti svirtimi bei reguliuoti jo aukštį.

Masyvus ratas ant labai tvirtos ašies. Autoriaus nuotr.

Masyvūs galiniai ratai užtikrina mažesnį pasipriešinimą riedėjimui. Autoriaus nuotr.

Triratės vejapjovės yra ypatingai manevringos. Autoriaus nuotr.

Guoliai ratams suteikia ilgaamžiškumą ir lengvesnę eigą. Skirtingai nuo ratų su plastikinėmis įvorėmis, ratai su guoliais yra atsparesni smūgiams ir susidūrimams.

Vejapjovės priežiūra

Nuolat tikrinkite visus tvirtinimo mazgus, varžtus, veržles, jų patikimą fiksaciją. Kuo dažniau šalinkite nuo korpuso apačios susikaupusią nupjautą prilipusią žolę. Reguliariai tikrinkite alyvos kiekį. Užterštą ir nešvarią alyvą pakeiskite. Plaunant elektrinę vejapjovę, negalima pilti ant jos vandens (sugadins elektrinio starterio sistemą). Siekiant to išvengti, geriau nuplaukite drėgnu skuduru ar kempine. Po kiekvieno žolės pjovimo tikrinkite peilio būklę, ar nėra pažeidimų. Ratų ašims ir guoliams reikalinga profilaktika kas mėnesį: valymas žibalu ir tepimas. Patariame kartą per metus vejapjovę atgabenti apžiūrai į aptarnavimo centrą.

Vejapjovės paruošimas žiemai

Nuo tinkamo vejapjovės paruošimo žiemai priklauso jos tolesnis sklandus veikimas atėjus šiltam sezonui. Taip pat, jeigu numatoma vejapjove nesinaudoti net tik žiemos metu, bet ir ilgesnį laiką, reikalinga profilaktika. Nors prietaisas ir neeksploatuojamas, bet jame lėtai ir nepastebimai vyksta įvairūs cheminiai ir mechaniniai procesai, dažniausiai neigiamo pobūdžio. Jie gali prasidėti nuo smulkių, iš pirmo žvilgsnio nežymių ir nereikšmintų deformacijų, laiku nepašalintų ar nepastebėtų, arba cheminių medžiagų reakcijų (kuro likučiai, aplinka, drėgmė).

Paliekant vejapjovę ilgam laikui neeksploatuojant, ją reikia kruopščiai nuvalyti. Išvalykite įrangą - oro filtrą, cilindro aušinimo briaunas. Metalines dalis sutepkite plonu alyvos sluoksniu.

Kuro ir alyvos bakai turi būti ištuštinti, nes naftos produktai oksiduojasi. Ilgalaikis vejapjovės laikymas su kuru bake gali tapti gedimo priežastimi ir sukurti problemų užvedant. Gali būti, kad bakas užterštas, tą reikia patikrinti. Geriausia, kad bakas būtų sausas, tad išdžiovinus jį, patikimai užsukite kamštį. Reikia ištuštinti ir karbiuratorių. Tai daroma užvedus variklį, kuris "atidirbs" paskutinius kuro likučius. Bet nespauskite, nes pasibaigus kurui, variklis liks be tepalo. Tad dideli apsisukimai gali sukelti cilindro-stūmoklinės grupės pažeidimo riziką. Reikia patikrinti uždegimo žvakę, ar ant jos nesusidarė apdegimų.

Dar kartą patikrinkite visų varžtų ir veržlių fiksacijos tvirtumą, peilio aštrumą, kitas svarbias detales. Laikykite vejapjovę šiltoje sausoje patalpoje, kur nėra be dulkių ir purvo, geriausia - užrakinkite specialioje spintoje ar dėžėje.

 

Nuotraukas suteikė Mocevičiaus firma "GINALAS". Kitos nuotraukos darytos pjovimo technikos parduotuvėje-taisykloje "LLP", Vilnius, Naugarduko g. 84.

Parengė Piotr Šičiov

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.