Kad klimatas šyla - niekas neabejoja, tačiau kad šyla dėl žmogaus veiklos - daugeliui kelia abejonių. Didžiausius įtarimus kelia tai, jog daugiausia triukšmauja ne specialistai, o ekonomistai ir politikai. Kalbintiems geologams žmogaus poveikis globaliam atšilimui kelia šypseną.

1998 metais šio Norvegijos ledyno padas buvo čia, 2007  - atsitraukęs gerus 200 metrų

Atšilimai ir atšalimai nebuvo naujiena net istoriniais laikais. Žmonijos aušroje sacharos dykuma buvo žalia ir pilna gyvūnų, 17 amžiuje užėjo vadinamasis mažasis ledynmetis, kurio metu užšalo Temzė, 19 amžiaus pradžioje Platovo kazokai Baltijos jūros ledu pasiekė Stokholmą. Vikingų eroje, dvyliktame amžiuje, Grenlandija buvo žalia ir tinkama gyventi bei auginti didelius raguočius. Prieš šimtus milijonų metų Lietuvoje vyravo tropinis klimatas ir jūroje augo koralai. Dabartiniai atšilimo scenarijai taip pat gali kelti abejonių - nebūtinai dykumos turi plėstis ir ištirpę ledynai tiek, kiek manoma, paaukštinti vandenynų lygį. Tikėtina, kad atšilus orui, padidės ir garavimo procesai, atitinkamai bus daugiau kritulių, kurie užsilaikys vidinėse žemynų dalyse, skatindami augalų augimą dabartinių dykumų ir stepių vietose.

Didžiausią skepticizmą sukelia tai, kad žmogus gali būti pagrindinis pokyčių kaltininkas. Prieš dešimtį metų kilo isterija dėl augančių ozono skylių. Nors didesnių pokyčių neįvyko - ozono skylės savaime užsitraukė. Šiuo metu pagrindinis priešas - anglies dvideginis, vienas iš labiausiai paplitusių natūralių dujų... „Paišomi" milžiniški žmonijos pagaminami anglies dvideginio kiekiai, nelyginant su natūraliai pagaminamo anglies dvideginio kiekiu. Nelyginama, nes po tokiu sulyginimų bliūkšta visos „atšilologų" draugijos argumentai.  Žmonija per metus pagamina apie 27 mln. tonų CO2,  bendrai per metus 230 mlrd. tonų anglies dvideginio. T.y. žmonijos dalis apie 10 procentų.

Bandoma susieti atšilimus su atmosferoje padidėjusiu anglies dvideginio kiekiu. Tendencija yra aiški, taip, atšilimai ir padidėjęs co2 kiekis tiesiogiai susiję. Tačiau aiškus anglies dvideginio padidėjimas ne prieš atšilimą, bet kaip tik vėlesniais laikotarpiais. Tai rodo, kad anglies dvideginis yra ne priežastis, o pasekmė. Greičiausiai tai vykstadėl pašiltėjusių okeanų vandenų, iš kurių išsiskiria didesnis anglies dvideginio kiekis. Vandenyne yra didžiausias CO2 kiekis, o didėjant vandens temperatūrai, mažėja dujų tirpstamumas. Atitinkamai, atšalus klimatui, vandenynas vėl absorbuoja didesnį CO2 kiekį iš atmosferos.

Didžiausia tiesioginė tendencija susijusi su saulės aktyvumu. Astronomams išnagrinėjus istorinius dokumentus bei radioktyviosios anglies kiekius, praktiškai visada saulės aktyvumas sutapo su atšilimų ir atšalimų laikotarpiais. Aukščiau paminėtų atšalimų periodai sutampa su sumažėjusiu saulės aktyvumu, taip vadinamu Maunderio minimumu (1645 m.-1715 m.) ir mažuoju Maunderio minimumo periodu (19 amžiaus pradžia). Tarp 1100 m. ir 1250 m. saulės aktyvumas buvo net aukštesnis nei dabar ir tada klestėjo vikingų kolonijos Grenlandijoje.

Iš viso šito „burbulo" daugiausia laimi milžiniška mokslininkų, organizatorių, šnekėtojų ir apsaugos nuo atšilimo idėjų generatorių armija, gaunanti pinigus už visiškai absurdiškas idėjas. Tokias, kaip: padengti ledynus atspindinčiomis plėvėmis ar suslėgtą iki kieto pavidalo co2 laidoti vandenyno dugne. Nė vienas iš šių veikėjų nenori prarasti pelningų užsakymų, nors tarpusavyje jie patys skeptiškai atsiliepia apie daromą darbą.

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.