Aplinkos ministerija parengė Teritorijų kompleksinio plano projektą, kuriuo siekiama pagerinti mūsų šalies teritorijų planavimą. Šiuo metu kyla daug problemų dėl teritorijų planavimo dokumentų skirtingo turinio. Kyla diskusijos dėl Bendrojo plano ir strateginio plano tarpusavio sąryšio ir jų vietos integruotoje planų sistemoje. Daug neaiškumų kelia nevienodų formuluočių vartojimas apibrėžiant teritorijų planavimo tikslus ir uždavinius, planų turinį. Vartojamos visiškai neapibrėžtos sąvokos, kaip "viešas interesas", "teisėti lūkesčiai" ir kt., ne tik supainioja planavimo organizatorių, turto savininką, investuotoją, bet ir sukuria konfliktines situacijas taktinio planavimo lygmenyje.

Aplinkos ministro A. paulausko teigimu, siūlomas Teritorijų kompleksinio planavimo planas turėtų optimizuoti planų sistemą. Jis padėtų nuosekliau tvarkyti teritorijas, skatintų investicijas, efektyvesnį jų panaudojimą, leistų nuolatos stebėti, analizuoti, modeliuoti miesto plėtros pokyčius, daryti išvadas, numatyti raidos tendencijas, koreguoti plėtros prioritetus. Artimiausiu metu projektą pateiksime Vyriausybės Strateginio planavimo komiteto svarstymui."

Pasak Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktoriaus Jono Jakaičio, bendruosiuose planuose numatoma ekonominė plėtra negali būti efektyviai valdoma. Valdžios institucijoms planuoti ekonominius rodiklius tolimai perspektyvai - rizikingas dalykas dėl skirtingų planuojamojo objekto savininkų interesų. Susiklosto naujos aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti iš anksto. Jos skatina visuomenę savo veiklą teritorijoje plėtoti kitaip, negu buvo planuojama. Taip įsiveliama į ginčus, aiškinantis privačius ir viešuosius interesus. Bręsta įtampa, plėtra sustoja arba teritorijų planavimo dokumentų įgyvendinimas vykdomas iš biudžeto finansinių išteklių. Lietuvai tai nenaudinga ir beveik neįmanoma. Pasiūlyto kompleksinio plano modelio tikslas - pirmiausia, siekti strateginių tikslų koordinuoto įgyvendinimo, ilgalaikės trukmės dokumentų tarpusavio veikimo, nuolatinės stebėsenos vykdymu. Reikia, kad būtų vertinami aplinkos bei jos komponentų būklės pokyčiai ir suteikiama galimybė keisti šalies teritorijų plėtros planus ir jų įgyvendinimo būdus.

Teritorijos kompleksinis planas būtų kaip urbanistinių strateginių plėtros krypčių formuotojas, socialinio, investicijų valdymo įrankis, paremtas visaapimančiais, taip pat ir finansiniais, ištekliais. Jis apimtų visas veiklos sritis ir atspindėtų visų jų ilgalaikės raidos teritorinę projekciją, nurodytų būdus, kaip pasiekti numatytus tikslus žemesniame teritorijų planavimo lygmenyje. Aiškesnės teritorijų tvarkymo nuostatos skatintų šiam tikslui reikalingas investicijas.

LR Aplinkos ministerijos inf.