Kauno arenos rangos konkursą pralaimėjusios statybų bendrovės atkakliai įrodinėja, kad nugalėjusios įmonės pasiūlyta kaina yra nereali. Todėl jau vykstant statyboms bus bandoma, kaip manoma, padidinti objekto vertę ir taip išsiderėti papildomų lėšų, kurios leistų gauti pelno, rašo "Lietuvos žinios".

Kauno miesto savivaldybės Viešųjų pirkimų komisija liepos 16 dieną sudarė preliminarią Kauno arenos rangos konkurso nugalėtojų eilę. Už mažiausią sumą - beveik 170 mln. litų - projektą įgyvendinti pasiryžo Telšių bendrovė "Vėtrūna". 9 mln. litų brangesnį pasiūlymą pateikė "Mitnija", o trečias liko Panevėžio statybos trestas (196,5 mln. litų). Didžiausią kainą nurodė "YIT Kausta" - 203,474 mln. litų.

"Mitnijos" vadovai, būdami įsitikinę, kad konkursas vyko nesąžiningai ir laimėjusi įmonė pateikė pasiūlymą nesilaikydama numatytų sąlygų, kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę bei Specialiųjų tyrimų tarnybą. Pastaroji perdavė skundą Viešųjų pirkimų tarnybai.

"Sulauksime savivaldybės ir Viešųjų pirkimų tarnybos atsakymo, o tada spręsime, kaip elgtis. Neatmetame galimybės ieškoti tiesos teisme", - aiškino "Mitnijos" generalinis direktorius Antanas Gureckis.

Pasak jo, pagal Viešųjų pirkimų įstatymą rangos konkurso rezultatai turėtų būti paskelbti negaliojančiais ir laimėtojų eilė surikiuota iš naujo.

"Vėtrūnos" pasiūlymui kritinių pastabų turėjo ir arenos statybos projekto vadovas Aurimas Ramanauskas.

"Mūsų darbas buvo pranešti valdininkams, kokių užfiksuota neatitikimų. Tačiau konkurso komisija pati sprendė, kaip pasielgti ir ką skelbti nugalėtoju", - sakė jis. Pavyzdžiui, visi konkurse dalyvavę rangovai nurodė tą patį transformuojamų tribūnų ir kėdžių gamintoją.

"Lietuvos žinių" duomenimis, Kauno miesto savivaldybė konkurso dalyvių norą ieškoti tiesos teisme žada numalšinti - pateikti 30 mln. litų siekiantį priešieškinį. Tai reiškia, kad pralaimėjimo atveju rezultatus apskundusi bendrovė privalėtų sumokėti savivaldybei tokią sumą. Bet jei teisme būtų įrodytos valdininkų klaidos, laimėjusiai įmonei iš Kauno biudžeto atitektų apie 8 mln. litų.

Daug patirties turinčios statybų bendrovės "YIT Kausta" vadovai tvirtino, jog nebūtų įgyvendinę Kauno arenos projekto už mažiau nei 200 mln. litų.

"Priešingu atveju įmonė turėtų dirbti negaudama pelno", - sakė įmonės generalinis direktorius Antanas Butkus.

Jis pridūrė, kad rangos darbų kaina buvo suskaičiuota, įvertintas ekonominio nuosmukio poveikis. "YIT Kausta" gerai išstudijavo būsimos arenos statybos vietą, galimas grėsmes ir iš anksto numatė, kur reikės papildomų investicijų.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Romaldas Rabačius patikino, kad konkursas vyko skaidriai, o "Vėtrūna" atitiko techninio projekto reikalavimus. Jo nuomone, statybos bendrovės, pateikusios per brangius pasiūlymus, norėjo įsprausti savivaldybę į kampą ir taip pasipelnyti.

R.Rabačius užsiminė jau turįs informacijos apie Ūkio ministerijos ir Europos Komisijos derybų baigtį dėl sėdimų vietų arenoje skaičiaus.

"Kaunui padaryta išimtis. Europos lėšomis bus finansuojama didesnė nei 10 tūkst. vietų arena", - sakė jis. Tačiau Europos Komisija tebesilaiko principo dėl bendros projekto vertės - parama bus skiriama, jei arenos statybų išlaidos neviršys 170 mln. litų.

"Ši suma visiems konkurso dalyviams buvo žinoma. Neabejojome, kad statytojai į tai atsižvelgs. Deja, nustatytos ribos neperžengė tik viena bendrovė. Tai mus nustebino", - tikino R.Rabačius.

"Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama."

Nuotrauka iš kaunasarena.lt