Botanikos specialistai įspėja, kad Vilniui gresia prarasti žaliojo miesto vardą, nes vis daugiau medžių mieste nudžiūva dar net nesulaukę rudens, rašo „Lietuvos rytas".

„Betoninėse džiunglėse niekas negali augti, medžiai ten džiūva. Ne tik botanikams, bet ir kiekvienam praeiviui toks vaizdas akis bado. Jeigu taip bus ir toliau, Vilniuje nieko neliks", - liūdnai prognozavo Botanikos instituto vyresnioji darbuotoja Banga Grigaliūnaitė.

Miesto šaligatviuose daugiausia prisodinta mažalapių ir didžialapių liepų. Specialistė pastebėjo, kad liepos sostinėje ruduoti ėmė dar birželį. Nors liepos mėnesį nemažai lijo, medžių tai neišgelbėjo.

Pagrindinė priežastis, kodėl mieste nyksta medžiai, pasak B. Grigaliūnaitės, per mažas pomedžio plotas. Norint, kad medžiai žaliuotų, jiems reikia palikti bent pusantro metro plotą aplink kamieną.

Tačiau sostinės medžiai yra įsprausti tarp šaligatvio plytelių, dažnai aplink kamienus palikta po keletą laisvų centimetrų.

„Tokių medžių šaknys ir kamienai būna sužaloti, todėl ir pradeda džiūti. Kita problema - aukšti borteliai. Netgi lyjant per juos medžiai negauna vandens", - teigė B. Grigaliūnaitė.

B. Grigaliūnaitė sakė, kad palikti mažesnį gyvybinį plotą medžiams galima vieninteliu atveju - jeigu netoliese žaliuoja veja. Iš jos net į šaligatvį įsprausti medžiai gali gauti drėgmės.

Vasarą mieste medžiai nebežaliuoja ir, jeigu žiemą į juos abejingai žiūri kiemsargiai - gatves barsto druska, o sniegą sukasa aplink kamienus. Kai sniegas pradeda tirpti, nuo druskos atšoka medžių žievė.

Pasak B. Grigaliūnaitės, medžius išgelbėti būtų galima keliais būdais. Pirmiausia - laistant.

„Jeigu medžiai ima džiūti, juos reikėtų uoliau laistyti. Tačiau sausros metu vienam uosiui per dieną reikia 100 litrų vandens, tai maždaug 10 kibirų, o mažiausiai - penkių kibirų", - paaiškino B. Grigaliūnaitė.

Ji pridūrė, kad medžius atgaivinti galima ir atlupus šaligatvio plyteles, kad augalai turėtų didesnį plotą aplink kamienus.

Jeigu iš medžių jau visiškai nieko nelikę, B. Grigaliūnaitė patarė juos nukirsti ir pasodinti naujus. Tačiau prieš juos sodinant svarbu palikti pakankamą pomedžio plotą.

Savo grožį praradę medžiai gali pakenkti ir kitiems miesto augalams. „Tuos sudžiūvėlius apninka grybai, ligos, jie gali užkrėsti ir kitus medžius", - tikino B. Grigaliūnaitė. Daugiausia problemų mieste kelia tie medžiai, kurie pasodinti prieš kelis dešimtmečius. Tačiau B. Grigaliūnaitė pastebi netaisyklingai į šaligatvius ar automobilių stovėjimo aikšteles įspraustus ir jaunus medelius. Neaišku, ar prigis kai kurie nauji pasodinti medžiai.

Sostinės savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Ričardas Krujalskis nudžiūvusių medžių Vilniuje nepastebi. Jis sutiko, kad daugelio medžių pomedžių plotai miesto šaligatviuose yra per maži, tačiau, R. Krujalskio nuomone, pakeisti tokios situacijos nelabai įmanoma. „Jeigu medžiai pasodinti seniai, nieko nebepakeisi, belieka tik tokius prižiūrėti. Norint išardyti šaligatvį, reikalingi projektavimo darbai. Kai kurie medžiai ilgą laiką auga gerai ir džiūti pradeda visai ne dėl mažo pomedžio ploto, o dėl jiems tekusių chemikalų, nubrozdinimų. Pilaitės prospekte medžiai buvo pradėję džiūti, tačiau vėliau paaiškėjo, kad tai vyksta dėl ligos", - kalbėjo R. Krujalskis.

Vilniaus savivaldybės Miestovaizdžio skyriaus vedėja Vaiva Deveikienė teigė, kad šiuo metu ruošiamos naujos taisyklės, kaip sostinėje sodinti ir prižiūrėti medžius.

Parengta pagal „Lietuvos ryto" straipsnį