Net ir gerokai sumažėjus statybų apimčiai, šios srities kvalifikuotos darbo jėgos trūksta labiausiai, rašo "Lietuvos žinios".

Padidėjus statybininkų paklausai, kvalifikuoti darbininkai pasijuto esą padėties šeimininkai ir pradėjo migruoti iš vienos darbovietės į kitą. Kiti įsigudrino dirbti pagal verslo liudijimą, kuris sudaro itin palankias sąlygas nemažai užsidirbti.

Statybos įmonių vadovai, neturėdami kitos išeities, trūkstamą darbo jėgą mėgina kompensuoti nekvalifikuotais darbininkais, kuriuos patiems reikia dar ir apmokyti.

Rasti tikrai gerą mūrininką, tinkuotoją ar suvirintoją - didelis galvos skausmas ne vienam gyventojui, remontuojančiam ar mėginančiam įsirengti būstą.

Lietuvos darbo biržos Darbo pasiūlos ir paklausos skyriaus vedėjo pavaduotoja Daiva Leliugienė „Lietuvos žinioms" sakė, kad per pastarąjį pusmetį išlieka statybų srities kvalifikuotų darbininkų paklausa: dažytojų, apdailininkų reikia beveik 2 tūkst., mūrininkų - 1 tūkst. 900, dailidėms, staliams tenka 1 tūkst. 300 laisvų darbo vietų.

Nors statybų verslas sulėtėjo, šių darbininkų poreikis nuolat išlieka. Labiausiai trūksta mūrininkų - pateiktos net 1300 paklausos. Taip pat labai paklausūs betonuotojai - 800, suvirintojai - 600 laisvų vietų.

Tokius specialistus rengiančios mokyklos jau nesutalpina visų, norinčių siekti populiarių diplomų. Statybininkai dabar gauna tikrai nemažus atlyginimus, keliančius pavydą ne vienam aukštąjį išsilavinimą turinčiam specialistui. 

Statybininkų mokyklos per metus išleidžia tiek kvalifikuotų statybininkų, kiek užsako Švietimo ir mokslo ministerija. Statyba yra neatsiejama rinkos dalis, kurią sudaro apie 10 proc. viso šalies BVP, maždaug toks yra ir darbo rinkos vidurkis. Atsižvelgiant į šiuos procentus, ir švietimo įstaigoms esą atitinkamai reikėtų parengti kvalifikuotų statybininkų.

Vaidoto Šarkos, Statybininkų asociacijos vykdomojo direktoriaus nuomone, viena priežasčių, lėmusių kvalifikuotų statybininkų trūkumą, - reglamentavimo nebuvimas.

Rinkoje visiems norintiesiems yra sudaryta galimybė dirbti turint verslo liudijimus. Pagal šiandien galiojančią tvarką, daugiau nei 15 tūkst. žmonių verčiasi individualia veikla, dauguma jų neturi tinkamą kvalifikaciją įrodančio dokumento.

Pasak pašnekovo, jei statybininkai nekokybiškai atlieka tam tikrus darbus, įmonės pagal pasirašytą rangos sutartį privalo atlyginti žalą. Galioja įstatymai, pagal kuriuos paslaugos teikėjai turi užtikrinti kokybišką darbą.

Tačiau nėra darbo kokybės kontrolės asmenims, dirbantiems pagal verslo liudijimą.

„Tokie verslininkai metų pradžioje sumoka apie 2 tūkst. 500 Lt, o vėliau visą uždarbį pasilieka sau ir jokių kitų reikalavimų jiems nėra, nes neveikia kontrolės mechanizmas. Tokia padėtis minėtiems asmenims labai paranki, nes gyventojai, susigundę pigesnėmis paslaugomis, jiems sudaro palankias sąlygas.

Kadangi individualią veiklą vykdančiam verslininkui nereikia mokėti pajamų mokesčio ir įmokų „Sodrai", jie gali sau leisti teikti pigesnes paslaugas. Tačiau žmonės neturi jokios garantijos ir kartais tenka sumokėti dvigubai daugiau taisant nekokybiškai atliktą vieną ar kitą darbą", - piktinosi V. Šarka.

Pašnekovo teigimu, gyventojai gali pasikliauti tik garbės žodžiu arba nuogirdomis apie to meistro patikimumą. Visais kitais atvejais, kai išsikviečiami meistrai pagal laikraščio skelbimą arba pagal numerį, rastą gatvėje ant stulpo, žmogus jokių garantijų negauna.

Pagal atitinkamus Lietuvos įstatymus su klientais turėtų būti sudaromos rangos sutartys. Sudaręs šia sutartį verslininkas tampa rangovu, privalančiu apdrausti savo veiklą.

„Patys gyventojai samdo statybininkus, nesudarydami su jais realių sutarčių, arba sudaro beprasmes ir nieko negali išsireikalauti. Norėdami bent kiek saugumo, žmonės turėtų parengti bent elementarias sutartis, kuriose būtų nurodyta, kokios apimties ir kokie darbai turėtų būti atlikti per tam tikrą laiką už sutartą kainą. Tada tai būtų galima traktuoti kaip rangos sutartį, pagal kurią įsigaliotų ir garantija. Jei tokios sutarties neturi, gyventojai tampa pačių sprendimų įkaitais", - dėstė V. Šarka.

Parengta pagal "Lietuvos žinių" straipsnį