Laisvosios rinkos institutas siūlo mažinti arba bent jau nedidinti minimalios mėnesio algos. Tai daryti esą verčia prastėjanti ekonominė situacija.

Pasak instituto eksperto Giedriaus Kadziausko, mažesnė minimali alga leistų darbo rinkoje išlikti žemesnės kvalifikacijos, mažesnės patirties darbuotojams bei padėtų įsitvirtinti tik pradedantiems dirbti.

Anot jo, dėl darbo našumo ir privalomo atlyginimo neatitikimo verslininkai gali pasirinkti iš viso atleisti darbuotoją.

„Minimalios algos mažinimas iš tiesų yra pagalba žmonėms, kurie rizikuoja prarasti darbą. Be jokios abejonės, išgyventi iš minimalios algos, gaunant tik ją, yra sudėtinga, tačiau alternatyva tokia, kad arba darbo vieta su minimalia alga, arba tos darbo vietos tiesiog nebūtų rinkoje", - aiškina analitikas.

Profsąjungos ekspertų siūlymui sako „ne" ir žada toliau siekti, kad minimali alga būtų 1 tūkst. Lt.

„Dabar minimali alga yra 800 Lt neatskaičius mokesčių. Atskaičius mokesčius, išeina apie 670 Lt. Tai, logiškai svarstant, ar gali žmogus išgyventi, esant tokiom kainom, gaudamas tokį darbo užmokestį? Jeigu verslininkas nesugeba mokėti minimalios algos, tai geriau tegu jis bankrutuoja ir nekankina žmonių", - tvirtina Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas.

Verslininkai teigia - bepigu profsąjungoms būti geroms, kai minimalią algą moka ne jos, o įmonės, kurios, keliant algą, kartu atseikėja ir didesnius mokesčius valstybei. Smulkiųjų atstovai sako esą „už" rinkos liberalizavimą.

„Tie laikai, kai darbdavys buvo vergvaldys, seniai praeityje. Nesenos istorijos su statybų rinka, su vairuotojų rinka, parodė, kad darbdavys savo darbuotojui jau moka atlyginimą didesnį, nei šis sukuria pridėtinės vertės. Tai ir parodo ne ką kita, bet būtent darbuotojo dominavimą", - kalbėjo Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos direktorius Giedrius Romeika.

Šiuo metu minimalią mėnesio algą, skaičiuojama, gauna maždaug 7 proc. dirbančiųjų.

Smulkieji verslininkai palaiko ir kitą instituto siūlymą - išskirtiniais atvejais leisti sudaryti žodines darbo sutartis ir šias prilyginti sudarytoms raštu, nes tai esą mažintų biurokratiją.

Profsąjungos - vėlgi prieš, nes, anot jų, ginčo atveju, darbuotojas, paprastai silpnesnis už darbdavį, vargiai sugebėtų įrodyti, kad sutarta taip, o ne kitaip.

Be to, esą garantuotai rastųsi daugiau nelegalių darbuotojų.

Verslininkai aiškina, kad nesąžiningumo yra abiejose barikadų pusėse, o ekspertai priduria, kad piktnaudžiauti ir taip švaistytis darbuotojais darbdaviui neleis padėtis rinkoje.

Trišalės tarybos atstovo teigimu, siūlymų keisti darbo santykių reglamentavimą ar apmokėjimą taryba gauna keliskart per metus, todėl nutarta, kad visus juos turėtų išanalizuoti specialiai tam sudaryta darbo grupė.

Irma Janauskaitė
„Panorama" 

lrt.lt