Lietuva tikisi tarptautinio transporto TEN-T fondo paramos Baltijos jūros regiono greitkelio Klaipėda-Karlshamnas projektui. Jį numatoma įgyvendinti kartu su Švedijos partneriais.

Apie tai pirmadienį Prancūzijoje vykstančiame neformaliame Europos Sąjungos (ES) transporto ministrų susitikime kalbės Susisiekimo ministerijos delegacijos vadovas, ministerijos valstybės sekretorius Alminas Mačiulis.

Pasak A. Mačiulio, įgyvendinant šį projektą abiejuose uostuose bus patogiai ir moderniai sutvarkyta tokiai linijai skirta infrastruktūra. Tai padės daugiau krovinių nukreipti nuo automobilių kelių į jūrų greitkelius. Numatoma projekto vertė - 66,46 mln. eurų, 30 proc. šios sumos - planuojamas finansavimas iš Europos Sąjungos TEN-T programos lėšų.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija planuoja suprojektuoti ir pastatyti hidraulinę ro-ro keltų rampą 151-ojoje krantinėje (2 mln. eurų) ir įsigyti žemsiurbę už 17 mln. eurų.

ES transporto ministrų susitikime Lietuvos atstovas taip pat pasisakys mobilumo mieste bei kelių ir vandens transporto politikos klausimais.

Lietuvos delegacija dalyvaus diskusijose dėl naujos mobilumo mieste politikos, kurios tikslas - mažinti spūstis miestuose, rūpintis aplinkosauga, skatinti naudoti pažangesnį, prieinamą, saugų ir patikimą miesto transportą. Susitikimo dalyviams numatoma pristatyti Lietuvos miesto transporto srityje nuveiktus darbus, siekį plėtoti viešąjį transportą, naudoti aplinkai draugiškas transporto priemones. Bus aptartas ES struktūrinių fondų indėlis šiam tikslui pasiekti.

Dėl kelių transporto numatoma iš esmės pritarti Europos Komisijos pasiūlymui dėl Eurovinjetės direktyvos pakeitimo, susijusio su sunkiasvorių krovininių transporto priemonių apmokestinimu už naudojimąsi kelių infrastruktūra. Lietuvos susisiekimo ministerijos nuomone, mokesčio, pagrįsto išoriniais kaštais, įvedimas paskatins vežėjus naudoti aplinkai palankesnes transporto priemones, rinktis optimalius maršrutus.

Taip būtų mažinamas neigiamas kelių transporto poveikis aplinkai. Tačiau kartu numatoma pareikšti nuomonę, kad išorinių kaštų įtraukimas į mokesčių bazę neturi iškreipti skirtingų transporto rūšių konkurencijos.

Ketinama pasisakyti už laivybos saugos stiprinimą, geresnę aplinkos taršos prevenciją. Siekiant pagerinti prekybos laivyno kokybę ir sukurti vienodas konkurencijos sąlygas vežėjams, pritariama nuostatai reikalauti privalomo laivų savininkų atsakomybės draudimo arba finansinės garantijos.

ELTA