Kauno valdžia suskubo pasigirti, kad veda derybas su vokiečiais, norinčiais statyti naują futbolo stadioną. Realybė kur kas niūresnė: svečiai nusivylė kauniečiais ir milijonus nukreipė į Vilnių.

Statys Naujojoje Vilnioje

Prieš dvi savaites Kauno miesto savivaldybė išplatino daug žadančią žinią, kad Vokietijos konsultacinės ir statybų firmų atstovai susitiko su miesto valdžia ir patikino norintys čia statyti maždaug 15 tūkst. vietų futbolo stadioną.

Tie patys vokiečiai, su tokiu pačiu pasiūlymu Kauną buvo aplankę prieš metus. Užsieniečiai į naująjį aikštyną žadėjo investuoti daugiau nei 100 mln. eurų, o iš miesto valdžios prašė vienintelio dalyko - surasti tinkamą teritoriją, kuri būtų perduota Lietuvos futbolo federacijai.

Prabėgo metai, o Kaunas nieko patrauklaus investuotojams pasiūlyti nesugebėjo. Nusivylę vokiečiai su dosniu pasiūlymų nuvyko į Vilnių. Sostinės tarnautojai buvo kur kas apsukresni - jau rengiami dokumentai, ant kurių sudėjus parašus, stadiono statyboms Naujojoje Vilnioje bus duotas startas.

Ištiesė pagalbos ranką

Prieš metus Kaunas, kaip Lietuvos futbolo Mekos (S.Dariaus ir S.Girėno stadiono) savininkas, nusirito iki visiškos bedugnės. Kauną perspjovė marijampoliečiai, kurie pasistatė ne išskirtinį, bet tvarkingą, neapsilaupiusį stadioną.

Kaip tik tuo metu į Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus Vyganto Gudėno duris pasibeldė turtingi vokiečiai verslininkai. Investuotojai tarsi Kalėdų seneliai pasiūlė beveik už dyką padėti susigrąžinti prarastas pozicijas. 15 tūkst. vietų futbolui pritaikytam stadionui jie paprašė tik teritorijos. Investuotojai neslapukavo, kad tuo pat metu svarstė galimybę statyti stadioną keliuose miestuose, bet pabrėžė, kad Kaunas - pats patraukliausias variantas geografiniu požiūriu.

Vokiečius labiausiai domino dvi perspektyvos: naujo stadiono statyba S.Dariaus ir S.Girėno stadiono vietoje arba Nemuno saloje.

Investuotojai S.Dariaus ir S.Girėno stadiono variantą atmetė, nes sužinojo, kad Kauno valdžia pasistengė jam pritaikyti griežtus paminklosauginius reikalavimus. Stadioną galima tik rekonstruoti, būtina palikti atvirą vaizdą į Ąžuolyną, galimos tik minimalios korekcijos. Dėl tos pačios priežasties šio stadiono rekonstrukcijos planų anksčiau buvo atsisakiusi "Ūkio banko investicinė grupė".

Nemuno saloje vietos nenorėjo duoti pati savivaldybė. Ji nei prieš metus, nei dabar vis dar neturi salos plėtojimo vizijos, nėra jokios studijos, kuri atsakytų, ar sala pakeltų dviejų didelių objektų naštą.

Valdžia tarsi neįgali

Savivaldybė vokiečiams pasiūlė kitus du variantus: buvusį "Gintaro" stadioną Taikos prospekte ir Karinių oro pajėgų teritoriją Aleksote.

Prieš dvi savaites į "Gintaro" stadioną nuvykę investuotojai šį variantą atmetė. Planuojamas stadionas bus gana didelis. Ne tik jam bet ir erdviai automobilių stovėjimo aikštelei reikia labai daug vietos, nebūtų tilpta į maksimalaus leistino triukšmo ribas, nes netoliese stovi daugiaaukščiai namai.

Vokiečiai gal ir neprieštarautų statyti stadioną Aleksote, bet derybos su Lietuvos kariuomene gali užsitęsti, o stadioną norima pradėti statyti jau šiais metais. Supratę, kad Kaune reikalai nenori pajudėti iš mirties taško, iškart po susitikimo su V.Gudėnu ir Kauno miesto meru Andriumi Kupčinsku vokiečiai patraukė į Vilnių.

"Kaune žmonės nesupranta, kad taip ilgai negalima nepriimti tokio paprasčiausio sprendimo", - stebėjosi Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Liutauras Varanavičius.

Traukinys tupinčio nelaukia

"Kauno dienos" žurnalistai susisiekė su Lietuvoje stadioną planuojančios statyti bendrovės STRABAG atstovais. Organizacijos Investicijų skyrius iš pradžių atsakė, kad visos derybos Lietuvoje nutrauktos ir bendrovė čia išvis nebeplanuoja stadiono statybų. Vėliau Kaune lankęsis Hartmutas Beyeris rekomendavo visais derybų klausimais kreiptis į Kauno miesto merą ir savivaldybės administracijos direktorių.

Vakar A.Kupčinskas vis dar kalbėjo, kad savivaldybėje ieškoma įvairių tolesnio bendradarbiavimo variantų, tačiau V.Gudėnas konstatavo: "Traukinys tupinčio nelaukia."

Vilniuje apsilankę investuotojai beveik sutarė, kad naujasis stadionas išdygs Naujojoje Vilnioje.

"Iki statybų dar toli, bet vyksta ketinimų protokolų pasirašymas", - sakė Vilniaus savivaldybės Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Algimantas Liubinskas.

STRABAG senokai žadėjo investuoti į Naujojoje Vilnioje plėtojamą "Vilniaus futbolo akademijos" projektą. Vokiečiai čia norėjo pastatyti 2,5 ar 3 tūkst. vietų stadioną, tačiau pastebėję, kad reikalai Kaune nejuda, o Vilniuje sparčiai vyksta teritorijos perdavimo futbolo federacijai procesas, pradėjo rimtai svarstyti ir didžiojo stadiono statybas tenai.

Skamba tik pasiteisinimai

Tik akimis palydėjęs 100 mln. eurų Kauno savivaldybės administracijos direktorius pasidžiaugė, kad esą Kaunas padarė gerą darbą. "Dėl Kauno bendravimo su ta delegacija vilniečiai pasiskubino sutvarkyti žemės perdavimo klausimą, kuris strigo kelerius metus", - aiškino V.Gudėnas, tarsi pamiršęs, kad šias investicijas Kaunas prarado.

Ir administracijos direktorius, ir Kauno meras kaltės dėl ant lėkštutės atneštų investicijų nepanaudojimo neįžvelgė. Jų teigimu, Kaune tokiems objektams paprasčiausiai nėra vietos. Dėl kiekvieno mažiausio lopinėlio metais vyksta teisminiai ginčai, kuriuose savivaldybė pergalėmis pasidžiaugti negali.

"Visos savivaldybės atgaunamos teritorijos iškart grąžinamos paveldėjimo teisę į jas turintiems privatiems žmonėms, kurių sąraše yra 5 tūkst.", - teisinosi A.Kupčinskas.

"Bet koks bandymas atgauti teritoriją yra blokuojamas, stabdomas, užpjudomas teismais. O paskui šaukiama, kad valdžia kalta. Nėra laisvų miestui priklausančių teritorijų. Gal padėtis pasikeis, kai pasprings visi tie dideles teritorijas valdantys prekybos centrai", - išsiliejo V.Gudėnas.

Administracijos direktorius teigė, kad, nepaisant nutrūkusių derybų dėl naujo stadiono, ryšiai su STRABAG vis dar palaikomi. Vokiečiai teigė lauksiantys, kol miesto valdžia ras teritoriją, kurioje galėtų pastatyti naują aikštyną, bet ne tokį didelį, o kelis kartus mažesnį.

---

Vokiečių statomas stadionas

Vokiečiai norėtų pastatyti 15 tūkst. vietų futbolo stadioną.

Lėšų skirtų Tarptautinė futbolo asociacijų federacija (FIFA) ir Europos futbolo federacijų asociacija (UEFA).

Pagal FIFA ir UEFA specialius reikalavimus, stadionas turi būti ne mažesnis kaip 150 m ilgio ir 200 m pločio, šalia jo turėtų būti 4 tūkst. vietų automobilių stovėjimo aikštė. Yra numatytos ir papildomos sąlygos visai su stadionu susijusiai infrastruktūrai.

Šaltinis: Kauno miesto savivaldybė

---

Kauno valdžia atstumia milijonus

Apšiuręs ir prieš kiekvieną didesnį renginį išmaldos prašantis S.Dariaus ir S.Girėno stadionas reikalauja mažiausiai kelių dešimčių milijonų litų investicijų.

Dešimtmetį kalbama apie jų būtinybę, tačiau nei Kauno, nei šalies valdžia lėšų neranda.

Prieš porą metų "Ūkio banko investicinė grupė" pateikė stadiono rekonstrukcijos projektą, kurio vertė - 77 mln. litų. Už šią investiciją verslininkai prašė stadioną 60 metų perleisti į FBK "Kaunas" rankas. Tokio sandorio galimybė buvo sutikta priešiškai. Baimintasi, kad verslininkai Ąžuolyną pavers komercinių objektų vieta, bet pasiūlymas atmestas net nebandant į jį įsigilinti, derėtis.

Kauno mero pavaduotojas Stanislovas Buškevičius griebėsi slapto plano - S.Dariaus ir S.Girėno kompleksas buvo įtrauktas į Kultūros paveldo sąrašą ir tapo valstybės saugomu objektu. Dėl to ir vokiečiai atsisakė kelti koją į stadiono teritoriją. Jis liko merdėti.

Praėjusį rudenį iš Kauno į Vilnių išvažiavo čia ne vienus metus kiurksoję du tankai. Jie laukė, kol Kaune pagaliau atsiras vietos Vytauto Didžiojo karo muziejaus (VDKM) Karo technikos ir transporto skyriui. Planuota, kad muziejus galėtų būti įsteigtas VI forto teritorijoje, bet miesto valdininkų stalčiuje projektas užsigulėjo mažiausiai ketverius metus. Neapsikentusi delsimo, Krašto apsaugos ministerija tokį pat pasiūlymą pateikė Vilniui. Vilniečiai apsisuko per metus. Kauno miesto mero pavaduotojas Rimantas Mikaitis teisinosi, kad ir vėl pagalius į ratus kaišiojo Vilnius.

Prieš keletą metų Kauno valdžia žadėjo, kad S.Dariaus ir S.Girėno aerodrome bus įkurta sporto ir laisvalaikio zona. Šiems planams pritarė Aleksoto bendruomenė, verslininkai buvo pasirengę investuoti daugiau nei 200 mln. litų. Tam pasipriešino aviatoriai. Miesto valdžia nebando ieškoti kompromiso ir projektą numarino stalčiuose. Visiems žinoma, kad aerodrome įsikūrusių aviatorių užtarėjas - Kauno mero tėvas, Seimo narys Rytas Kupčinskas.

Vilnius nukniaukė iš Kauno stadioną

Vilniaus miesto valdžia artimiausiu metu žada pasirašyti ketinimų protokolą su futbolo stadioną statyti norinčia Vokietijos bendrove "Strabag". Tikimasi, kad stadionas Naujoje Vilnioje stovės jau po poros metų.

Vilnius jau rengia dokumentus

Kauno valdžia per anksti suskubo pasigirti, kad derasi su Vokietijos bendrove "Strabag", norinčia statyti naują apie 15 tūkst. vietų futbolo stadioną. Į statinį jie žadėjo investuoti daugiau nei 100 mln. eurų ir prašė vienintelio dalyko - tinkamos teritorijos. Vokiečius labiausiai domino dvi perspektyvos: naujo stadiono statyba S.Dariaus ir S.Girėno stadiono vietoje arba Nemuno saloje.

Tačiau per metus Kaunas investuotojams nieko patrauklaus pasiūlyti nesugebėjo, tad investuotojų žvilgsniai nukrypo į Vilnių. Sostinės valdžia pasirodė esanti apsukresnė - jau rengiami dokumentai stadiono statyboms Naujojoje Vilnioje. Šioje vietoje jau numatytas ir 17 ha sklypas stadiono statyboms.

Vilniaus meras Vilius Navickas patikino, kad apie futbolo stadiono statybas kalbėti dar anksti. Artimiausiu metu Vilniaus miesto valdžia su bendrove "Strabag" žada pasirašyti tik ketinimų protokolą. Jame atsispindėtų abiejų šalių uždaviniai, įsipareigojimai. Tiesa, meras gana kukliai atsiliepė apie vykstančias derybas.

"Yra galimybė Vilniuje pastatyti futbolo stadioną, į jo statybą miestui neinvestuojant nė vieno lito. Kitų Europos šalių praktika rodo, kad Europos futbolo federacija (UEFA) suteikia lėšų tam tikriems investuotojams, ketinantiems statyti futbolo stadionus. Yra tokių pavyzdžių Šveicarijoje, Prancūzijoje, mes bandome tą praktiką įgyvendinti Vilniuje. Čia viskas dar žalia, bet realu", - sakė V.Navickas.

Stadionas už 20 mln. eurų

Kiek atviresnis buvo Lietuvos futbolo federacijos (LFF) viceprezidentas ir Vilniaus vicemeras Gintautas Babravičius. Jis atskleidė, kad Vilniaus futbolo akademijos idėja, vystoma nuo 2002-ųjų, po poros metų gali būti įgyvendinta. Pirmiausia iškiltų iki 15 tūkst. vietų futbolo stadionas, kainuosiantis apie 20 mln. litų eurų. Pirminiame projekte buvo numatytas kuklesnis - 3-4 tūkst. vietų.

"Kai įstrigo nacionalinio stadiono statybos, taip pat ir Žalgirio futbolo stadiono plėtra, iškilo ambicijos, kad Naujojoje Vilnioje galėtų būti ir didesnis stadionas. Dabar atsirado galimybė ir partneris, kuri yra didžiausia stadionų statytoja Europoje. Su ja bendradarbiauja UEFA. Jos kartu stato stadionus, kitus sporto projektus", - sakė G.Babravičius.

Jis patvirtino, kad investuotojas statyboms pinigų neprašo, tenori, kad savivaldybė padėtų gauti visus leidimus ir savo lėšomis sutvarkytų 17 ha sklypo infrastruktūrą, atvestų visus elektros, vandens, nuotekų, šildymo tinklus. Tai savivaldybei galėtų preliminariai kainuoti apie 8-12 mln. litų, tačiau investicijas savomis lėšomis siūlosi dengti LFF. Paskui savivaldybė su federacija atsiskaitytų pamažu, o už ilgalaikę paskolą savivaldybė teises į stadioną ir sklypą perleistų federacijai.

Greta statytų kompleksą

Po poros metų baigus stadioną turėtų būti statomas visas futbolo akademijos kompleksas, kuris būtų skirtas pirmiausia nacionalinėms, įvairaus amžiaus grupių rinktinėms, tačiau tiktų ir tarptautinio lygio futbolo varžyboms. Pagal projektą planuojama komplekse pastatydinti tris keturias futbolo aikštes treniruotėms, stadioną, modernų dengtą futbolo maniežą, ekonominės klasės viešbutį-bendrabutį, biurą, į kurį turėtų kraustytis ir pati LFF.

Taip pat savivaldybei ir federacijai tektų atsakomybė savomis lėšomis prie stadiono prišlieti visą modernų kompleksą. Vicemero teigimu, statybos bus vykdomos tuomet, kai bus pakankamai lėšų.

Tadas Širvinskas, Laura Čyžiūtė