Šiaurės dujotiekio „Nord Stream" statybos darbų tempas spartėja, nors leidimo jam statyti dar nėra.

Kiekvieną dieną trys prekiniai traukiniai iš Miulhaimo prie Rūro upės į Zasnicą Riugeno saloje gabena 12 metrų ilgio vamzdžius. „Projektui įgyvendinti būtinas puikus logistinis pasirengimas", - teigia konsorciumo „Nord Stream" spaudos atstovas Jensas Muelleris.

„Norint laikytis statybos plano būtina sukaupti dideles medžiagų ir įrengimų atsargas", - mano J. Muelleris. Gali būti, kad viską reikės vėl supakuoti ir išsiųsti atgal.

Kiekviena vamzdžių siunta į Riugeno salą prieš kraunant į traukinius kruopščiai tikrinama. Iš vidaus vamzdžiai dengiami epoksidine derva siekiant pagerinti dujų tekėjimą, iš išorės - trimis polietileno sluoksniais, kad plienas nerūdytų.

Atvežti į Riugeno salą vamzdžiai dengiami betonu. „Nord Stream" technikos direktorius Werneris Rottas aiškina: „Be betono - papildomo balasto - plieninio vamzdžio metras nebūtų sunkesnis už jį keliantį vandenį."

Todėl dujotiekis galėtų pasislinkti. Kad vamzdžiai neiškiltų į paviršių, betonas maišomas su geležimi. Kiekvieno segmento balasto svoris skaičiuojamas atskirai, kai kurie segmentai sveria net 31 toną.

Vamzdžiai betonuojami ne tik Mukrane. Kita gamykla - Suomijos Kotkos uoste, netoli rytinio dujotiekio krašto, ten, kur pusiaukelėje tarp Helsinkio ir Sankt Peterburgo vamzdžiai išnyra į žemės paviršių. Kotkoje vamzdžių stirtos taip pat siekia dangų.

Viena aišku: statyboms pasirengta. Kiekvienas 7,5 mlrd. eurų turinčio kainuoti dujotiekio metras suplanuotas. Povandeniniais prietaisais Baltijos dugne ieškoma gamtinių geologinių grėsmių ir žmogaus veiklos neigiamų rezultatų.

Per du pasaulinius karus į Baltijos jūrą išmesta 100 tūkst. jūrinių minų. Dauguma jų nugrimzdo į dugną. Yra ir fosforinių bombų, granatų bei cheminių ginklų. Iki septintojo dešimtmečio VDR Baltijoje skandino kovines chemines medžiagas.

„Nord Stream" spaudos atstovas mano: „Ginkluotės likučių paieška - svarbiausia užduotis. Turime garantuoti dujotiekio tiesimo saugumą."

Pavojaus dydį galima bus įvertinti tik pradėjus dirbti specialiesiems laivams. 300 asmenų įgula kasdien turėtų pakloti 3 km vamzdžių. Iš viso dujotiekiui reikia 100 tūkst. vamzdžių, todėl reikės dirbti be pertrūkių. Darbininkai virins vamzdį po vamzdžio iki dujotiekiui išnyrant į paviršių.

Siūles saugos speciali klijuojama vandeniui nepralaidi danga. Visas vamzdynas bus padengtas poliuretano sluoksniu. Laivas po truputį judės į priekį, o dujotiekis, pakabintas ant strėlės laivagalyje, bus atsargiai leidžiamas į 210 m gylį.

Aštuonios lėktuvų turbinos varys kompresorių ir pumpuos dujas Rusijos pusėje 220 barų spaudimų 1,15 m skersmens vamzdyje. Spaudimas laipsniškai mažės dujoms dvi su puse paros judant Baltijos dugnu.

Riugeno saloje metano spaudimas bus 100 barų. Į Vakarus per metus plauks 27,5 mlrd. kubinių metrų dujų. 2012 metais „Nord Stream" planuoja kloti kitą lygiagretų vamzdyną, ir dujų kiekis padvigubės. Europos Komisijos skaičiavimais, tai sudarytų dešimtadalį Europos dujų poreikio.

Rima Krupenkaitė