Pirmasis žingsnis į patikimą apsaugą
Šiandien daugelis iš mūsų pastebime, kad laikas, pinigai ir mūsų saugumas tampa kasdieniniu rūpesčiu, o kartais - tiesiog būtinybe.

Prieš pradėdami rengtis apsaugos sistemą, būtina išsiaiškinti, kokių apsaugos priemonių ir sistemų mums reikia.

Pirmiausiai derėtų nustatyti savo objekto lankomumo tipą (kiek žmonių jame apsilanko). Dažniausiai įstaigų lankomumą nulemia jų veiklos pobūdis. Objektai pagal lankomumą skirstomi į keletą grupių:

• objekte lankosi daug lankytojų, jų judėjimas objekto viduje turi būti laisvas;
  lankytojų daug, bet jų srautą reikėtų riboti;
• objektas yra ne visai atviras, t. y. lankytojų srautas nėra didelis;
• objektas uždaras, o lankytojų skaičių galima sumažinti iki minimumo.

Antra, svarbu nustatyti, koks yra darbuotojų judėjimo intensyvumas. Pagal darbuotojų judėjimo intensyvumą objektai skirstomi taip pat į kelias grupes:

• darbuotojų daug ir darbo procesas neleidžia riboti jų judėjimo;
• darbuotojai būna tik savo darbo vietose.

Trečia, darbo laikas:

• dirbama tik tam tikrą paros dalį;
• darbo diena nenormuota;
• vienokia ar kitokia veikla vyksta visą parą.

Darbo laikas yra labai svarbus veiksnys pasirenkant apsaugos būdą. Šiuo metu dažniausiai renkamasi klasikines apsaugos sistemas, skirtas tik tuščioms patalpoms saugoti, t. y. tuo metu, kai jose niekas nedirba, nors objekto specifika reikalauja sudėtingesnės apsaugos.

Kitas svarbus žingsnis yra potencialaus įsilaužėlio identifikacija. Prognozuojant žalą, nuostolius, tai labai svarbus veiksnys, lemiantis investicijų į apsaugos sistemą dydį ir pobūdį. Potencialius įsilaužėlius galima skirstyti į keletą tipų:

• savas protinį darbą dirbantis darbuotojas;
• savas eilinis darbuotojas, kuris vogdamas pigius daiktus (pvz., varžtą) sugadina brangų įrenginį;
• gerai pasiruošęs ir žinantis, ko nori, vagis;
• eilinis smulkus ilgapirštis;
• eilinis lankytojas, susigundantis lengvai prieinamomis vertybėmis.

Ieškant efektyviausio apsaugos būdo, labai svarbu kuo geriau saugomą turtą suskirstyti. Taigi ką mes saugome: įstaigos inventorių (reikia nuspręsti, ar visą turtą ar tik brangiausią), informaciją, gamybos priemones ir įrenginius (kad niekas jų nesugadintų), žaliavas ir gaminamą produkciją, asmeninius darbuotojų daiktus ir t. t. Taip pat svarbu, ar mūsų saugomas turtas yra visoje objekto teritorijoje; ar mes galime jį laikyti tik tam tikrose vietose; kam jis turi būti prieinamas, o kas gali be jo apsieiti; ar organizacijoje numatyti mechanizmai kontroliuoti apsaugos taisyklių laikymąsi.

Pataria dr. Gediminas Treideris