Kaip parodė "Lietuvos draudimo" užsakymu bendrovės "TNS Gallup" atliktas tyrimas, norėdami apsaugoti savo turtą gyventojai pagalbos dažniausiai prašo kaimynų (44 procentai). Kas trečias pasikliauja šarvo durimis ar keturkoju namų sargu. Iš viso jokia turto apsauga nesirūpina net kas penktas žmogus.

"Tokie rezultatai rodo, kad nepaisant pastaruoju metu padidėjusių turto žalų, daugelis gyventojų vis dar linkę imtis tradicinių, tačiau ne visuomet nuo nuostolių apsaugančių priemonių. Taip pat yra nemažai galvojančių, kad "mane nelaimė aplenks". Tokia nuostata itin neatsargi sunkmečiu, kai net ir nedideli finansiniai nuostoliai nelaimę patyrusiems žmonėms gali būti itin skaudūs", - sakė "Lietuvos draudimo" Strategijos, klientų ir marketingo departamento direktorius Vaidotas Krencius.

Draudimo bendrovės duomenimis, dėl suaktyvėjusios ilgapirščių veiklos šiais metais palyginti su pernai vidutinė vagystės žala padidėjo beveik 60 proc. iki 4 tūkst. litų. Vagišiai vis dažniau kėsinasi į vertingesnius ir brangesnius daiktus. Daugiau žalos gyventojams pridaro ir užpylimai bei gaisrai. Vidutinė užpylimo žala išaugo 40 proc. ir pasiekė 1,4 tūkst. litų, o gaisrų - 32 proc. iki beveik 22 tūkst. litų.

Remiantis tyrimu, dalis lietuvaičių turto apsaugai pasitelkia ir tokias apsaugos sistemas, kaip signalizacija, langų apsaugos, seifas, tačiau šios priemonės naudojamos rečiausiai. Būsto draudimą tinkamu būdu apsisaugoti nuo netikėtų nuostolių laiko kas dešimtas apklausoje dalyvavęs žmogus. Pasak V. Krenciaus, nepaisant gyventojų įpročio laikytis "senų turto apsaugos tradicijų", būsto draudimo populiarumas didėja. 2008 m. "Lietuvos draudimo" klientai būsto draudimui skyrė 26 proc. daugiau lėšų nei ankstesniais metais, paslauga lieka aktuali ir šiemet.

Gyventojų draudimo eksperto vertinimu, požiūrį į savo turto apsaugą lemia ne visada tinkamas rizikų įvertinimas. "Statistiškai mūsų namų turtui labiausiai gresia vagystės. Jos sudaro beveik pusę draudiminių įvykių. Taip pat dažnai nuostolių gyventojams pridaro gaisrai ir užliejimai. Dėl jų įvyksta atitinkamai 20 ir 15 proc. draudiminių įvykių" - sakė V. Krencius. Jis primena, kad vagystės įvyksta ir iš butų su šarvo durimis, mat vagys dažnai įsibrauna per balkonus ir langus. Be to, tradicinės priemonės nebus naudingos ir apsisaugant nuo dažnai pamirštamų gaisro ir užliejimo rizikų.

Norint užtikrinti efektyvią būsto ir namų turto apsaugą, kuri itin aktuali atostogų sezonu, V. Krencius patarė pradėti nuo bazinių apsaugos priemonių: kokybiškų langų, durų, spynų, draugiškų santykių su kaimynais, tačiau nepamiršti draudimo. "Jeigu nuostolių nepavyks išvengti, jie bent jau bus atlyginti", - sakė jis. Eksperto teigimu, standartinio dviejų kambarių būsto ir namų turto draudimo įmoka per mėnesį yra apie 30 litų - šimteriopai mažesnė nei, pavyzdžiui, vienos vagystės nuostoliai.

Lietuvos gyventojų apklausa atlikta šių metų kovo 23-29 dienomis. Joje dalyvavo 517 15-74 m. Lietuvos gyventojų.

Parengė R. Š.

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.