Metalinių garažų eros pabaiga

• 
• 
• 
• 

Garažas - statinys, apie kurį svajoja daugelis automobilių savininkų. Jis gali būti medinis, mūrinis ar metalinis. Nesvarbu koks, kad tik būtų, mat jame vietos atsiranda ir automobiliui, ir atsarginėms dalims, ir smulkiam remontui. Deja, Vilniaus metalinių garažų savininkai šiuo turtu džiaugsis neilgai, mat į garažų bendrijas (tiksliau, į plotus, kuriuos jos užima) nusitaikė statybų aikštelių mieste pritrūkę verslininkai.

Pirmieji bandymai

Pirmasis metalinių garažų bendrijų naikinimo etapas prasidėjo tada, kai Vilniaus meru buvo Artūras Zuokas. Būtent tada metalinių garažų bendrijos „Baltupis" (panašiai situacija klostėsi ir kitose garažų bendrijose) nariai vieną dieną ant savo garažų durų rado priklijuotus lapelius. Jie buvo raginami „pašalinti miesto plėtrai trukdančius statinius". Ragino savivaldybė. Tiesa, kilo keli skandalai dėl šalia vykstančių statybų teisėtumo, atsistatydino vienas kitas valdininkas, įvyko nauji mero rinkimai, garažai buvo pamiršti. Trumpam.

Nauja valdžia - bandymai tie patys

Apsipratusi naujoji valdžia prisiminė metalinių garažų bendrijas. Savininkai vėl buvo paraginti „nusikelti plėtrai trukdantį turtą", tačiau šį kartą, savais keliais gavę statybų leidimus, savininkus pradėjo spausti verslininkai. (Neturėdamas faktų, nesigilinsiu į tai, kaip gaunami leidimai statyboms, tačiau pastarųjų dienų skandalai Vilniaus miesto savivaldybėje verčia susimąstyti). Padėtis jiems buvo palanki, nes kitose Vilniaus vietose esančius metalinius garažus, trukdančius aplinkkeliui, ėmėsi griauti pati valdžia.

Karoliniškėse ties A. Kavoliuko ir Sietyno gatvių sankirta esantis garažų miestelis mažėja. Netrukus nuo žemės paviršiaus bus nušluota apie 500 kilnojamųjų garažų. Griovimo priežastis - netrukus prasidėsiančios vakarinio miesto aplinkkelio statybos. „Dalis garažų patenka į būsimo statinio teritoriją, todėl gyventojams nori nenori juos teks nukelti", - pasakojo Karoliniškių seniūnė Violeta Gedminaitė. Ji užtikrino, kad visi garažų savininkai buvo įspėti praėjusių metų lapkritį. „Iki šiol 200 žmonių dar neišardė garažų, bet jiems liko pora mėnesių", - kodėl neskubama, aiškino V. Gedminaitė.

Ar garažai naikinami civilizuotai?

Pasiklausius Karoliniškių seniūnės, galima pagalvoti, kad garažai nukeliami civilizuotai, tačiau pakalbėjus su Baltupių garažų savininkais, tuo galima suabejoti.

Pirmą kartą radę įspėjimus, kad garažai bus griaunami, savininkai ėmėsi kovoti dėl savo turto. Jiems buvo atsakyta, kad vietoj nugriautų garažų galima tikėtis gauti vietą daugiaaukštėje stovėjimo aikštelėje, kuri, esą, bus pastatyta buvusių garažų vietoje. Pasikeitus valdžiai ir iniciatyvą perėmus verslininkams, pažadai buvo pamiršti. Žmonės pradėti gąsdinti, kad, jei laiku garažų nenusikels, jiems teksią mokėti už nukėlimą ir saugojimą.

Beje, įdomu tai, kad garažų savininkai buvo gąsdinami, kad tuo rūpinsis savivaldybė. Paaiškėjo, ji tam neturi nei lėšų, nei žmonių. Gąsdinimai padarė savo. Vieni savininkai garažus suskubo nusikelti, kiti juos pardavė. Po pirmojo perspėjimo garažų kainos svyravo nuo 700 iki 1 000 Lt. Po antrojo jų kainos smuktelėjo porą šimtų, o savininkams pradėjo skambinėti neprisistatę asmenys ir siūlyti nupirkti garažą kaip metalo laužą, vos už 150 Lt. Šiandien tokį pasiūlymą galima vertinti kaip pasityčiojimą. Reikėtų įvertinti tai, kad, tarkime, „Baltupio" garažų bendrijos savininkai patys užpylė ten buvusią pelkę, susitvarkė kelius ir elektros instaliaciją, iki pat paskutinių dienų prižiūrėjo ir tvarkė teritoriją. Užsukus į „Baltupio" garažų bendriją šiandien, to nematyti. Buvusių statinių vietoje riogso kalnai šiukšlių - tylus savininkų protestas prieš valdžios ir verslininkų savivalę.

Estetiniam grožiui trūksta „jėgų ir lėšų"

Valdžios požiūrį į šią problemą puikiai atspindi Miesto ūkio komiteto nario Romo Adomavičiaus žodžiai.

Miesto ūkio komiteto narys Romas Adomavičius atgyvenusius garažus, išsibarsčius po visą Vilnių, vadina metalo laužu, kenkiančiu miesto estetiniam grožiui, todėl, jo nuomone, tokio tipo statiniai visiškai nereikalingi ir turi būti nugriauti. Yra kita medalio pusė - gyventojai. „Kilnojamuose garažuose transporto priemones laikantys vairuotojai nenori prarasti savo asmeninės vietos, tai visiškai suprantama", - susidariusią padėtį aiškino R. Adomavičius.

Problemos sprendimas nepriimtas, galimi įvairūs variantai, juos reikia derinti tiek su seniūnija, tiek su gyventojais. „Mainais už išardytą garažą žmogui galima būtų pasiūlyti įrengti papildomą stovėjimo vietą prie pat namų, tačiau tam reikia lėšų ir laiko", - kalbėjo Ūkio komiteto narys.

Pastaroji citata aiškiausiai atspindi susidariusią padėtį - žemė, ant kurios stovi garažai, jau pažadėta verslininkams, o garažų savininkų interesų gynimui trūksta „laiko ir lėšų".

Teisininkų komentaras

Pasak portalui autoreviu.lt padėtį komentavusių teisininkų, susidariusi situacija nepalanki garažų savininkams. Jiems priklauso tik metaliniai garažai, o po jais esanti žemė yra valstybės nuosavybė arba jau parduota ar išnuomota verslininkams. Jei žemė valstybinė, savininkas gali rizikuoti bylinėtis su savivaldybe. Abejotina, kad jam pasiseks. Jei žemė jau perleista verslininkams, į teismus kreiptis nė neapsimoka. Teisininkų nuomone, išsikovoti kompensaciją - piniginę ar kaip vietą mašinai šalia namų - garažų savininkų bendrijos būtų galėjusios tik iš pat pradžių veikdamos išvien.

Deja, praktika rodo, kad susitarti nepavyksta vienoje bendrijoje, ką jau kalbėti apie visas. Taigi vieni savininkai suskubo garažus nusikelti, kiti pasiruošę ginti juos jėga, treti blaškosi, nežinodami ko imtis. Atrodo, kad nebėra ko imtis: mūšį dėl garažų savininkai jau pralaimėjo. Šiandien jie nebegali tikėtis nei vietos prie namų ar daugiaaukštėje aikštelėje (jei tokių ir būtų pastatyta), nei padorios piniginės kompensacijos. Jiems liko tik dvi išeitys: nusikelti garažus patiems arba laukti, kol juos nuvers „netyčia" į garažų teritoriją užsukęs buldozeris. Beje, net ir tokiu atveju, jei nugriovimo faktas bus pripažintas neteisėtu, savininkas garažo atstatyti negalės, nes žemė, bet kokiu atveju, bus ne jo.

Ką daryti garažų savininkams?

Taigi, jei turite metalinį garažą ir ant jo durų jau atsirado lapelis, raginantis garažą nusikelti, žinokite, kad to išvengti nepavyks. Galbūt pavyks nukėlimą atitolinti. Jei jūsų garažų masyvu susidomėjo verslininkai, telieka laukti, kada sklypas atiteks jiems.

Metalinių garažų savininkai, kurių daugumą sudaro vyresnio amžiaus žmonės, niekam nerūpi. Niekam nerūpi ir tai, kur, nugriovus garažus, reikės laikyti automobilius, nes visų miesto rajonų kiemai ir taip yra pilnut pilnutėliai. Galinčių mokėti už stovėjimo vietą prie namų nuo 15 000 iki 40 000 Lt (Vilniuje šiandien kainos tokios) tikrai nėra daug.

Žiūrint į naikinamus metalinius garažus nenorom kyla klausimas - ar vieną dieną toks pats likimas neištiks ir požeminių garažų?...

V. Misevičius

www.autoreviu.lt