Dideli, kampiniai langai ir šiluma. Aukso vidurio paieškos
2018-01-03 12:08 Peržiūros : 6857 SpausdintiProjektavimo metu daugiau galvojama apie pastato architektūrą, mažiau - apie funkcionalumą ir eksploataciją. Pradėjus statybas ar apsigyvenus, ne visi sprendimai pasirodo tinkami tiek ekonominiu, tiek konstrukciniu požiūriais. Ką patartina žinoti prieš apsisprendžiant dėl langų dydžio, vietos ir techninių parametrų?
Langų architektūrinės funkcijos
Sunkoka būtų surasti gyvenamąjį namą, kuriame nebūtų langų. Renkantis langus, galima išskirti dvi kriterijų grupes: langas kaip architektūrinis elementas ir langas kaip konstrukcinis elementas. Abi kriterijų grupės yra svarbios, ir tik pačiam besirenkančiam langus telieka spręsti, kuriai kriterijų grupei jis suteiks pirmenybę.
Langai - architektūrinis ir konstrukcinis pastato elementas.
Langams, kaip architektūriniams elementams, svarbu, kad jie gebėtų į patalpas įleisti pakankamai šviesos. Natūralia šviesa turėtų būti apšviesti tambūras, laiptinės, gyvenamieji kambariai, miegamasis, valgomasis ir virtuvė. Kitoms patalpoms tokio reikalavimo nėra, tačiau, projektuojant namą, niekas nedraudžia pasirūpinti natūralia šviesa ir kitur.
Svarbus ir lango dydis. Minimalus lango dydis apibrėžiamas pagal patalpos plotą. Tambūro ir laiptinės langų plotas turėtų būti ne mažesnis kaip 1/12 grindų ploto; virtuvės - 1/8, o gyvenamųjų kambarių - 1/6 grindų ploto. Jei naudojami stoglangiai, tai langų ir patalpų grindų plotų santykis gali būti mažesnis.
Įdomūs architektūriniai sprendiniai, kai langų forma ir vieta derinama su kitais pastatų elementais, gali daryti įtaką ir natūralaus apšvietimo sklaidai pastato patalpose. Pavyzdžiui, suprojektavus tinkamame aukštyje bei tinkamo ilgio stogelius virš langų, galima pasiekti, kad vasaros metu tiesioginiai saulės spinduliai nepatektų į patalpas, tačiau jas tiesiogiai apšviestų žiemą.
Langai konstrukciniu požiūriu
Konstrukciniu požiūriu, pats svarbiausias lango parametras yra jo šilumos perdavimo koeficientasUwd. Gyvenamiesiems pastatams, pagal galiojantį Statybos techninį reglamentą, šis koeficientas turi būti 0,85 arba mažesnis (tiksliuose skaičiavimuose dar turi būti vertinama temperatūros pataisa, bet apytiksliai skaičiavimai gali būti atlikti ir be jos). Nuo 2014-ų metų, kai naujiems pastatams buvo privaloma B energinio efektyvumo klasė, šis rodiklis yra stipriai pasikeitęs - beveik dvigubai mažesnis!
Įprastesnis parametras yra šiluminė varža. Ją galima apskaičiuoti pritaikius paprastą formulę: vienetą padalinus iš šilumos perdavimo koeficiento ( 1/U ).
Taigi, skaidrios atitvaros šiluminė varža turi būti ne mažesnė kaip 1,176 m2×K/W. Priminsiu, kad norminė naujai statomų A+ energinės klasės namų sienų varža R turi būti ne mažesnė kaip 9,091m2×K/W. Vadinasi, skirtumas tarp sienos ir lango šiluminių varžų gali būti net iki 8 kartų.
Žinoma, šiuo metu langų gamintojai siūlo ir žymiai geresnių parametrų gaminius. Produktų deklaracijose turėtų būti pateikiamos šilumos perdavimo koeficiento dedamosios: lango rėmo šilumos perdavimo koeficientas (Ufr) ir įstiklintos lango dalies šilumos perdavimo koeficientas (Ug). Kuo mažesnis bet kuris iš šių skaičiukų, tuo gaminys geresnis.
Tikrai kokybiškų, atitinkančių pasyviojo namo koncepcijai, langų parametrai turėtų būti tokie:
|
Konstrukcija |
Koeficientas |
Šilumos perdavimo koeficientas U |
Šiluminė varža R |
|
Stiklo paketas (trigubi stiklai) |
Ug |
0,5 - 0,8 |
2 - 1,25 |
|
Izoliuoti langų rėmai |
Ufr |
0,7 |
1,43 |
|
Viso lango šiluminė izoliacija |
Uwd |
0,8 |
1,25 |
Kartais nurodoma ir langų oro pralaidumo klasė. 1-2 aukštų pastatams ši klasė turėtų būti ne žemesnė kaip 2, o trijų ir aukštesniems pastatams - ne žemesnė kaip 3.
Vitrininis ir kampiniai langai - gražu, bet...
Vitrininiai ir kampiniai langai gali tapti puikiu interjero bei eksterjero akcentu. Racionalu tokius langus projektuoti, jei per juos atsiveria graži aplinka.
Šiluminiu požiūriu dideli langai reiškia, kad didesnis išorinių atitvarų plotas bus mažesnės šiluminės varžos. O tai lems didesnius šiluminius nuostolius. Tačiau skaičiuojant reikalingą pastato šildymo sistemos galią yra įvertinami ne tik nuostoliai per sienas, langus ir kitas atitvaras, bet ir šilumos pritekėjimai per jas.
Į pietų pusę atsukti dideli langai - ne tik galimi šilumos nuostoliai, bet ir jos šaltinis.
Vargu ar bus prieštaraujančių, kad šaltą, bet saulėtą žiemos dieną į pietų pusę orientuotame kambaryje bus pakankamai šilta. Beje, šildymo sezono vidutinis suminis saulės spinduliuotės srauto tankių (supaprastintai tariant - tai kiekis šilumos, kuris patenka į pastatą per išorines atitvaras) skirtumas pietryčių ir šiaurės šalių atžvilgiu Vilniuje siekia net 2,2 karto.
|
SVARBU Tad šiluminiu požiūriu patarimas gana akivaizdus: jokių didelių langų į šiaurę. |
Įrengiant kampinius langus, reikia nepamiršti, kad, priklausomai nuo konstrukcinio sprendimo, kampe gali susidaryti sąlygos šilumos tilteliui ar drėgmės kondensavimuisi. O tai grėstų tapti dideliu galvos skausmu. Taip pat, bet kuriuo atveju, kampinis langas reikš, kad tame namo kampe vis tiek bus šalčiau, nei likusiuose. Jei įmanoma, rekomenduočiau daryti ne tikrą kampinį langą, bet du langus, kuriuos skirtų kad ir nedidelis sienos gabaliukas.
Projektuojant kampinius langus langus reikalingos ne tik papildomos sąramos virš jų, bet ir atrama perdangai.
Tad, nusprendus dėtis vitrinas ar didelius kampinius langus, siūlyčiau juos rinktis kuo geresnių techninių parametrų, o statyti, jei tai racionalu architektūriškai, namo pietryčių ir pietų pusėje - taip pastato architektūra taps įdomesne, o šilumos nuostoliai netaps dideliu galvos skausmu.
Lango sudalinimo problema
Kiek daugiau pasigilinus į langų techninius parametrus, galima atrasti vieną iš pirmo žvilgsnio netikėtą dėsnį: kuo mažesnis langas, tuo lango šiluminė varža blogesnė. Taip sakant, didesni langai turi geresnes šilumines savybes. Ir kartais remiantis šia savybe siūloma rinktis didesnius langus.
Šis teiginys grindžiamas tuo, kad plastikinio lango rėmo šiluminė varža yra mažesnė nei stiklo paketo. Kadangi mažo lango viso ploto didesnę dalį sudaro rėmo plotas, tai bendra šiluminė lango varža mažėja. Tačiau tie sumažėjimai nėra ryškūs. Juk nėra labai svarbu, ar langas už sieną bus šaltesnis 5,75 ar „tik" 5,56 karto.
Kuo daugiau rėmų lange, tuo didesni šilumos nuostoliai. Renkantis langą sudalintais stiklais, patariama rinktis aukštų techninių parametrų langus arba langų sudalinimo imitaciją.
Tačiau visai ignoruoti šio faktoriaus irgi nederėtų. Jei galime rinktis didesnės šiluminės varžos langus, tai tą ir reikėtų daryti. Tad stambesnis langų sudalinimas (mažiau rėmų), kai daugiau lango ploto tenka stiklo paketui, leidžia padidinti lango šiluminę varžą.
Bet ir šioje vietoje reiktų nepamiršti, kad langai - tai ne tik konstrukcinis, bet ir architektūrinis elementas. Rekonstrukcijos metu negalima žiūrėti vien į langų techninius parametrus, bet reikia įvertinti ir trokštamų langų darną su pastatą supančia architektūrine (urbanistine, gamtine) aplinka.
Lango ilgis - irgi svarbu
Projektavimo metu, retas užsakovas pagalvoja apie tai, kiek vieni ar kiti sprendimai gali kainuoti. Tačiau kaina pasidaro labai įdomi jau prasidėjus statybai. Dažnai popieriuje patvirtintos idėjos ima keistis, kai pradedamos viena šalia kitos kloti plytos. Ir vis ieškoma, kaip atpiginti vienus ar kitus popieriuje numatytus sprendimus.
Tam, kad išvengtumėte pakeitimų, svarbu dar projektavimo metu suprasti keletą momentų:
Langų ilgis tiesiogiai turi įtakos sąramos virš jų pasirinkimui. Ilgi langai reiškia, kad sąrama virš jų turės būti tvirtesnė, kai kuriais atvejais gali neužtekti gelžbetoninių sąramų ir reiks naudoti metalines sijas. Lygiai taip pat gali tekti elgtis ir su kampiniais langais, nors kai kurie langų gamintojai jau turi konstrukcinių sprendimui kampo atramai. Konstrukciniu požiūriu tai tinkama, tačiau tokie sprendiniai išties skaudžiai atsiliepia statytojo kišenei.
Jei tarp lango viršaus ir perdangos konstrukcijos bus palikta mažai vietos (tarkim vos 10 cm.), kaip ir pirmu atveju, gali tekti naudoti metalinius profilius. Metalinių profilių naudojimas reiškia tik vieną - didesnę namo konstrukcijų kainą.
Vietoj išvadų
Šiame straipsnyje aprašytus esminius langų pasirinkimo momentus galima būtų surašyti į vieną matematinę lygtį, kuri turi daug nežinomųjų ir kurios sprendinys priklauso tik nuo to, kokius skaičius pasirinksime vietoj tų nežinomųjų. Vieniems bus svarbus architektūrinis vaizdas, kitiems svarbiausi bus langų techniniai parametrai, o tretiems galbūt norėsis matyti kuo mažesnę sąmatą. Rezultatas priklauso tik nuo to, ką renkasi užsakovas.
Paulius Kriaunevičius, inžinierius-konsultantas
STR 2.01.02:2016 PASTATŲ ENERGINIO NAUDINGUMO PROJEKTAVIMAS IR SERTIFIKAVIMAS
Pastatų atitvarų šilumos perdavimo koeficientų U(A+) (W/(m2×K)) vertės A+ energinio naudingumo klasės pastatų (jų dalių) atitvarų norminių savitųjų šilumos nuostolių ir energinio naudingumo rodiklių skaičiavimui
|
Atitvarų apibūdinimas |
Atitvarą žymintis poraidis |
Gyvenamieji pastatai |
Negyvenamieji pastatai |
|
|
Viešosios paskirties pastatai1) |
Pramonės pastatai2) |
|||
|
Stogai |
r |
0,09 |
0,10 |
0,14×k15) |
|
Perdangos6) |
ce |
|||
|
Šildomų patalpų atitvaros, kurios ribojasi su gruntu |
fg |
0,12 |
0,14 |
0,18×k15) |
|
Perdangos virš nešildomų rūsių ir pogrindžių |
cc |
|||
|
Sienos |
w |
0,11 |
0,13 |
0,17×k15) |
|
Langai, stoglangiai, švieslangiai ir kitos skaidrios atitvaros |
wda |
0,85 |
1,0 |
1,2×k15) |
|
Durys, vartai |
d |
0,85 |
1,0 |
1,2×k15) |
|
|
||||
Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.
Komentuokite ir vertinkite!
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!
Remigijus7
Labai geras straipsnis. Dauguma individualiai statančių daro klaidas. Reikia kuo daugiau šviesti žmones šioje srityje. Geri pastebėjimai. ASA turi tęsti temą...
2018-01-03 20:39Sausis
Nieko gero, klaidinantis straipsnis, rašo, kad langų oro pralaidumo klasė turi būti 2-3 ? Tai netgi B klasei netinkama, oro pralaidumo klasė turi būti ne mažesnė nei 4 ( t.y. praleisti oro ne daugiau 3 m3h/m2 ), iš kotos pusės mažesnio tūrio namams netgi šito A+ klasei nebeužtenka, norint įvykdyti sandarumo reikalvimus 0,6 karto per valandą, jau reikia konstruktoriškai spręsti ,įstiklinimą, kur būtų oro pralaidumas iki 1,2 m3h/m2. Konstruktoriai , ruoškites prieš projektuodami ir rašydami straipsnius atsakingiau...
2018-01-04 09:48