Medienos tvirtinimo gaminių asortimentas nuolat vis didėja, jis vis papildomas ir tobulinamasi. Konstruktoriai atranda vis naujų tvirtinimo mechanizmų bei principų, kuria naujas sujungimo dalis bei naujausias technologijas, padedančias tvirtinimo detalėms išlikti kuo ilgaamžiškesnėmis. Milžiniškame metalo gaminių asortimente nepasiklysti kartais sunku ne tik mėgėjui, bet ir patyrusiam profesionalui. Tačiau planuojant bei realizuojant įvairius statybos bei remonto planus, vertėtų orientuotis didžiuliame tvirtinimo gaminių sąraše. Tai ne juokas - nuo 0,5 iki 10 proc. visų medienos darbų kainos tenka tvirtinimo detalėms. Darbų sėkmė priklauso nuo teisingo tvirtinimo detalių pasirinkimo.

Visą medienos tvirtinimo gaminių asortimentą galima suskirstyti pagal jų pritaikymo sritį, pagal jiems skirtų krūvių dydžius arba pagal siauresnes charakteristikas: iš kokių medžiagų jie pagaminti, pagal sriegio buvimą (arba nebuvimą), formą.

Medienos tvirtinimo elementų skirstymas

Lauke ar viduje

Tvirtinimo elementą lauke veikia korozija, todėl laukui naudojami tvirtinimo elementai atsparūs išoriniams veiksniams. Dažniausiai naudojama apsauga nuo korozijos - cinkavimas. Apsauginis cinko padengimas būna dviejų rūšių: karšto cinko (sluoksnio storis 50-150 mikronų) bei elektrinio cinkavimo (sluoksnio storis 5-35 mikronai). Tačiau, jeigu tvirtinimo elementų kokybė labai svarbi, dažniau naudojami nerūdijančio plieno gaminiai, tačiau jie brangesni.

Cinkas geležiai   yra anodas , kas susidariusioje galvaninėje poroje priveda prie cinko nykimo išsaugant pagrindinį metalą. Cinko nykimas daugiausiai susijęs su eksploatacijos sąlygomis ir sudaro apie 1,0 - 1,5 mk per metus neagresyvioje aplinkoje ir 6-8 mk pramoninėje aplinkoje. Atitinkamai renkantis tvirtinimo elementus reikia į tai atsižvelgti:

Gaminiams esantiems šildomose patalpose cinko storis nuo 5 mk.

Gaminiams kurie bus naudojami esant drėgnam tačiau neužterštam orui nuo 15 mk.

Gaminiai kurie bus naudojami drėgname ore, pramoninėje aplinkoje nuo 30 mk.

Antikorozinis cinko stabilumas gali būti didinamas apdorojant gaminį chromo rūgšties tirpalu. Tokios apsauginės pievelės neįmanoma net nubrozdinti. Šitaip padengti gaminiai vadinami „geltonai pasivuotais". Šis padengimas pasižymi geromis antikorozinėmis savybėmis ir padidina lakų ir dažų lipnumą. Plėvelės kokybė nustatoma vizualiai, spalva keičiasi nuo šviesiai geltono iki rožinio ir violetinio. Ruda plėvelės spalva rodo nekokybišką padengimą.

Krūviai

Nagrinėjant šią charakteristiką, tai dauguma tvirtinimo elementų skiriasi krūvio dydžiu bei porūšiu: krūvio dydis tvirtinimo elementui - tai svoris, kurį gaminys privalės „išlaikyti". Krūvis laikui bėgant gali keistis arba ne (statinis arba dinaminis krūvis), krūvis gali būti skirtingų krypčių (išilgai nukreiptas - plėšiantis krūvis, skersinis krūvis - nupjaunantis, kampinis krūvis - tai skersinis ir išilgtasis krūviai kartu). Priklausomai nuo išilgojo krūvio pasirenkamas tvirtinimo tipas: naudojamasi trintimi ar vidine atrama.

Dekoratyvumas

Dažnai pasitaiko, kad tvirtinimo elemento detalė būna matomose vietose. Dekoratyvinės dangos,  gaminiams suteikia gražesnės išvaizdos. Tam naudojami varis, nikelis, bei chromas. Jeigu gaminius planuojama lakuoti ar dažyti, rekomenduojama naudoti fosforu padengtus tvirtinimo gaminius.

Tvirtinimo elementai

Medienos tvirtinimo elementų įvairovė yra labai didelė: tai ir įprastos vinys, medsraigčiai, varžtai, srieginiai strypai, kampuočiai, klijai, anketinė masė ir skystos vinys.

Vinys

Vinis - paprasčiausias ir vienas pigiausių bei praktiškiausių stalių ir dailidžių naudojamų tvirtinimo elementų. Nuo XIX a. pradžios vinys gaminamos specialiomis mašinomis (iki tol jas rankiniu būdu kaldavo kalviai).

Vinys gaminamos iš valcuotos vielos, supjaustomos pagal reikiamą ilgį ir formuojamas galvutė. Tuo pačiu metu formuojamas vinies smaigalys. Priklausomai nuo tipo, vinių gamybai naudojama viela gali būti ir plieninė, cinkuota. Naudojamos ir vinys iš nerūdijančio plieno, o paveikslų rėmams, baldams ir interjero detalėms gaminamos vinys su dekoratyviomis galvutėmis.

Vinys parduodamos supakuotos pagal svorį arba vienetais. Ženklinimas ant pakuotės paprastai nurodo vinių dydį. Pavyzdžiui, užrašas ant pakuotės «38/100» reiškia, kad vinys yras 3,8 mm skersmens, o jų ilgis - 100 milimetrų.
Tačiau vinies dydis ir mežiaga, iš kurios ji pagaminta, dar galutinai nenusako jos tipo.

Pagrindiniai vinių tipai ir panaudojimo sritys

Vinys statybinės (lygios, juodos) - medienos jungimai, be didelių mechaninių apkrovų, mažo išorinio poveikio zonose.

1 nuotr. Visi vinių tipai:

1. Vinys padidinta galva - plokštinių medžiagų tvirtimas (fanera, ruberoidas);
2. Vinys statybinės, cinkuotos;
3. Vinys maža galvute - dekoratyvinis tvirtinimas (dailylentės);
4. Patetinės vinys (kaip is 6. tik dydis  kitas, gal ir gamintojai skirtingi);
5. Vinys rievėtos - sujungimai metalas medis, didelės mechaninės apkrovos;
6. Paletinės vinys. Būtų keista, jei šiuolaikinės technologijos nebūtų pritaikytos ir šioje srityje;
7. Vinys statybinės (lygios, juodos)  -  medienos jungimai, be didelių mechaninių apkrovų, mažo išorinio poveikio zonose;
8. Vinys sraigtinės - grindinių lentų tvirtinimui;
9. Vinis su plačia galvute skirta įvairių plokščių medžiagų (pvz., šiferio arba ruberoido) tvirtinimui, todėl jas dar vadina šiferinėmis arba stogvinėmis.

Vinys paprastai įkalamos plaktuku smogiant į galvutę, kad smūgio kryptis sutaptų su vinies išilgine ašimi. Jei smūgis įstrižas, vinis gali sulinkti ar visiškai užlinkti. Kartais vinių galvutės specialiai užlenkiamos (pvz., jei vinys yra per ilgos, ir sukalant visą vinį jos smaigalys pasirodytų kitoje lentos pusėje). Kur kas dažniau užlenkiamas vinies smailusis galas, tai ne tik apsaugo nuo sužeidimų užkliuvus už kyšančio vinies smaigalio, bet kartu vinis tvirčiau laiko tai, kas prikalta. Neretai vinies smailusis galas pradžioje užlenkiamas L raidės forma, po to užlenktas galas taip užlenkiamas, kad smaigalys sulįstų į lentą sudarydamas U formos „posūkį".

Jei vinis gana stora, neretai prieš tai jai išgręžiama skylė siekiant išvengti medienos skilimo. Angos turi būti mažesnės už vinių skersmenį. Šis būdas turi dar vieną priovalumą - galima sumažinti medienos storį, o tai padeda sutaupyti medžiagų. Sujungimai per vieną pjūvį naudojami, jei tašelį (siją) veikia  gniuždymas arba tempimas.

Kai elementai sujungti vinimis, vinies galo įtvirtinimo medienoje skaičiuotinis ilgis nustatomas neįvertinant užsmailintosios vinies dalies 1,5 d. Be to, iš vinies ilgio atmetama po 2 mm kiekvienai sujungiamųjų elementų sąlyčio plokštumai (1 pieš.). Jei vinies galo įtvirtinimo ilgis medienoje yra mažesnis nei 4 d, jos skaičiuotinis atsparis (laikomoji galia) šioje siūlėje (sąlyčio plokštumoje) neįvertinamas.

1 pieš. Vinies skaičiuotinio ilgio nustatymo schema: neperkalant jungiamojo paketo; perkalant pakeltą

Skaičiuotinis kraštinio jungties elemento storis sumažinamas 1,5 d, kai paketo elementai vinimi perkalami kiaurai. Vinies skersmuo turi būti ne didesnis kaip 0,25 perkalamo elemento storio.

Mažiausias atstumas tarp vinių ašių išilgai medienos pluošto (3 pav.) turi būti:

• S₁= 15 d, kai perkalamojo elemento storis c ≥10 d arba neperkaltame kiaurai bet kokio storio mediniame elemente;
• a₁= 25 d, kai perkalamojo elemento storis c= 4d.

Tarpinėms storio c reikšmėms (4 d < t < 10d) atstumas c₁ nustatomas interpoliuojant. Mažiausias atstumas nuo vinies ašies iki elemento galo išilgai medienos pluošto visiems atvejams S₁= 15 d.

Mažiausias atstumas tarp vinių ašių ir iki medinio elemento krašto skersai medienos pluošto turi būti:

• c₂ = 4 d, kai vinys yra išdėstytos tiesiomis eilėmis (2 pav. a);
• c₂ = 3 d, kai vinys yra išdėstytos šachmatiškai (2 pav. b) arba įstrižomis eilėmis kampu tarp vinių eilės ir medienos pluošto į ≤ 45° (2 pav. c);
• c₃ = 4 d esant bet kuriai vinių išdėstymo schemai.

2 pieš. Vinių išdėstymo schema: a) tiesiomis eilėmis; b) šachmatiškai; c) įstrižomis eilėmis.

Elementams, neperkalamiems vinimis kiaurai, nepriklausomai nuo jų storio, atstumą tarp vinių ašių reikėtų priimti lygų S₁≥15d.

Atstumas tarp vinių ašių skersai medienos pluošto turėtų būti:

• kai vinys statomos tiesiai, ne mažiau S₂= 4 d;
• kai vinys statomos šachmatine tvarka arba pasviromis eilėmis α≤45°kampu, (pieš.2) atstumas gali būti sumažinamas iki 3 d.

3 pieš.  Vinių išdėstymas pasviromis eilėmis

Atstumas S₃ nuo kraštinės vinių eilės iki išilginio elemento krašto turėtų būti ne mažiau kaip 4 d.

Kabės, kabliai

Kabės, kartu su vinimis, turi platų panaudojimo spektrą pačiose įvairiausiose srityse. П  formos kabė pagal medžiagos tvirtinimo stiprumą faktiškai prilygsta dviems vinims ir net pranoksta jas, naudojant su tam tikromis medžiagomis, pvz., audiniu arba fanera.

Kabės įkalamos tik specialiomis mašinomis: tiek elektrinėmis, tiek ir dirbančiomis suslėgtu oru. Kabės pirmiausia sutvirtintos į apkabas, kurios užtaisomos į mašinos dėtuvę.

Yra daug sąvaržų rūšių ir dydžių, priklausomai nuo jų paskirties. Siauros kabės naudojamos medienos plokščių ir dangų tvirtinimui, plačios - plonesnėms medžiagoms. Kuo plonesnė medžiaga, tuo platesnė kabė jos tvirtinimui.

2 nuotr. Tvirtinimo kabliai

Medsraigčiai

Medsraigčių privalumas sujungiant dalis ir tvirtinant medžiagas tas, kad medsraigtis iš pradžių sukuria tvirtesnį ryšį. Tačiau tuo medsraigčių privalumai nesibaigia. Juos lengva išsukti, ir laiko tam sugaištama kelis kartus mažiau nei traukiant vinis ar kabę. Būtent todėl medsraigčiai naudojami ten, kur tikėtinas dalių ar dangų išmontavimas.

Medsraigčiai medžiui paprastai gaminami iš iš minkštųjų plieno rūšių, jie dažnai cinkuoti, siekiant išvengti korozijos.

Medsraigčiai medžiui, kaip ir vinys, yra skirtingo ilgio ir storio, taip pat turi atitinkamus žymenis. Medsraigčio ilgis matuojamas milimetrais nuo galo iki vietos, kuri lieka ant paviršiaus visiškai įsukus.

3 nuotr. Sraigtai turi įvairių formų galvutes:

1. Plokščias su vidiniu šešiakampiu (sraigtai, baldiniai, su vidiniu šešiakampiu, cinkuotas);
2. Plokščias pusapvalis, cinkuotas;
3. Trikampis su žvaigždiniu įsukimu (sraigtai, DIN7985, cinkuoti);
4. Varžtai su šešiakampe galvute DIN933, cinkuoti;
5. Trikampis su šešiakampiu įsukimu (varžtai su pusapvale galvute, DIN607cinkuoti; jeigu po galvute kvadratas, tai DIN603);
6. Trikampis su žvaigždiniu įsukimu;
7. Plokščias apvalia galvute;
8. Plokščias su šešiakampe galvute (didelėms apkrovoms).

Skaičiuojamąją laikančiąją galią vienam medvaržčiui arba įkalui ištraukti, skaičiuojame

T₁= R₁Π dl₁

čia T₁ - skaičiuojamasis pasipriešinimas medvaržčio ištraukimui pjaunančios medvaržčio dalies su mediena lietimosi paviršiaus vienetui, kurį reikia rinktis sausai medienai lygų 1 MPa;

R₁ - išorinis pjaunančios medvaržčio dalies, m (сm);

l₁ - pjaunančios medvaržčio dalies ilgis, besipriešinantis traukimui, m (сm).

Atstumas tarp sraigtų ašių turi būti ne mažesnis:    S₁=10 d; S₂=S₃=5 d.

4 pieš. Kaiščių išdėstymas

а - tiesus; b - šachmatine tvarka

Kaiščiai

Kaištis,  pagamintas iš kietos medienos arba metalo, naudojamas plokščių detalių sujungimui tarpusavyje.

Metaliniai kaiščiai turi dyglius, kurie užveržiant įsiskverbia į medienos struktūrą ir neleidžia detalėms pajudėti pagal ašį.

Kaiščiai gali būti įvairių formų - apvalios, žiedo, stačiakampio formos, su dygliais arba be, reikalaujantys išankstinio frezavimo arba naudojami be jo. Neretai kaiščiai naudojami ten, kur būtina sujungti medinę detalę su ne medinėmis dalimis.

Svarbus elementas sujungiant medines dalis - strypinis (šerdinis) medinis kaištis. Paprastai šie kaiščiai iš anksto sutepami klijais (dėl tvirtesnio sujungimo) arba papildomi kitos rūšies jungtimis. 

Plokštės, kampučiai, sujungimai, atramos

Dar vienas svarbus medienos detalių sujungimo elementas - plieninės plokštelės ir plokštės. Plieno plokštelės gaminamos su paruoštomis angomis ir be jų.
Medinių detalių sujungimas plieninėmis plokštelėmis gali būti atliekamas tiek varžtais, tiek ir vinimis.

1. Plokšti sujungimai
2. Kampainiai montažui (nuotr. 4)
3. Kampainiai montažui su standumo briauna (nuotr. 5)
4. Gegnių, sijų sujungimai (nuotr. 6)
5. Sijų atramos

4 nuotr. Nesutvirtintas kamputis

5 nuotr. Sustiprintas kamputis

6 nuotr. Gegnių tvirtinimas

Klijai, skystos vinys, ankerinė masė

skystos vinys (nuotr. 7)

ankerinė masė

7 nuotr. Sausos vinys

Klijuotos medinės konstrukcijos taikytinos įvairios paskirties pastatams ir statiniams, ypač kai reikia perdengti didelius tarpatramius.

Sujungimas kaiščiais ir varžtais

Sujungimų naudojant kaiščius ir varžtus privalumas yra tas, kad šie jungimai yra atsparūs lenkimui. Dažniausiai naudojami varžtai su veržlėmis (ir įprastomis, ir su įleidžiamomis galvutėmis). Taip pat naudojamos poveržlės - tam, kad būtų išvengta varžtų galvučių sulindimo į medį užveržiant ir eksploatacijos metu. 

Skylių diametras sujungimams varžtais ir kaiščiais turi būti didesnis nei varžto skersmuo ne daugiau kaip 1 mm. Varžto suveržimas turi būti stiprus ir tvirtas. Laikui bėgant, mediena džiūna ir varžtai gali išklibti. Į šį momentą turi būti atsižvelgiama surinkimo metu, taip pat turi būti numatyta galimybė visų varžtinių sujunginių paveržimui. 

8 nuotr. Visi varžtų tipai: veržlės, poveržlės

1. Raktais įsukami varžtai (1,3)
2. Baldiniai varžtai
3. Raktais įsukami varžtai (1,3)
4. šešiakampiu raktu įsukamas varžtas
5. Įkalami varžtai su keturkampiu galu

Veržlės, poveržlės

   4.1 įkalama (baldinė veržlė) - veržlės ART 88108, kalamos, cinkuotos;

    4.2 metalinė įvorė su sriegiu, cinkuota (skirta medenai);

    4.3 veržlė DIN934, cinkuota;

   5. poveržlė DIN9021, cinkuota;

   5.1 poveržlė DIN127, cinkuota (spyruoklinė.

Strypai

1. srieginiai strypai
2. trapeciniai strypai
3. smeigės (išsiaiškinti, ar tas pats, kas kabės)

Medienos jungimo būdai

Sujungimų grupės

Dėl to, kad vienos ir tos pačios jungtys įeina į įvairias grupes, patogu tyrinėti medinių konstrukcijų sujungimus šia tvarka: sujungimai be specialių ryšių; su metaliniais ryšiais; suklijuoti; su mediniais ryšiais.

Pagal darbo pobūdį visi pagrindiniai sujungimai gali būti skirstomi į toliau išvardintas grupes:

а) be specialių ryšių, reikalaujančių skaičiavimo,- bet kokios atsparos ir įkirčiai;

b) su ryšiais, dirbančiais į gniuždymą, - kaiščiai; 

c) su ryšiais, dirbančiais į lenkimą, - varžtai, strypai, vinys, sraigtai;

d) su ryšiais, dirbančiais į tempimą, - varžtai, sraigtai ir apkabos;

e) su ryšiais, dirbančiais į poslinkį-skilimą, - klijinės siūlės. 

Jungimo mazgai

Gegnių jungimas

Gegnių viršus jungiamas gegniniais jungimais (5 nuotrauka). Jungiamąją gegnių dalį atpjauname reikiamu kampu, geriausia - medienos pjovimo kampinio pjovimo staklėmis. Uždedame gegnių jungėjus bei sutvirtiname su kita gegne. Tvirtiname medvaržčiais, rievėtomis vinimis.

9 nuotr. Gegnių jungimas gegniniu sujungimu

Gegnes tvirtinti galima ir kampučiais. Gegnės viršuje sujungiamos kampučiu, jį atlenkiant iki reikiamo kampo. Papildomam gegnių stiprumui turėtų būti naudojamos stygos, kurios tvirtinamos prie gegnių vinimis, medvaržčiais ir papildomai sustiprinama plokščia metaline plokstele.

10 nuotr. Sulenkiame reikiamu kampu plokštelę ir ją prikalame

11 nuotr. Sutvirtiname papildoma plokštele

12 nuotr. Pritvirtiname stygą

13 nuotr. Gegnių jungimas plokštelėmis ir kampuočiu

Sijų jungimai,  sujungimas su gegnėmis

Sijų ir gegnių sujungimo vieta patiria dideles apkrovas, todėl svarbu užtikrinti patikimus ryšius. Rekomenduojama papildomai padaryti suleidimus į medį, padarant didesnius sukibimo plotus. Sija-sija ir sija-gegnė jungiamia didelėmis vinimis arba sraigtais.  Rekomenduojama naudoti kablius. Kabliai yra įvairių diametrų ir kampų.

2 nuotr. Kabliai

14 nuotr. Sijų gegnių mazgo tvirtinimas kabliais

Medinių atramų sujungimas su pamatais

Laikiniems statiniams (pavėsinėms, balkonams, terasoms, stoginėms) medinės sijos keičia pamatus. Kadangi medieną reikia izoliuoti nuo grunto, medinės atramos statomos į metalinius laikiklius, kurie būna įbetonuojami į betoninį pamatą. Laikikliai gali būti kelių tipų:

1. Metalinis strypas
2. Metalinis strypas su prisukamu pagrindu
3. Metalinis strypas su stabiliu pagrindu medinei atramai

Metalinis strypas, ant kurio užsukami varžtai, ir pagrindo plokštelė patogūs tuo, kad galima reguliuoti statinio lygiagretumą (? nuotr.) bei pastatyti statinį labai nelygioje vietovėje).

Procesas vyksta taip:

15 nuotr. Iškasame duobę, sudedame akmenis ir skiedinį

16 nuotr. Įstatome laikiklį kartu su varžtais

17 nuotr. Laikiklius sustatome viena eile

18 nuotr. Visomis kryptimis išlyginame strypą

19 nuotr. Išgręžiame skylę, į kurią įstatysime kuoliuką

20 nuotr. Stacionarus laikiklio sugulsčiavimas

21 nuotr. Impregnuojame apačią

Išilginės medinių dalių jungtys

Metaliniai lentų jungikliai (nuotrauka 21) leidžia patikimai prailginti lentą. Lentą įdedame į lentos sujungėją ir pritvirtiname vinimis, varžtais arba sraigtais.

22 nuotr. Lentos sujungimas

23 nuotr. Lentos sujungimas lenta ir jungimo detale

24 nuotr. Sujungta lenta

Jei lentos apkrovos nėra didelės arba kompensuojamos kita lenta, lentų jungimui galima panaudoti plokščias metalines plokšteles.

Instrukcija trys nuotraukos laiptu montavime

Kampinės sandūros ir atsišakojimai

Statmeni arba kampiniai jungimai tvirtinami kampučiais. Jų yra keli tipai:

1. metaliniai kampučiai nesutvirtinti (nuotrauka 3)
2. sustiprinti metaliniai kampučiai (nuotrauka 4)

Atsišakojimai ir išsišakojimai

Didelėms apkrovoms atlaikyti naudojami laikantieji kampai (nuotrauka 25). Dažniausiai jie turi kelias didesnio diametro skyles, tai leidžia juos pritvirtinti didesnio diametro įsukamais varžtais su raktais priveržiama galvute.

Žemiau pristatytas laikančiosios  sijos tvirtinimas. Laikantysis kampas pritvirtinamas prie sienos ir atramos. Be įsukamo 10 mm storio varžto (nuotr. 2, 3 sraigtas), taip pat panaudojamos rievėtos vinys su trikampe galvute (nuotr. 1, 4 vinis); tokios vinys gerai laikosi ir atsparios lenkimui. Į atramą varžtas įgręžtas ir įsuktas kampu (nuotr. 27), siekiant laikymui "pajungti" didesnį plotą ir išvengti skilimo.

Laikančiųjų atramų montavimas

25 nuotr. Lengvai pritvirtiname laikiklį, išlyginame

26 nuotr. Pritvirtiname laikantįjį laikiklį prie sienos

27 nuotr. Išgręžiame skylutes

28 nuotr. Įsukame varžtą

29 nuotr. Uždedame laikančiąją siją

30 nuotr. Balkono mazgas

1. Dideles apkrovas atlaikantis atsišakojimas
2. Konstrukcijos stabilumą užtikrinantis mazgas

Grindinių lentų tvirtinimas

Grindinės lentos kalamos sraigtinėmis vinimis (nuotr. 1, 3). Kalama į šonus, siekiant, kad nesimatytų vinių galvučių. Kadangi dažnai kalamas plonas medis, kuris gali skilti, svarbu parinkti arba paruošti ir pačias vinis. Kalant lentas, pravartesnės bukos vinys, meistrai dažnai prieš kaldami stukteli plaktuku į vinies smaigalį. Aštrios vinys skelia medieną.

5 pieš. Grindų klojimas. Pirmosios lentos galą prisukite ar prikalkite prie lagių, taip, kad tvirtinimo vieta atsidurtų po grindjuoste. lentos prisukamos ar orikalamos taip, kad įlaidas būtų į sienos pusę. kaldami vinis naudokite kaltą. Asa.lt pieš.

Terasinių lentų jungimas

Terasinėms lentoms reikalingi atmosferiniams veiksniams atsparūs varžtai. „Varžtų pasaulis" pasiūlė atsparių korozijai varžtų su šešiakampe skylute. Dažniausiai varžtai sukami tiesiai į lentą, tvirtinant prie laikančiųjų konstrukcijų.

31 nuotr. Atmosferos poveikiui atsparus terasinių lentų varžtas

32 nuotr. Tersasinio varžto įsukimas

Dailylenčių kalimas

Dailylenčių kalimui naudojamos vinys su sumažinta galvute. Siekiant, kad galvutės nesimatytų, dailylentės kalamos šone. Kadangi dažnai kalamas plonas medis, kuris gali skilti, svarbu parinkti arba paruošti ir pačias vinis. Kalant dailylentes, pravartesnės bukos vinys, meistrai dažnai prieš kaldami stukteli plaktuku į vinies smaigalį. Aštrios vinys skelia medieną.

6 pieš. Fasadas, dengtas vertikaliai orientuotomis dailylentėmis. Asa.lt pieš.

7 pieš. Horizontaliai tvirtinamos dailylentės. Asa.lt pieš.

8 pieš. Vertikaliai tvirtinamų dailylenčių sujungimo vieta. Norint, kad dailylentė netrūktų, lentoje išgręžiamos skylės. Asa.lt pieš.

9 pieš. Dailylenčių prikalimas. Kalti vinis reikia 20-25 mm atstumu nuo lentos krašto, nuo galų - mažiausiai 70 mm. Norint vinis kalti mažesniu nei 70 mm atstumu nuo krašto, vinims išgręžiamos skylės, kad dailylentė nesutrūktų. Asa.lt pieš.

10 pieš. Drėgnose patalpose, pavyzdžiui, vonios kambariuose ar pirtyje, už dailylenčių reikia palikti tarpą ventiliacijai - horizontaliai kalant tašelius, tam tikrpse vietose tarp jų paliekami tarpai. Asa.lt pieš.

11 pieš. Dailylentės su įlaida tvirtinamos apdailai skirtomis vinimis. Tpkiu atveju vinis įkalama į įlaidą. kad nesugadintumėte įlaido, paskutinį smūgį suduokite kaltu.  Asa.lt pieš.

12 pieš. Dailylenčių tvirtinimas apkabomis. Asa.lt pieš.

33 nuotr. Horizontaliai sudėtos dailylentės

Medienos klijavimas

Dvieju plokščių lentų sujungimui geriausia naudoti klijavimo ir suveržimo derinį.

Dabar labiausiai paplitusios skystos vinys, kurios užtepamos specialiu pistoletu.

 

34 nuotr. Klijavimas

35 nuotr. Gręžiame 6 mm skylę, įsukamo sriegio gyliu 8 mm, įsukame varžtą, nupjauname išsikišusį galą

36 nuotr. Įkalama veržlė sutvarkyta

Medinių laikančiųjų konstrukcijų tvirtinimas

Prie medžio tvirtinamoms medinėms laikančiosioms konstrukcijoms naudojami lenkimui atsparus tvirtinimo elementai: didesnio diametro sraigtai, varžtai. Žemiau parodyta laiptų pakopų laikiklių montavimas. Papildomai, siekiant sumažinti judėjimus ir tuo pačiu girgždėjimą panaudoti klijai.

Skylės varžtui gręžiamos tokio pat ar truputį didesnio diametro. Naudojame įkalamą varžtą.

37 nuotr. Pragręžiame skylę

38 nuotr. Užtepame klijų sluoksnį

39 nuotr. Įkalame varžtą

40 nuotr. Prisukame varžtą

Medienos tvirtinimas varžtais

Tvirtinant sraigtais naudojami keli būdai: sraigtai įsukami tiesiai į medieną ir įsukami išgręžiant skylutę.

Skylę gręžiame tuo atveju, jei galimas medienos skilimas. Skylė grežiama mažesnė nei sraigto diametras, įstatomas sraigtas ir įsukamas. "Varžtų pasaulis" neseniai pristatė naujo tipo varžtus, kurie suderina savyje grąžtą ir sraigtą. Sraigto apačioje yra mažesnio diametro grąžtukas, kuris įsukant daro mažesnio nei varžtas diametro skylutę ir padaro kelią lengvesniam sraigto praėjimui.

41 nuotr. Trečio nr. grąželiu padarome skylutę varžtui

42 nuotr. Įsukame 60 mm medvaržčius

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.