Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas

2008-08-28 17:49   Peržiūros : 2948   Spausdinti


2008 metų gegužės 7 dieną Lietuvos Respublikos finansų ministras patvirtino valstybės paramos limitą įsigyjantiems būstą asmenims (šeimoms).

2008 metų gegužės 7 dieną Lietuvos Respublikos finansų ministras patvirtino 180 milijonų litų valstybės paramą, teikiamą asmenims (šeimoms), turintiems teisę į valstybės paramą būstui įsigyti pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą.

Valstybės remiamų būsto kreditų limitas paskirstytas 3 bankams:

  • AB SEB bankas - 75 milijonai litų.
  • AB DnB NORD bankas - 75 milijonai litų.
  • AB SAMPO bankas - 30 milijonų litų.

53 proc. visos teikiamos valstybės paramos gavo trijų didžiųjų šalies miestų savivaldybės (Vilnius, Kaunas ir Klaipėdos miestai ir jų rajonai).

Draudimo įmokų, apmokamų iš Specialiajai valstybės paramos gyvenamiesiems namams, butams įsigyti finansavimo programai įgyvendinti skirtų lėšų už piliečius, turinčius teisę į valstybės paramą būstui įsigyti, dydžius (tarifus).

Dydžiai pateikti procentais nuo draudžiamo kredito sumos

 

Pradinis įnašas (procentais)

Kreditų draudimo įmokų dydžiai (tarifai)

Nuo 5 (imtinai) iki 10

1,47

Nuo 10 (imtinai) iki 15

1,21

Nuo 15 (imtinai) iki 20

0,89

Nuo 20 (imtinai)

0,68

Kreditų gavėjams, turintiems teisę į valstybės paramą ir draudžiantiems būsto kreditą UAB „Būsto paskolų draudimas", valstybė apmokės 50 proc. būsto kredito draudimo įmokos ir teiks subsidijas būsto kredito daliai padengti.

Plačiau apie valstybės paramą būstui įsigyti ir valstybės remiamus būsto kreditus skaitykite čia.

Valstybės parama modernizuojantiems daugiabutį namą

Daugiabučio namo gyventojams, norintiems modernizuoti būstą bei atitinkantiems Lietuvos Respublikos teisės akte nustatytus reikalavimus, valstybės parama teikiama šiais būdais:

  1. Apmokant 15 proc., 30 proc. arba 50 proc. investicijų sumos, priklausomai nuo investicinių projektų sąlyginio energetinio efektyvumo rodiklių;
  2. Apmokant išlaidas mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims):
  • Pradinį įnašą, tačiau ne daugiau kaip 10 proc. nuo investicijų sumos;
  • Kredito draudimo įmoką;
  • Kredito ir už jį mokamų palūkanų dalį.

___________________________________________

Įstatymas skelbtas: Žin., 1992, Nr. 14-378

Aktuali redakcija nuo 2008.06.21

Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymas

PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas

1. Šis įstatymas nustato valstybės paramos, teikiamos fiziniams asmenims (šeimoms), turintiems nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, būstui pirkti, statyti (rekonstruoti) (toliau - įsigyti) bei daugiabučiams namams modernizuoti ir savivaldybių socialinio būsto fondui sudaryti, formas, sąlygas ir tvarką, taip pat savivaldybių socialinio būsto nuomos sąlygas ir tvarką.

2. Valstybės parama būstui įsigyti ar išsinuomoti pagal šį Įstatymą teikiama šeimoms, taip pat asmenims, sukakusiems 18 metų. Šeimai atstovauja vienas iš sutuoktinių arba jų įgaliotas asmuo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-143, 2005-03-24, Žin., 2005, Nr. 47-1554 (2005-04-12)

2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

1. Būstas (gyvenamosios patalpos) - vienbutis gyvenamasis namas, jo dalis, butas ar kitos gyvenamosios patalpos, tinkamos asmeniui arba šeimai gyventi.

2. Būsto kreditas - banko ar kitos kredito įstaigos pagal kreditavimo sutartį skolinami pinigai būstui įsigyti.

3. Būsto naudingasis plotas - gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) bendrasis grindų plotas. Į naudingąjį būsto plotą neįeina balkonų, terasų, rūsių, nešildomų lodžijų grindų plotas.

4. Butas - gyvenamojo namo dalis iš vieno ar kelių gyvenamųjų kambarių, virtuvės bei kitų patalpų, atitvarų konstrukcijomis atskirta nuo bendrojo naudojimo patalpų, kitų butų ar negyvenamųjų patalpų.

5. Jauna šeima - šeima, kurioje kiekvienas iš sutuoktinių yra ne vyresnis kaip 35 metų, taip pat šeima, kurioje motina arba tėvas vieni augina vieną ar daugiau vaikų (įvaikių) ir yra ne vyresni kaip 35 metų. Jaunos šeimos nariais taip pat laikomi asmenys, teismo tvarka pripažinti šeimos nariais, ir gali būti laikomi  sutuoktinių ar vienišo asmens kartu gyvenantys tėvai (įtėviai).

6. Savivaldybės socialinio būsto fondas - savivaldybei nuosavybės teise priklausantys, taip pat patikėjimo teise jos valdomi gyvenamieji namai, jų dalys, butai (ir kitos tinkamos gyventi patalpos), skirti nuomoti asmenims (šeimoms), turintiems teisę į socialinį būstą.

7. Socialinis būstas - nekomerciniu pagrindu, pagal Vyriausybės nustatytą nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką nuomojamos savivaldybės gyvenamosios patalpos, skirtos mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti pagal šio Įstatymo nustatytas sąlygas (socialinio būsto kategorijai nepriskiriamos tarnybinės gyvenamosios patalpos, bendrabučiai, nakvynės namai, gydymo ar globos (rūpybos) gyvenamosios patalpos).

8. Šeima - sutuoktiniai, jų nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) iki 18 metų (toliau - vaikai (įvaikiai), taip pat motina arba tėvas, vieni auginantys vieną ar daugiau vaikų (įvaikių). Šeimos nariais taip pat laikomi asmenys, teismo tvarka pripažinti šeimos nariais, ir gali būti laikomi sutuoktinių ar vienišo asmens kartu gyvenantys tėvai (įtėviai).

9. Tinkamas būstas - būstas, kuris tinka gyventi vienam asmeniui ar šeimai ir atitinka statybos bei specialiųjų normų (higienos, priešgaisrinės saugos ir kt.) reikalavimus ir kurio naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra didesnis kaip 14 kvadratinių metrų (ši norma netaikoma socialiniam būstui).

10. Valstybės remiami būsto kreditai - būsto kreditai, kurių gavėjams teikiama valstybės parama pagal šį Įstatymą (apmokant iš valstybės biudžeto lėšų būsto kredito draudimo įmokas ar jų dalį, teikiant subsidijas būsto kredito daliai padengti).

11. Visiškas našlaitis (toliau - našlaitis) - asmuo, kurio abu tėvai yra mirę arba turėtas vienintelis iš tėvų yra miręs, iki šiam asmeniui sukankant 18 metų.

12. Daugiabučio namo modernizavimas - statybos darbai, kuriais iš dalies arba visiškai atnaujinamos ir pagerinamos pastato ir (ar) jo inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1549, 2003-04-29, Žin., 2003, Nr. 48-2109 (2003-05-15)

Nr. X-143, 2005-03-24, Žin., 2005, Nr. 47-1554 (2005-04-12)

ANTRASIS SKIRSNIS
VALSTYBĖS PARAMA BŪSTUI ĮSIGYTI

3 straipsnis. Paramos būstui įsigyti formos

Valstybės parama būstui įsigyti pagal šį Įstatymą teikiama mokant iš valstybės biudžeto lėšų būsto kredito draudimo įmokas ar jų dalį, teikiant subsidijas būsto kredito daliai padengti.

4 straipsnis. Valstybės paramos teikimo sąlygos

1. Valstybės parama būstui įsigyti teikiama asmenims (šeimoms), nurodytiems šio Įstatymo 1 straipsnyje, jeigu jų metinės pajamos ir turtas prieš paramos suteikimo metus yra mažesni už pajamas ir turtą, kurių didžiausius dydžius ir (ar) jų apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė tvirtindama Valstybės remiamų būsto kreditų teikimo tvarką, ir jeigu jie įsigyja pirmąjį tinkamą būstą, t. y. jeigu šie asmenys (šeimos) Lietuvos Respublikos teritorijoje:

1) neturi ar neturėjo būsto nuosavybės teise arba

2) turi ar turėjo nuosavybės (ar bendrosios nuosavybės) teise būstą, kurio naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui (ar bendraturčių namų ūkio nariui), yra mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, arba turimas būstas, nepaisant jo naudingojo ploto, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų ir šis būstas yra kaimo vietovėje, kurioje jo savininkas negyvena ir  (ar) nedirba, arba

3) Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, turi daugiau kaip 60 procentų nusidėvėjusį būstą (neatsižvelgiant į jo naudingojo ploto dydį), yra Statybos įstatymo bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka parengę šio būsto rekonstravimo projektą, jeigu šis būstas yra deklaruojamas kaip paskolos gavėjo (ir (ar) jo šeimos narių) gyvenamoji vieta ir šie asmenys nuosavybės teise neturi kito būsto. Šiuo atveju parama teikiama turimam būstui rekonstruoti, arba

4) turi būstą, nepritaikytą neįgaliųjų, kurių judėjimo funkcija sutrikusi, poreikiams, ir jei tokie asmenys Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais arba jie yra sukakę senatvės pensijos amžių ir jiems nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, arba šeimos, kuriose yra asmuo, kurio judėjimo funkcija sutrikusi ir kuriam Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra nustatytas neįgalumo lygis arba kuris yra pripažintas nedarbingu ar iš dalies darbingu, arba kuris yra sukakęs senatvės pensijos amžių ir jam nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė. Parama teikiama turimam būstui rekonstruoti, kad jis Valstybės remiamų būsto kreditų teikimo tvarka būtų pritaikytas neįgaliųjų poreikiams.

2. Valstybės remiama būsto kredito suma neturi būti didesnė kaip:

1) 120 tūkstančių litų arba ekvivalentas kita valiuta - asmeniui be šeimos;

2) 240 tūkstančių litų arba ekvivalentas kita valiuta - dviejų ir daugiau asmenų šeimai;

3) 120 tūkstančių litų arba ekvivalentas kita valiuta - būstui rekonstruoti, taip pat būstui pritaikyti neįgaliųjų poreikiams, neatsižvelgiant į asmens šeiminę padėtį.

3. Kaip teikiami valstybės remiami būsto kreditai, kurių metinius limitus bankams pagal savivaldybes nustato Vyriausybės įgaliota institucija, nustatyta šio straipsnio 1 dalyje nurodytos tvarkos apraše. Valstybės remiamus būsto kreditus teikiantys bankai (ar kitos kredito įstaigos) turi sudaryti sutartis su Vyriausybės įgaliota institucija dėl šių kreditų teikimo (Įstatymo nustatytų subsidijų padengimo) tvarkos. Sutartyse turi būti nustatytos didžiausios metinės šių kreditų apimtys (limitai) atsižvelgiant į valstybės biudžeto asignavimus valstybės paramai pagal šį Įstatymą teikti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1549, 2003-04-29, Žin., 2003, Nr. 48-2109 (2003-05-15)

Nr. X-319, 2005-07-05, Žin., 2005, Nr. 88-3287 (2005-07-21)

5 straipsnis. Būsto kreditų draudimas ir draudimo įmokų mokėjimas

1. Vyriausybės įsteigta būsto kreditų (paskolų) draudimo įmonė (bendrovė) pagal kreditų gavėjų prašymus sudaro kreditų būstui įsigyti draudimo sutartis.

2. Draudimo įmoka ar jos dalis iš valstybės biudžeto mokama už būsto kreditų, suteiktų pagal šio Įstatymo 4 straipsnio sąlygas, gavėjus. Draudimo įmokų apmokėjimo dydžius, atsižvelgiant į valstybės biudžeto asignavimus paramai pagal šį Įstatymą teikti, ir jų padengimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija Valstybės remiamų būsto kreditų teikimo tvarkoje.

6 straipsnis. Subsidija būsto kredito daliai padengti

1. Subsidija būsto kredito daliai padengti teikiama šių kreditų gavėjams, gavusiems valstybės remiamą būsto kreditą iš bankams pagal savivaldybes nustatyto kredito limito bei atitinkantiems šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies sąlygas ir jeigu jie yra:

1) pilnamečiai našlaičiai, iki jiems sukaks 35 metai, arba asmenys, kurie Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais arba kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ir jiems nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, arba šeimos, kuriose yra asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra nustatytas neįgalumo lygis arba kuris yra pripažintas nedarbingu ar iš dalies darbingu, arba kuris yra sukakęs senatvės pensijos amžių ir jam nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, - padengiama 20 procentų suteikto kredito (ar kredito likučio) sumos;

2) šeimos, auginančios tris ar daugiau vaikų (įvaikių), taip pat jaunos šeimos, auginančios vieną ar daugiau vaikų (įvaikių), ir šeimos, kuriose vienas iš tėvų yra miręs, - padengiama 10 procentų suteikto kredito (ar kredito likučio) sumos.

2. Subsidijos teikiamos pagal Valstybės remiamų būsto kreditų teikimo tvarką.

3. Tuo atveju, kai kredito gavėjas, kuriam suteikta subsidija kredito daliai padengti, gautą kreditą grąžina bankui anksčiau kaip per penkerius metus arba už šį kreditą įsigytą būstą per pirmuosius penkerius metus nuo kredito suteikimo dienos perleidžia kitam asmeniui, ši subsidija turi būti grąžinta pervedant pinigus į valstybės biudžetą. Subsidiją pagal kredito sutartį grąžina kreditą suteikęs bankas.

4. Jeigu būsto kredito gavėjas teisę į šią subsidiją įgijo po to, kai gavo valstybės remiamą būsto kreditą, suteiktą iš bankams pagal savivaldybes nustatyto kredito limito, subsidija apskaičiuojama nuo kredito likučio sumos vadovaujantis šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1549, 2003-04-29, Žin., 2003, Nr. 48-2109 (2003-05-15)

Nr. X-319, 2005-07-05, Žin., 2005, Nr. 88-3287 (2005-07-21)

TREČIASIS SKIRSNIS
SAVIVALDYBIŲ SOCIALINIO BŪSTO NUOMA

7 straipsnis. Savivaldybių socialinio būsto fondo sudarymas

1. Savivaldybių socialinio būsto fondo plėtra finansuojama iš valstybės biudžeto tikslinių asignavimų ir savivaldybių lėšų, statant naujus arba rekonstruojant ir pritaikant būsto paskirčiai esamus pastatus, taip pat perkant ar kitokiu būdu teisėtai įsigyjant gyvenamuosius namus, jų dalis, butus. Šiais būdais įsigyti gyvenamieji namai, jų dalys, butai registruojami savivaldybės nuosavybės teise. Valstybės biudžeto asignavimai socialinio būsto fondui plėtoti planuojami ir paskirstomi savivaldybėms pagal Vyriausybės patvirtintą socialinio būsto fondo plėtros programą.

2. Socialinis būstas neprivatizuojamas, išskyrus atvejus, nustatytus šio Įstatymo 12 straipsnyje.

8 straipsnis. Teisė į savivaldybės socialinį būstą ar jo sąlygų pagerinimą

1. Teisę į savivaldybės socialinį būstą turi šio Įstatymo 1 straipsnyje nurodyti asmenys (šeimos), jeigu jie neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise priklausančio būsto arba turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų ir asmens (jo šeimos) metinės pajamos ir turtas prieš savivaldybės socialinio būsto suteikimo metus yra mažesni už pajamas ir turtą, kurių didžiausius dydžius ir (ar) jų apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė.

2. Asmuo (šeima), gyvenantis savivaldybės išnuomotame būste, kurio naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, jei šeimoje yra asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra nustatytas neįgalumo lygis arba kuris yra pripažintas nedarbingu ar iš dalies darbingu, arba kuris yra sukakęs senatvės pensijos amžių ir jam nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, arba asmuo, sergantis lėtinės ligos, įrašytos į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, sunkia forma, turi teisę į socialinio būsto sąlygų pagerinimą pagal šio Įstatymo 9 straipsnyje nustatytus socialinio būsto naudingojo ploto normatyvus. Suteikus kitą būstą, asmuo (šeima) privalo patuštinti nuomotą savivaldybės būstą. Šiais atvejais asmens (šeimos) turtas ir pajamos taip pat neturi viršyti dydžių, kurie nustatomi šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1549, 2003-04-29, Žin., 2003, Nr. 48-2109 (2003-05-15)

Nr. X-319, 2005-07-05, Žin., 2005, Nr. 88-3287 (2005-07-21)

9 straipsnis. Socialinio būsto naudingojo ploto normatyvas

1. Savivaldybės socialinio būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, neturi viršyti 14 kvadratinių metrų, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus atvejus.

2. Išnuomojant socialinį būstą, atsižvelgiama į tai, kad būtų suteikta galimybė turėti atskirus kambarius asmenims, kuriems Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra nustatytas neįgalumo lygis arba kurie yra pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, arba kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ir jiems nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, asmenims, sergantiems lėtinių ligų, įrašytų į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, sunkiomis formomis, taip pat skirtingų lyčių vaikams. Šiais atvejais savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu šeimai išnuomojamo būsto naudingasis plotas gali būti didesnis negu normatyvinis naudingasis plotas, apskaičiuotas pagal šio straipsnio 1 dalį. Šeimai išnuomojamo socialinio būsto naudingasis plotas taip pat gali būti padidintas, jeigu savivaldybės socialinio būsto fonde nėra laisvų butų, atitinkančių šio straipsnio 1 dalies sąlygas.

3. Išnuomojant vieno kambario butą, jo naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, gali būti didesnis negu apskaičiuotas pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytus normatyvus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-319, 2005-07-05, Žin., 2005, Nr. 88-3287 (2005-07-21)

10 straipsnis. Socialinio būsto nuompinigiai

Socialinio būsto nuompinigių dydį nustato savivaldybės institucijos, vadovaudamosi Vyriausybės nustatyta valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka.

11 straipsnis. Socialinio būsto nuomos tvarka ir sąlygos

1. Asmenys (šeimos), turintys teisę į savivaldybės socialinį būstą ar jo sąlygų pagerinimą pagal šio Įstatymo 8 straipsnį, pateikę rašytinį prašymą, registruojami savivaldybės vykdomojoje institucijoje pagal asmens (šeimos atveju - vieno iš sutuoktinių) įstatymų nustatyta tvarka deklaruotą gyvenamąją vietą, o jei gyvenamosios vietos neturi, - pagal savivaldybę, kurioje gyvena. Kartu su prašymu pateikiami dokumentai, įrodantys teisę į socialinį būstą ar būsto sąlygų pagerinimą. Registravimo tvarką nustato savivaldybės institucijos.

2. Asmenų (šeimų), turinčių teisę į socialinį būstą, sąrašai sudaromi pagal prašymo įregistravimo savivaldybės institucijoje datą. Sudaromi šie atskiri sąrašai:

1) jaunų šeimų;

2) šeimų, auginančių tris ar daugiau vaikų (įvaikių);

3) našlaičių ir likusių be tėvų globos asmenų. Į šį sąrašą įrašomi našlaičiai ir likę be tėvų globos asmenys (jų šeimos), kurie pasibaigus jų globos ar laisvės atėmimo terminui yra ne vyresni kaip 35 metų;

4) neįgaliųjų asmenų (šeimų). Į šį sąrašą įrašomi asmenys, kurie Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais arba kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ir jiems nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, taip pat šeimos, kuriose yra asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra nustatytas neįgalumo lygis arba kuris yra pripažintas nedarbingu ar iš dalies darbingu, arba kuris yra sukakęs senatvės pensijos amžių ir jam nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, asmenys, sergantys lėtinių ligų, įrašytų į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, sunkiomis formomis, ir šeimos, kuriose yra tomis ligomis sergančių asmenų;

5) bendrasis. Į šį sąrašą įrašomi visi asmenys, nepatenkantys į 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytus sąrašus;

6) socialinio būsto nuomininkų, turinčių teisę į būsto sąlygų pagerinimą.

3. Savivaldybės socialinis būstas nuomojamas laikantis eiliškumo pagal šio straipsnio 2 dalyje nurodytus sąrašus. Sąrašų prioritetus nustato ir sprendimą išnuomoti socialinį būstą priima savivaldybės vykdomoji institucija. Savivaldybės socialinį būstą savivaldybės taryba gali išnuomoti ir neįrašytam į šio straipsnio 2 dalyje nurodytus sąrašus asmeniui (šeimai), netekusiam būsto dėl gaisro, potvynio, stiprių vėjų ar kitų nuo žmogaus valios nepriklausančių aplinkybių, ir apie suteiktas patalpas viešai paskelbti savivaldybės tinklalapyje. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis sudaroma vadovaujantis Civiliniu kodeksu. Šalių susitarimu nuomos sutartyje gali būti numatytos sąlygos dėl nuomininko perkėlimo į mažesnio ploto būstą. Asmeniui (šeimai) nuosavybės teise įgijus būstą, socialinio būsto nuomos sutartis su juo nutraukiama nuomos sutartyje nustatyta tvarka.

4. Socialinio būsto nuomos sutartyje turi būti nustatyta, kad nuomininko turtui ir pajamoms viršijant dydžius, nustatytus pagal šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies sąlygas, nuomos sutartis nutraukiama. Duomenys apie turtą ir pajamas šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka pateikiami ne dažniau kaip vieną kartą per trejus metus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2217, 2004-05-04, Žin., 2004, Nr. 80-2835 (2004-05-14)

Nr. X-319, 2005-07-05, Žin., 2005, Nr. 88-3287 (2005-07-21)

Nr. X-1073, 2007-04-03, Žin., 2007, Nr. 43-1633 (2007-04-19)

KETVIRTASIS SKIRSNIS
SAVIVALDYBĖS (VALSTYBĖS) GYVENAMŲJŲ PATALPŲ PRIVATIZAVIMAS LENGVATINĖMIS SĄLYGOMIS

12 straipsnis. Savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimas  lengvatinėmis sąlygomis

1. Savivaldybės (valstybės) gyvenamosios patalpos gali būti privatizuojamos laikantis sąlygos, kad jų pardavimo kaina nebūtų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją šiais atvejais:

1) kai privatizuoja nuomininkai, kuriems įstatymo nustatyta tvarka iki 1998 m. liepos 1 d. Seimo sudaryta butų privatizavimo komisija buvo išdavusi leidimus privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą;

2) kai privatizuoja nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamas gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą;

3) kai privatizuoja nuomininkai, kurie yra iškeldinti arba dėl kurių yra priimtas sprendimas iškeldinti iš avarinių gyvenamųjų patalpų ir patalpų, įrašytų į griaunamų namų sąrašą pagal miesto (miestelio) plėtros planą, arba įrašytų į visuomenės poreikiams paimamų pastatų sąrašą, ir kurių dėl to negalima buvo privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymą;

4) kai patalpų savininkai privatizuoja pagal Butų privatizavimo įstatymą privatizuotų gyvenamųjų patalpų papildomą naudingąjį plotą, atsiradusį atlikus privatizuoto buto inventorizaciją, taip pat plotą, atsiradusį savivaldybės institucijos sutikimu išplėtus privatizuoto buto naudingąjį plotą sumažinant gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų plotą (bendrabučių privatizavimo ir pertvarkymo į butus atvejais);

5) kai privatizuojamos grįžusiems į Lietuvą reabilituotiems politiniams kaliniams ir tremtiniams Vyriausybės nustatyta tvarka nuomos pagrindais suteiktos gyvenamosios patalpos;

6) kai privatizuoja nuomininkai, gyvenantys gyvenamosiose patalpose, kurios negrąžintos natūra religinėms bendruomenėms ar bendrijoms, taip pat nuomininkai, kuriems suteiktos kitos gyvenamosios patalpos, iškeldinus juos iš religinėms bendruomenėms ar bendrijoms grąžintų gyvenamųjų patalpų;

7) taip pat atvejais, kuriuos nustato Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas ir (ar) kiti teisės aktai, susiję su šio Įstatymo įgyvendinimu.

2. Už kainą, Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, gali būti parduodamos šios savivaldybės (valstybės) gyvenamosios patalpos ir jų priklausiniai:

1) kambariai (ir jų priklausiniai), esantys iš dalies privatizuotame bute su bendra virtuve, teikiant pirmenybę šio buto bendraturčiams, taip pat patuštinti bendrabučių kambariai, kurie savivaldybės institucijos sprendimu gali būti priskirti greta esančių privatizuotų gyvenamųjų patalpų savininkams, kad būtų sudarytos sąlygos bendrabučio kambarius pertvarkyti į butus;

2) gyvenamųjų patalpų savininkų teisėtai naudojamos pagalbinės ir ūkinės patalpos (sandėliukai, garažai ir kt., išskyrus laikinus pastatus), teikiant pirmenybę šių gyvenamųjų patalpų savininkams (bendraturčiams);

3) per 60 procentų fiziškai susidėvėję nuomojami vienbučiai gyvenamieji namai, jų dalys (ir priklausiniai), taip pat butai, jeigu šių namų, butų remontas ar rekonstrukcija savivaldybei (valstybei) yra ekonomiškai nenaudingi arba tam savivaldybė (valstybė) neturi lėšų - jų nuomininkams, jeigu šie nuomininkai yra išgyvenę juose ne mažiau kaip trejus metus;

4) tarnybinės gyvenamosios patalpos - Vyriausybės nustatyta tvarka jų nuomininkams, jeigu šios patalpos tampa nereikalingos institucijų, valdančių jas nuosavybės ar patikėjimo teise, darbuotojams (tarnautojams) apgyvendinti dėl šių darbo (tarnybos) pobūdžio ir yra priimti šių institucijų sprendimai dėl patalpų tarnybinio statuso panaikinimo ir išbraukimo iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų apskaitos. Kriterijus, kuriais vadovaujantis tokios patalpos negali būti privatizuojamos, nustato Vyriausybė.

3. Už privatizuojamas gyvenamąsias patalpas pagal šiame straipsnyje nurodytas sąlygas atsiskaitoma pinigais, sumokant nustatytą sumą iš karto arba privatizuojančiojo pageidavimu išsimokėtinai per 10 metų. Parduodant išsimokėtinai skaičiuojamos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyto dydžio palūkanos. Privatizavimo tvarką, taip pat lėšų, gautų už privatizuojamas gyvenamąsias patalpas, apskaitos ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybė.

4. Savivaldybės vykdomosios institucijos pirkimo-pardavimo sutartis sudaro ir tais atvejais, jeigu gyventojai pagal Butų privatizavimo įstatymą nustatytu laiku buvo pateikę prašymus privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas ir įstatymo nustatyta tvarka yra priimtas sprendimas dėl privatizavimo, ir jeigu jie yra sumokėję nustatyto dydžio įmokas, tačiau nesudarę pirkimo-pardavimo sutarties.

Straipsnio pakeitimai:

12 straipsnio 3 dalies atitaisymas skelbtas: Žin., 2003, Nr. 3 (2003-01-10)

Nr. IX-1549, 2003-04-29, Žin., 2003, Nr. 48-2109 (2003-05-15)

Įstatymas papildytas penktuoju skirsniu:

Nr. X-143, 2005-03-24, Žin., 2005, Nr. 47-1554 (2005-04-12)

PENKTASIS SKIRSNIS

VALSTYBĖS PARAMA DAUGIABUČIAMS NAMAMS MODERNIZUOTI

13 straipsnio redakcija iki 2009 m. sausio 1 d.:

13 straipsnis. Valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti teikimo sąlygos ir būdai

1. Valstybės parama daugiabučiams namams modernizuoti teikiama:

1) apmokant dalį investicijų daugiabučiams namams modernizuoti, atsižvelgiant į šių investicijų projektų, įgyvendinamų pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą daugiabučių namų modernizavimo programą ar ją atitinkančias savivaldybių patvirtintas programas, energinį efektyvumą;

2) apmokant daugiabučio namo modernizavimo, vykdomo pagal 1 punkte nurodytus investicijų projektus, išlaidas, tenkančias mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims): jiems tenkantį investicijos pradinį įnašą ar jo dalį, kredito draudimo įmoką ar jos dalį, kreditą ar jo dalį ir palūkanas ar jų dalį.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto valstybės paramos teikimo ir investicijų projektų energinio efektyvumo nustatymo taisykles nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos, atsižvelgdamos į valstybės biudžeto asignavimus daugiabučių namų modernizavimo programai įgyvendinti.

13 straipsnio redakcija nuo 2009 m. sausio 1 d.:

13 straipsnis. Valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti teikimo sąlygos ir būdai

1. Valstybės parama daugiabučiams namams modernizuoti teikiama visiems daugiabučių namų butų savininkams, nepaisant savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo formos:

1) apmokant ne didesnę kaip 50 procentų valstybės remiamų  investicijų dalį daugiabučiams namams modernizuoti, atsižvelgiant į šių investicijų projektų, įgyvendinamų pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą daugiabučių namų modernizavimo programą ar ją atitinkančias savivaldybių patvirtintas programas, energinį efektyvumą. Suteikiant daugiabučių namų savininkams vienkartinę Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyto dydžio valstybės paramą, vienkartinės valstybės paramos dydis vienam daugiabučio namo naudingojo ploto kvadratiniam metrui neturi būti didesnis už Vyriausybės nustatytą;

2) apmokant daugiabučio namo modernizavimo, atliekamo pagal šios dalies 1 punkte nurodytus investicijų projektus, išlaidas, tenkančias mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims): jiems tenkantį investicijos pradinį įnašą ar jo dalį, kredito draudimo įmoką ar jos dalį, kreditą ar jo dalį ir palūkanas ar jų dalį.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto Valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti teikimo ir investicijų projektų energinio efektyvumo nustatymo taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos, atsižvelgdamos į valstybės biudžeto asignavimus daugiabučių namų modernizavimo programai įgyvendinti. Šiose taisyklėse turi būti nustatytas didžiausias valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti dydis.

3. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto valstybės paramos teikimo ir investicijų projektų energinio efektyvumo įgyvendinimui būtina įdiegti šiuos daugiabučių namų savininkų lėšų kaupimo principus daugiabučio namo modernizavimui (investicijų projektų įgyvendinimui):

1) daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai privalo kaupti asmenines lėšas, kurios bus skiriamos daugiabučio namo modernizavimui (investicijų projektų įgyvendinimui). Daugiabučių namų, kuriuose nėra įsteigtos daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba kurių savininkai nėra sudarę jungtinės veiklos sutarties, butų ir kitų patalpų savininkų įnašus daugiabučių namų modernizavimui (investicijų projektų įgyvendinimui) renka ir kaupia teisės aktų nustatyta tvarka paskirti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriai. Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriai butų ir kitų patalpų savininkų įnašus renka ir kaupia Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603, nustatyta tvarka;

2) daugiabučio namo, kuriame yra įsteigta daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija arba kurio savininkai yra sudarę jungtinės veiklos sutartį, butų ir kitų patalpų savininkų mažiausią įnašo daugiabučio namo modernizavimui (investicijų projektų įgyvendinimui) dydį nustato patys savininkai bendrijos įstatų ar jungtinės veiklos sutarties nustatyta tvarka. Daugiabučio namo, kuriame nėra įsteigta daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija arba kurio savininkai nėra sudarę jungtinės veiklos sutarties, mažiausio įnašo daugiabučio namo modernizavimui (investicijų projektų įgyvendinimui) apskaičiavimo metodiką ir jo išvestinį  dydį nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

4. Šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytų daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų įnašų daugiabučių namų modernizavimui rinkimą, kaupimą ir panaudojimą kontroliuoja savivaldybių vykdomosios institucijos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1574, 2008-06-05, Žin., 2008, Nr. 71-2703 (2008-06-21)

14 straipsnis. Valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti finansavimas

Valstybės parama daugiabučiams namams modernizuoti teikiama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skiriamų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintai daugiabučių namų modernizavimo programai įgyvendinti.

 
 
Temą atitinkančios įmonės


1 ... 12 13 14 15 16 17 18 19 20 ... 44

M. K. Čiurlionio g. 84, Druskininkai
Telefonas: +370-313-55439, Mobilus: +370-699-43002, El. paštas: dzukas@banga.lt

Laisvės pr. 3, Vilnius
Telefonas: +370-5-2461696, El. paštas: ell@ell.lt

Taikos pr. 107, Klaipėda
Telefonas: +370-46-344788, El. paštas: info@edelberosbustas.lt

Kranto al. 62, Kaunas
Telefonas: +370-37-342025

Filaretų g. 14 - 5, Vilnius

Didžioji g. 22, Kėdainiai
Telefonas: +370-347-61494

Vilniaus g. 95, Raseiniai
Telefonas: +370-428-53818

Dariaus ir Girėno g. 42, Vilnius
Telefonas: +370-5-2167858

Švitrigailos g. 8-429, Vilnius
Telefonas: +370-5-2333640 , Mobilus: +370-652-81002, El. paštas: info@ekoraida.lt

Naugarduko g. 41, Vilnius
Telefonas: +370-5-2333700
1 ... 12 13 14 15 16 17 18 19 20 ... 44
Rasa Vaičekauskytė,  advokato padėjėja Kaip pasidalinti žemės sklypą, kai vienas iš savininkų nesutinka?

Atsako Rasa Vaičekauskytė, advokato padėjėja

daugiau
Kaip prisijungti laisvą sodų bendrijos žemę?

Atsako Rasa Vaičekauskytė, advokato padėjėja

daugiau
Kompanijų produktai
oberhaus busto vertinimas
Būsto vertinimas

Nekilnojamo turto turto vertinimas, turto tinkos vertės n...

Patalpų pardavimas
Patalpų pardavimas

Patalpos pardavimui, patalpos,

Sklypas prestižinėje vietoje Trakų r. 560000.0 LTL
Sklypas NT vystymui, namų kvartalui plėtoti - prestižinėje vietoje Trakų r.

Žemės sklypas Trakų rajone, arti ežerų, miško, 2,8 ha.

Teisinės konsultacijos nekilnojamo turto klausimais

Nekilnojamo turto sutartys, investicijos į nekilnojamą tu...

GEOTERMINIS ŠILDYMAS
Geoterminis šildymas

Individualiems namams

Nekilnojamo turto pardavimas

Parduodami namai, parduodami butai. Tarpininkavimo paslaugos perkant ar parduodant nekilnojamą turtą. Nekilnojamo turto brokeri...

Prekyba nekilnojamu turtu

Gyvenamųjų pastatų pardavimas Vilniuje, nauji butai pardavimui, naujos statybos kotedžai pardavi...

Teisinė pagalba perkant nekilnojamą turtą

NKT sutarčių rengimas, nekilnojamo turto sutarčių analizė, teisininko paslaugos perkant nekilnojamą tu...