Sodas ne tik laisvalaikiui, bet ir gyvenimui
2008-11-13 08:04 Peržiūros : 3431 SpausdintiPrieš pustrečių metų Seime buvo sudaryta 23 narių darbo grupė sodininkų bendrijų problemoms nagrinėti. Grupę sudarė Seimo, ministerijų ir kitų institucijų, sodininkų bendrijų atstovai. Darbo grupė turėjo tikslą išsiaiškinti, kaip vykdomi sodininkų bendrijų veiklą reglamentuojantys teisės aktai, ir pateikti pasiūlymus dėl teisės aktų pataisų, gerinančių sodininkų mėgėjų ir apskritai soduose gyvenančių žmonių padėtį. Buvo gauta nemažai sodininkų bendrijų, atskirų sodininkų pasiūlymų.
Tarp jų daugiausiai buvo pastabų dėl to, kad įgyvendinant ligi šiol galiojusį Sodininkų bendrijų įstatymą, soduose gyvenantys žmonės susidūrė su kai kuriomis neaiškiomis įstatymo nuostatomis ir skirtingu šių nuostatų traktavimu. Be to, sodininkų bendrijoms dabar tenka spręsti ir naujas problemas, kurios įstatymu nesureguliuotos.
Sodų bendrijos jau seniai tapo gyvenamaisiais priemiesčio rajonais. akorus.com nuotr.
2008 m. lapkričio 11 dieną Seime priimtais Sodininkų bendrijų įstatymo 2, 6, 7, 8, 12, 14, 15, 16, 17, 18, 20, 21, 27, 28 straipsnių pakeitimais ir papildymais siekiama, kad sodininkų bendrijose projektuojant gyvenamuosius namus, jau projektavimo stadijoje būtų užtikrinta, jog statomi statiniai nepažeis kaimyninių sklypų savininkų teisių verstis mėgėjiška sodininkyste, kad būtų nustatytas juridinių asmenų, įsigyjančių sodo sklypus mėgėjiško sodo teritorijoje, teisinis statusas, konkrečiau sureguliuota narių susirinkimų sušaukimo tvarka, valdybos narių atsakomybės klausimai, patikslinta sodininkų bendrijos likvidavimo tvarka, papildyta valstybės institucijų ir savivaldybių santykių apimtis su bendrijomis ir sodininkais.
Peržvelkime esmines naujojo įstatymo nuostatas, įvertinkime, kuo jos skiriasi nuo anksčiau buvusiųjų.
Atnaujinto Sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnyje pagaliau išaiškinama, kad mėgėjiška sodininkystė tai jau ne laisvalaikio veikla, o tiesiog veikla, be žodžio "laisvalaikio". Žodžio "laisvalaikio" atsisakymas reiškia lemtingą sodininkų mėgėjų statuso pasikeitimą. Iš naujojo statuso išplaukia ir dar viena nuostata, kad veiklos sodo sklype tikslas - susikurti ne tik aktyvaus poilsio, kaip laisvalaikio praleidimo formos, bet ir GYVENIMO sąlygas, tuo pačiu faktiškai įteisinant nuolatinio gyvenimo turimame sodo sklype galimybę.
Įstatymu patvirtinama, kad vienbutį gyvenamąjį namą gali statyti „ne tik sodininkai, bet ir asmenys, įsigiję sodo sklypą". akorus.com nuotr.
Šis straipsnis papildomas dar viena dalimi, kuria prie pagrindinių įstatymo sąvokų - mėgėjiška sodininkystė, mėgėjiško sodo sklypas, mėgėjiško sodo teritorija, sodininkas pridedama ir „sodo namas - nesudėtingas poilsiui skirtas statinys". Tiesą sakant neaišku, kodėl statinio paskirčiai nusakyti pasirinkta tokia "nesudėtingo poilsio" formuluotė, kai ankstesniame straipsnyje jau buvo atsisakyta žodžio "laisvalaikis", kurio prasmė nedaug skiriasi nuo žodžio poilsis.
Naujojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje fiksuojama, kad mėgėjiško sodo teritorijoje gali būti ne tik sodininkų, bet ir "kitų asmenų, įsigijusių mėgėjiško sodo teritorijoje sodo sklypą" žemė. Tuo būdu galima manyti, kad nuostata „puoselėti ir plėtoti mėgėjišką sodininkystę" jau nėra lemiama prielaida įsigyti mėgėjiško sodo sklypą. Faktiškai taip jau seniai ir buvo. Juk nemažai vadinamųjų sodininkų apsiribodavo tik žalia pievele aplink namą ir nesukdavo galvos dėl daržovių ar vaisių auginimo.
Patys svarbiausi ir kiekvienam sode gyvenančiam žmogui aktualiausi reikalai liečia sode esančio namo įteisinimą, sąlygų jo statybai suformavimą, namo dydžio nustatymą, kitus su statyba susijusius klausimus. Ankstesniame įstatyme apie tai buvo kalbama gana nekonkrečiai, nes 6 str. 6 dalyje buvo sakoma: „6. Mėgėjiško sodo teritorijoje sodininkai, nekeisdami pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, nuosavybės teise valdomame sodo sklype gali statyti ar rekonstruoti: 1) Statybos įstatymo nustatyta tvarka parengę projektą ir gavę statybos leidimą - vieną gyvenamąjį namą ir vieną jo priklausinį; 2) be statybos leidimo - sodo baldus ir mažosios architektūros bei smulkius rekreacinės paskirties statinius (suolelius, sporto aikšteles, židinius, skulptūras, dekoratyvines tvoreles, lieptus ir kitus laikinuosius statinius)". Kaip matome, tokios formuluotės leido gana įvairiai traktuoti įstatymą ir jo svarbiausią elementą - statybos leidimo gavimą.
Naujajame įstatyme viskas atrodo aiškiau: „"6. Asmenys, įsigiję mėgėjiško sodo teritorijoje sodo sklypą, nekeisdami pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, nuosavybės teise ar kitomis teisėmis valdomame sodo sklype, gali statyti ar rekonstruoti: 1) Statybos įstatymo nustatyta tvarka parengę projektą ir gavę statybos leidimą, - vieną vienbutį gyvenamąjį namą ir vieną jo priklausinį. Nauji pastatai gali būti statomi ne mažesniame kaip 0,04 ha sodo sklype. Gyvenamieji namai ir jų priklausiniai turi būti projektuojami ir statomi taip, kad neblogintų kaimyninių sklypų savininkų ir naudotojų sąlygų verstis mėgėjiška sodininkyste; 2) be statybos leidimo - sodo namą, sodo baldus ir mažosios architektūros bei smulkius rekreacinės paskirties statinius (suolelius, sporto aikšteles, židinius, skulptūras, dekoratyvines tvoreles, lieptus ir kitus laikinuosius statinius)."
Tokiu būdu šioje dalyje patvirtinama, kad vienbutį gyvenamąjį namą gali statyti „ne tik sodininkai, bet ir asmenys, įsigiję sodo sklypą"; statant pastatus sklypas turi būti ne mažesnis kaip 4 arų; gyvenamasis namas ir jo priklausiniai neturi bloginti kaimynų mėgėjiškos sodininkystės veiklos. O sodo namą galima tiesiog imti ir statyti, nes statybos leidimo jam nereikia.
Naujojo įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje prie asmenų, įsigijusių žemės sklypą, tačiau ne bendrijos narių ar išstojusių iš bendrijos, turinčių prievolę sudaryti su bendrija sutartis dėl naudojimosi bendrojo naudojimo objektais sąlygų, tvarkos ir kainų, dar pridedami ir juridiniai asmenys, įsigiję žemės sklypą sodo teritorijoje. Jie taip pat privalo sudaryti analogiškas sutartis.
8 straipsnio 1 dalyje patikslinama, kad žemės ūkio pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis mėgėjiško sodo teritorijoje ar jos dalyse keičiama tik bendrojo naudojimo žemės sklypuose, jei planuojama sodininkų bendrijos veikla neatitinka mėgėjiškos sodininkystės tikslų arba kai sodininkų bendrija likviduojama.
Naujojo įstatymo 14, 15, 16, 17, 18 straipsniuose tikslinamos bendrijos narių susirinkimų, jų šaukimo ir organizavimo tvarkos nuostatos, bendrijos valdymo organo kompetencija ir atsakomybė. 20 straipsnio 3 dalyje patikslinama, kad sodinininkų bendrija turi teisę verstis įstatymų nedraudžiama ūkine komercine veikla tik tuo atveju, jei tai numatyta jos įstatuose.
Svarbūs valstybės institucijų ir savivaldybių santykių su bendrijomis ir sodininkais pakeitimai įvardyti naujojo Sodininkų bendrijų įstatymo 28 straipsnyje. Jo 2 dalyje, vardijant savivaldybių galimą teikti paramą, apmokant išlaidas bendrojo naudojimo objektams statyti, prižiūrėti ir atnaujinti, šalia kelių, vandens tiekimo, nuotekų šalinimo bei valymo papildomai įrašyti elektros tinklai ir gatvės - tai patys problemiškiausi sodininkų bendrijų objektai. Būtent jie nulems, ar sodininkų bendrijos taps civilizuotomis ir kultūringomis gyvenvietėmis ar bus neaiškus (o svarbiausia - valdžios nesirūpinamas) vidurys tarp miesto ir kaimo. Greta jau savivaldybių teikiamos paramos bendrijoms, atleidžiant jas nuo žemės ir kitų mokesčių, įstatyme atsirado nuostata, kad savivaldybės gali ne tik rengti ir įgyvendinti, bet ir finansuoti specialiąsias bendrijų rėmimo programas. O nemokamų konsultacijų dėl bendrijų steigimo, veiklos pertvarkymo, mėgėjiškos sodininkystės veiklos, teritorijų planavimo, žemės naudojimo ir kraštovaizdžio tvarkymo punktas papildytas ir paramos gavimo nuostata. Be to, savivaldybių specialiųjų programų sudarymo ir lėšų naudojimo tvarka bus nustatoma, atsižvelgiant į sodininkų bendrijų pageidavimus.
Tą pačią lapkričio 11 dieną buvo priimti dar du lydimieji įstatymai. Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymas papildo atvejus, kai kaimų teritorijose, statant ūkininko sodybą ar kitos paskirties pastatus, vietoj detaliųjų planų gali būti rengiami žemėvaldų planai arba kaimo plėtros žemėtvarkos projektai. Nuo šiol šiame atvejų sąraše bus ir mėgėjiško sodo teritorijoje parduodami ar išnuomojami valstybinės žemės sklypai.
Žemės įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatyme šio straipsnio 5 dalies 2 punktas, kuriame įteisintas Valstybinės žemės sklypo, teisės aktų nustatyta tvarka suteikto sodininkų bendrijoms, pardavimas šių bendrijų nariams, o kiti mėgėjiško sodo teritorijoje esantys žemės sklypai - jų naudotojams, papildomas nuostata, kad sodo sklypai, sodininkų bendrijos valdybos sprendimais suteikti bendrijų nariams ir naudotojams iki 1995 m. gegužės 18 d., prilyginami suteiktiems teisės aktų nustatyta tvarka.
Anatolijus Lapinskas
Komentuokite ir vertinkite!
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!
Gerda
Siaip tai as tikrai pries daugiabuciu ar net kotedzu statybas sodu bendrijose. Ir gyventoju, ir kaimynu atzvilgiu. Daugiabutis ar kotedzas tikrai negali normaliai sutilpti 3-6 aru sklypelyje, toks namas beveik niekuo nesiskiria nuo miesto: nei tau kieme vietos (juk dar auto reikia pastatyt) poilsiui, nei vaikams.. ne tik kaimynams saule uzstoja. Stato del pelno taip, kad tik ikist pirkejui ir dzin, kaip jis ten gyvens. Ziurejom toki kotedza - sodo sklype tarp kitu namu ikistas sublokuotas namas dviem seimoms. Tai pardavejas iskart pasake - imkit sita, nes kitame niekada saules nematysit, ten leciau ir sienos dziusta. iki tvoros su kaimynu - metras, tvora dar ir auksta. O kazkam juk tikisi parduot...
2008-11-13 13:22citadele
Sodai tikrai seniai tape priemiescio rajonais, tik tokiais "posuniais" - nei ten gatviu normaliu, nei ju apsvietimo, kiti ir su elektra bei vandeniu vargsta. O kad ten gyventoju knibzda, isitikinti galima vakare - sviecia is tolo, kaip tikri miesto mikrorajonai. Tikrai ne taip, kaip budavo seniau - atvaziuoji ziema i soda, vos keli kaimynai aplink kruta
2008-11-14 08:49Gedaskam
Straipsnio vertinimas: 8
...sodas ir turetu buti sodas ,o ne Niujorkas...
2018-05-19 13:04