Kovos su spekuliuojančiais žeme
2012-06-19 16:22 Peržiūros : 131 SpausdintiVyriausybė susirūpino, kad Lietuvoje spekuliuojama žemės ūkio paskirties žeme. Esą dabar daug apleistų sklypų, kuriuos supirkę perpardavinėtojai.
Vyriausybė, pirmadienį ketinusi svarstyti, kaip reguliuoti žemės ūkio paskirties žemės pardavimo tvarką, šį klausimą atidėjo kitam pasitarimui. Esą dar bus papildomai derinama, kam savininkas turės pirmiausia parduoti žemės ūkio paskirties žemę, praneša LTV naujienų laida „Šiandien".
Ne vienas ūkininkas skundžiasi, kad sunku įsigyti žemės ne tik iš valstybės, bet ir iš savininkų. Esą už akių užbėga vadinamieji „berniukai" ar kiti žemės supirkėjai, kurie, įsigiję sklypą, net neketina ūkininkauti.
„Vietinis ūkininkas, kuris ūkininkauja šitoje vietovėje, besąlygiškai turėtų turėti pirmumo teisę žemę įsigyti. Dabar, kai pažiūri, tai kažkoks ūkininkas sėdi Vilniuje, o jis perka žemes iš visos Lietuvos ūkininkauti", - teigė Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas.
Vyriausybė susirūpino, kad daug apleistų sklypų, kuriuos supirkę perpardavinėtojai. Ir norėdama užkirsti kelią spekuliacijai, rengia apribojimus.
„Įvertinome tarptautinę patirtį daugelyje šalių, ypač tose šalyse, kur žemės ūkis sudaro didelę BVP dalį, sakykime, Vokietijoje ar Danijoje. Ten tam tikri yra apribojimai, kuriuos mes irgi norėtumėme įvesti, kad apribotume spekuliaciją žemės ūkio paskirties žeme", - kalbėjo Vyriausybės kancleris,
Darbo grupė siūlo Vyriausybei, kad pirmiausia žemės galėtų pirkti sklypo bendrasavininkiai. Beje, jų pirmenybę numato ir Civilinis kodeksas. Antras pretendentas būtų valstybės Žemės fondas, treti - gretimų sklypų savininkai, ketvirti - nuomojantys ir dirbantys žemę ūkininkai ir bendrovės
Kitas, Žemės ūkio rūmų pateiktas projektas siūlo nuomojančius ir dirbančiuosius žemę perkelti į antrą eilės vietą, o Žemės fondą palikti ketvirtą.
„Principas toks, kad ta valstybinė įstaiga, užfiksavusi šitą kainą, siūlo visiems kaimynams. Ir tokiu atveju vyksta natūrali žemės sklypų konsolidacija. Tai vienas dalykas. Antras - išryškėja tikroji žemės kaina", - tvirtino žemės ūkio viceministras Edvardas Raugalas.
Pasak žemės savininkų, Vyriausybės numatomi apribojimai gal ir padės sumažinti pinigų plovimą, kai dabar viešai legaliai nurodoma mažesnė kaina, o į rankas sumokama daugiau.
„Su spekuliantais jau reikėjo kovoti prieš daugelį metų. Jau jie susipirkę dešimtis tūkstančių hektarų. O mūsų reikalavimas, kad kuo mažiau būtų ribojamas savininkas, kad nereikėtų bėgioti pas kaimynus, nuomininkus ir kita, kad būtų trumpas terminas, aiškios sąlygos", - vardijo Žemės savininkų sąjungos pirmininko pavaduotojas Kęstutis Mozeris.
Dabar hektaro žemės ūkio paskirties žemės rinkos kaina, atsižvelgiant į derlingumą, svyruoja nuo kelių iki 10 tūkst. ir daugiau litų. Vidutiniškai Europos Sąjungos šalyse už hektarą mokama dešimteriopai daugiau.
Salomėja Pranaitienė, LTV naujienų tarnyba
Komentuokite ir vertinkite!
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!