Ką reikia žinoti kreipiantis į teismą civilinio proceso tvarka

2008-03-31 14:26   Peržiūros : 811   Spausdinti


Žmonės dažnai kreipiasi į teismą, tačiau ne visada žino, kokių veiksmų turi imtis kreipiantis į teismą civilinio proceso tvarka. Teisingumo ministerija, įgyvendindama Visuomenės teisinio švietimo programą, primena pagrindinius teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo aspektus.

Kiekvienas civilinėje byloje teismui pateikiamas procesinis dokumentas (tiek ieškinys, tiek bet kuris kitas) turi atitikti Civilinio proceso kodekse nustatytus formos ir turinio reikalavimus. Procesiniai dokumentai teismui turi būti pateikiami raštu. Juose privalo būti nurodyti dalyvaujančių byloje asmenų rekvizitai, procesinio dokumento pobūdis ir konkretus keliamas reikalavimas, aplinkybės, patvirtinančios keliamą reikalavimą, priedai, kurie pridedami prie pateikiamo procesinio dokumento, ir kt. Kiekvienas procesinis dokumentas turi būti pasirašomas. Jei teismui pateiktas ieškinys ar kitas procesinis dokumentas neatitinka formai ar turiniui keliamų reikalavimų, teismas nustato terminą trūkumams pašalinti.

Pateikiant teismui ieškinį, mokamas Civilinio proceso kodekse nustatyto dydžio žyminis mokestis. Turtiniuose ginčuose žyminio mokesčio dydis priklauso nuo ieškinio sumos, tuo tarpu kituose ginčuose mokamas fiksuoto dydžio žyminis mokestis. Žyminį mokestį teismai indeksuoja atsižvelgdami į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110. Įstatymas numato ir tam tikrus atvejus, kai nuo žyminio mokesčio mokėjimo civilinėje byloje atleidžiama. Pvz., nuo šios pareigos atleidžiami darbuotojai darbo bylose, taip pat ieškovai bylose dėl išlaikymo priteisimo, dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, sutuoktiniai už prašymus nutraukti santuoką bendru sutikimu ir t.t. Be to, teismas, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.

Asmenys turi galimybę vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Reikėtų skirti įstatyminį atstovavimą ir atstovavimą pagal pavedimą. Įstatyminiais atstovais gali būti asmenys, kuriems tokia teisė yra numatyta įstatymuose ir kurie gali atstovauti teisme be specialaus pavedimo, pvz., globėjai ar rūpintojai. Tuo tarpu atstovas pagal pavedimą veikia sutartiniu pagrindu. Atstovais pagal pavedimą gali būti advokatai, advokatų padėjėjai, asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, jeigu jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui), profesinės sąjungos, jeigu jos atstovauja profesinės sąjungos nariams darbo teisinių santykių bylose ir kiti Civilinio proceso kodekse numatyti asmenys. Visi kiti, įstatymuose nenurodyti, asmenys gali atstovauti civilinėje byloje tik kartu su advokatu ar advokato padėjėju.

Kontaktinis (-iai) asmuo (-enys):
Jurgita Kiškienė
Viešųjų ryšių departamento vyriausioji specialistė
LR Teisingumo ministerija
Tel.: 2662938
j.kiskiene@tic.lt

 
 
Temą atitinkančios įmonės


1 2 3 4 5 6
Aloyzas Stapulionis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Paramos būstui skyriaus vedėjas Kur kreiptis norint gauti valstybės subsidiją būstui įsigyti ir kokio dydžio ji gali būti?

Atsako Aloyzas Stapulionis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Paramos būstui skyriaus vedėjas

daugiau
Kompanijų produktai
Žalų administravimas
Žalų administravimas

Žalų administravimo paslaugos