Ką daryti, radus „plaukiančius“ namus

2010-09-04 13:37   Peržiūros : 497   Spausdinti


Pataria „PZU Lietuva" Žalų departamento Valdymo skyriaus Vyresnysis ekspertas Stasys Mačiuitis 

 Prasidėjus atostogų sezonui ir vis ilgėjant savaitgaliams, daugėja įvykių, kai nukenčia gyventojų turtas. Radus vandenyje plaukiančius daiktus ar išlaužtas duris, stipriai veikia žmogiškasis faktorius - stresas ir emocijos, tampa sunku išlaikyti pusiausvyrą ir racionalumą. Tokiais atvejais svarbu nepamiršti, jog namuose telkšantis „ežeras" gali būti verdančiai karštas, o išmėtyti daiktai - neliestini vagių palikti įkalčiai. Todėl primename, ką reikėtų ir ko nepatartina daryti, jei grįžę po kelionės randate nelaimę patyrusius namus.

Elgesys priklauso nuo patirtos žalos

Viena dažniausiai turtui gresiančių rizikų - vagystė. Vasarą vagys tampa dar aktyvesni, nes gyventojai dažniau palieka savo namus ilgesniam laikui. Grįžus namo ir radus išlaužtas duris, būtina nedelsiant kreiptis į policiją ir be teisėsaugos specialistų neužeiti į būstą, kadangi veikiant stresui paprasta netyčia panaikinti vagių paliktus įkalčius.

Jei vis dėlto nusprendėte užeiti į apšvarintus namus, nepradėkite jų tvarkyti - geriausia palikti viską taip, kaip buvo rasta, kad atvykę pareigūnai galėtų objektyviai ištirti įvykio aplinkybes ir įvertinti padarytą žalą.

Antra dažniausiai gyventojų turtui gresianti rizika - netikėtas užliejimas. Grįžus ir radus potvynį, kuris pridaro daug žalos ir namuose esantiems daiktams, ir kaimynŲ butams, pirmiausia siūloma patikrinti, ar vanduo vis dar bėga, ir kuo greičiau tekėjimą sustabdyti. Dėmesį būtina atkreipti į vandens temperatūrą, kadangi sprogus šildymo sistemos arba karšto vandens vamzdžiui butą užliejęs vanduo gali būti karštas ir apdeginti. Tokiu atveju reikia skubiai kreiptis į avarines tarnybas ar namo bendriją, o pačiam saugoti sveikatą ir nesiimti veiksmų pašalinti žalos priežastį.

Būstas gali būti netikėtai užlietas dėl vamzdynų avarijos kaimyniniame bute. Blogiausia, jei kaimynų namuose tuo metu nėra, nes vos pusvalandį bėgantis vanduo gali padaryti sunkiai atitaisomos žalos. Jei kaimynų namuose tuo metu nėra, patartina išsiaiškinti, kaip nutraukti vandens tiekimą visoje laiptinėje. Tą padarius - kreiptis į avarines tarnybas, pašalinsiančias problemos priežastį.

A. Bunikio pieš.

Jei gyvenate individualiame name

Žmonėms, gyvenantiems individualiame nuosavame name, reikia būti atidesniems negu daugiabučių gyventojams, kadangi viešųjų avarinių tarnybų įsipareigojimai dažniausiai apima tik daugiabučius namus. Jei žalą padarys gamtinės jėgos (liūtis ar audra), žmogus, gyvenantis nuosavame name, galės kreiptis tik į draudiką arba į privačią įmonę, galinčią likviduoti žalos padarinius.

Bet kokios žalos atveju, net ir gyvenant daugiabučiame name, rekomenduojama pasinaudoti turimu fotoaparatu arba mobiliuoju telefonu su integruota fotokamera ir nufotografuoti sugadintą turtą. Kelios nuotraukos padės draudikui greičiau sureguliuoti žalą, o nukentėjusiam žmogui - gauti išmoką.

Pirmiausia kreiptis į avarinę tarnybą

Kad ir kokia būtų žala turtui, pirmiausia teks kreiptis į avarines tarnybas arba kitas kompetentingas institucijas, o ne į draudimo kompaniją. Draudikai neturi galimybių likviduoti žalos atsiradimo priežasčių, todėl į juos kreiptis patartina jau po to, kai įvykio, sukėlusio žalą, priežastis nustatė ir pašalino avarinė tarnyba.

Draudimo bendrovių atstovai kai kurias žalas gali įvertinti tik pasikonsultavę su atitinkamomis tarnybomis. Pavyzdžiui, grįžus namo ir radus jau pasibaigusio gaisro padarinius, vis tiek būtina kreiptis į priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą. Draudikai, nebūdami šios srities specialistai, dirbdami kartu su gelbėjimo tarnybomis, koordinuotai išsiaiškina žalos priežastis ir tik tada gali objektyviai apskaičiuoti jos dydį ir išmokėti draudimo išmoką. Todėl draudimo bendrovės nuolat bendradarbiauja su avarinėmis tarnybomis, kitomis kompetentingomis institucijomis ir vadovaujasi jų išvadomis bei pateikta informacija.

Mažos žalos greičiau administruojamos telefonu

Aiškius ir nedidelę žalą padariusius įvykius geriausia registruoti ir žalos dydį derinti telefonu, tačiau užregistravus didesnius nuostolius, draudimo bendrovės atstovas, prisiderinęs prie kliento, tikriausiai pats apsilankys žalą patyrusiuose namuose. Draudikui apsilankius įvykio vietoje, objektyviau nustatomas žalos dydis, be to, įvertinant žalą dalyvauja ir ją patyręs žmogus. Tokiu atveju nuostoliai vertinami kartu su klientu apžiūrint kiekvieną sugadintą būsto elementą ar daiktą, suderinamos sugadinto turto atstatymo galimybės ir vertė.
Į draudimo bendrovę galima kreiptis ir konsultaciniais klausimais. Žalą patyręs asmuo gali paskambinti draudimo bendrovės specialistams, kurie suteiks informaciją apie tolesnius žalos administravimo veiksmus, atsakys į kitus Jus dominančius klausimus.

Svarbu viską patikrinti

Prieš išvykstant ilgesniam laikui svarbu nepamiršti imtis pagrindinių saugos priemonių: patikrinti, ar gerai uždaryti langai, balkono durys, užsuktos dujos; išeinant užrakinti visus durų užraktus, įjungti apsaugos signalizacijos sistemas, jei pastarosios įmontuotos. Visa tai užtruks tik minutėlę, tačiau garantuos didesnį saugumą namams.

Savo kontaktus rekomenduojama palikti kaimynams, kad jie, pastebėję galimą žalą, galėtų laiku apie tai pranešti Jums.


 

 
 
Temą atitinkančios įmonės


1 2 3 4 5 6
Aloyzas Stapulionis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Paramos būstui skyriaus vedėjas Kur kreiptis norint gauti valstybės subsidiją būstui įsigyti ir kokio dydžio ji gali būti?

Atsako Aloyzas Stapulionis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Paramos būstui skyriaus vedėjas

daugiau
Kompanijų produktai
Žalų administravimas
Žalų administravimas

Žalų administravimo paslaugos