Grąžinti paskolą ar investuoti: už ir prieš

2008-09-22 13:01   Peržiūros : 546   Spausdinti


"Hansabanko" analitikai pateikia svarstymus apie tai, ką geriau daryti turint didesnę sumą pinigų - juos investuoti ar grąžinti dalį paskolos.

Savo finansus reikia valdyti

"Blogiausias pasirinkimas yra nedaryti nieko, - sako Investicinių produktų pardavimų valdymo departamento direktorius Igoris Ryklys. - Privalome tvarkyti savo finansus". O tai reiškia, kad turint didelę sumą pinigų, reikėtų gerokai apsvarstyti ir paskaičiuoti, kaip naudingiau juos panaudoti.

Lengviausia gautus pinigus išleisti įvairiems pirkiniams ar "pravalgyti". Pastaruoju metu, metinei infliacija pasiekus beveik 10 proc., pasigirdo nuomonių, kad pinigus verta leisti čia ir dabar, nes rytoj jie jau bus nuvertėję. Tačiau kažin ar ši nuomonė teisinga, nes kasdienio vartojimo prekės (maisto produktai, komunalinės paslaugos, dujos, benzinas) brango, o, pavyzdžiui, buitinė technika ar automobiliai nebrangsta, neretai netgi pinga. Todėl nerekomenduojama didelę sumą "pravalgyti" arba leisti jai "gulėti" be darbo sąskaitoje, nes ten esančius pinigus "grauš" infliacija.

Paskolos dengimas

Jei žmogus neturi finansinių įsipareigojimų, laisvus pinigus protingiausia investuoti. Jei jis paėmęs iš banko paskolą, tuomet reikia įvertinti, kokia tai paskola. Pinigus panaudoti būsto paskolos grąžinimui galbūt vertėtų tuomet, jei dėl paimtos didelės paskolos, išaugusių palūkanų ar sumažėjusių šeimos pajamų mokėti paskolos įmokas tapo sunkiau. Be to, ne visi gali būti tikri, jog visą paskolos laikotarpį jų pajamos bus panašaus dydžio, jų pakaks paskolos įmokoms dengti.

Būsto paskolos grąžinimo motyvas būna ir psichologinis - žmonėms nepatinka būti įsiskolinusiems, todėl ir grąžinti stengiamasi kiekvieną kartą, kai atsiranda laisvų pinigų. Kitas argumentas - kai sumažėja paskola, sumažėja ir palūkanos, taigi ilgu laikotarpiu sumokame mažiau. Kita vertus, kai infliacija didelė, ir paimtos paskolos pinigų vertė ilgainiui mažėja.

Kaip ir minėjome, svarbiausia - skaičiavimai. Pavyzdžiui, jei žmogus, paėmęs 200 tūkst. litų paskolą dvidešimčiai metų, iš anksto grąžina 10 tūkst., jo mėnesio įmoka sumažėja 75 Lt. Kiekvienam reikia spręsti pačiam ar toks sutaupymas per mėnesį atneš tikėtinos laimės ir sumažins naštos jausmą.

Grąžinant paskolą anksčiau laiko reikia įvertinti, kad paskolos ar jos dalies grąžinimas anksčiau taip pat šiek tiek kainuoja - reikia sumokėti bankui sutartyje numatytą kompensaciją. Taip pat reikia įvertinti, ar dabar grąžinus paskolą, ateityje vėl nereikės skolintis pinigų (pavyzdžiui, jei būstas dar iki galo nėra įrengtas), nes pasiskolinti gali būti sunkiau. Šiuo metu bankai ypač atidžiai vertina klientų galimybes pasiskolinti, be to, skolinimasis taip pat kainuoja - reikia mokėti turto vertintojams, notarams, sutarties administravimo mokesčius.

Svarbiausia visuomet laiku vykdyti kredito įsipareigojimus ir turėti atsargą nenumatytoms išlaidoms, kurių visuomet pasitaiko. Todėl dalį santaupų rekomenduojama laikyti "greitai pasiekiamuose" produktuose, pavyzdžiui, terminuotuosiuose indėliuose.


Investuoti pelningiau?

Šiuo metu būsto paskolos vidutinės palūkanos yra nuo 5 iki 8 procentų. Remiantis istoriniais duomenimis galima teigti, kad ilgalaikis investavimas duoda apie 8-10 proc. metinę grąžą. Jei būsto paskolos laikotarpis ilgas, įmoka sudaro iki 30 % pajamų, galima kaupti ateičiai, laisvus pinigus "įdarbinti" pelningiau. Svarstant šį variantą, pirmiausia reikėtų nuspręsti, kokiam tikslui ketinama investuoti - norite užtikrinti šeimos finansinį saugumą, taupyti senatvei, "uždirbti" investavę pinigus ar pan. Taip pat kiekvienas turėtų nutarti, kas jam parankiau - didesnis galimas pelnas, bet kartu ir didesnė prisiimama rizika, ar mažesnis, bet ne toks rizikingas investicijų augimas. Tuomet bus lengviau pasirinkti tinkamą investavimo būdą.

Žinoma, investavime yra dalykų, kuriuos reika įvertinti. Visų pirma, pastaruoju metu ypač nestabilios rinkos. Be to, investuojant visuomet reikia turėti omenyje, kad praeityje geri rezultatai dar nereiškia didelio pelno ateityje. Reikėtų įvertinti ir amžių - vyresnio amžiaus žmonės, investuojantys trumpesniam laikotarpiu, turėtų rinktis mažiau rizikingas kryptis, o tai reiškia ir mažesnę tikėtiną grąžą.

Galima pasinaudoti lengvata

"Rinktis tuos investavimo instrumentus, kuriems taikoma gyventojų pajamų mokesčio lengvata - gera alternatyva, nes galima ne tik gauti investicinę grąžą, bet ir susigrąžinti nemažą dalį valstybei sumokėto gyventojų pajamų mokesčio", - sakė I. Ryklys.

Pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčio lengvata galima, pavyzdžiui, pasirinkus "Hansa pensiją plius", padedančią kaupti papildomą pensiją, arba "Investicinę sąskaitą su lengvata", skirtą reguliariam investavimui. Pasinaudojus šia paslauga galima investuoti kada nori ir kokią nori sumą (nuo 100 litų). Reguliaraus investavimo paslauga disciplinuoja. Kur kas lengviau kas mėnesį investuoti po keletą šimtų litų, nei sukaupti investavimui didesnę sumą.

Galima rinktis ir kitus investavimo būdus. Vienas populiariausių - investiciniai fondai, kurių yra daug ir įvairių. Didžiausios grąžos galima tikėtis investuojant į akcijų fondus. Tik reikėtų pasirinkti ne trumpesnį kaip 5-7 metų investavimo laikotarpį ir taip sumažinti akcijų kurso svyravimo riziką. "Investavimo nereikia suprasti kaip greito ar garantuoto pelno. Manau, pirmiausia reikėtų išnaudoti tuos investavimo instrumentus, kurie leidžia pasinaudoti mokesčių lengvata", - įsitikinęs Igoris.

Kiekvienas turi nuspręsti pats

I.Ryklys pabrėžė, kad kiekvienu atveju žmogus turėtų pats įvertinti, kas jam svarbiau ir naudingiau - grąžinti būsto paskolą ar investuoti - ir pačiam priimti galutinį sprendimą. Čia negali būti teisingų ar neteisingų sprendimų - kiekvienas atvejis yra unikalus. "Mūsų pareiga klientui pasakyti, kokias jis turi galimybes, ir paminėti dalykus, kuriuos jis turi įvertinti, o galutinį sprendimą turi priimti jis pats", - sakė Igoris.


AB bankas "Hansabankas" inf.

 
 
Temą atitinkančios įmonės


1 2 3 4 5 6
Aloyzas Stapulionis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Paramos būstui skyriaus vedėjas Kur kreiptis norint gauti valstybės subsidiją būstui įsigyti ir kokio dydžio ji gali būti?

Atsako Aloyzas Stapulionis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Paramos būstui skyriaus vedėjas

daugiau
Kompanijų produktai
Žalų administravimas
Žalų administravimas

Žalų administravimo paslaugos