Kaimynus nusiaubęs paskolų uraganas slenka į Lietuvą

2008-09-29 11:56   Peržiūros : 639   Spausdinti


 Tragedija. Tokiu žodžiu prasiskolinusių gyventojų padėtį Latvijoje ar Estijoje apibūdina greitųjų paskolų teikėjai mūsų šalyje. Tačiau patys jie ir toliau skolina pinigus - nedideles paskolas teikiančios bendrovės dygsta viena po kitos. Už kosmines kainas mažus (dažniausiai 100-600 litų) kreditus teikiančios bendrovės savo paskolų portfelį jau skaičiuoja dešimtimis ir šimtais milijonų litų, o klientus - dešimtimis tūkstančių.

Būtent šios paskolų bendrovės gali tapti pirmąja auka ant ekonominės krizės laužo. Juolab kad jų iš esmės niekas nekontroliuoja, išskyrus kaip banką veikiantį „Bigbank".

„Tikėtina, kad problemos pirmiausia smogs ne bankams, o kitoms, žiniomis ir personalu silpnesnėms, institucijoms - kredito unijoms ir greitųjų paskolų bendrovėms. Kai kurių drąsa rinkoje ir rizikos rūšių nevaldymas tiesiog stebina", - aiškino finansų maklerio įmonės „Finhill" Analizės ir vertinimo departamento direktorius Marius Buivydas.

Tokius nuogąstavimus patvirtina ir bendrovės „Creditinfo Lietuva", registruojančios nemokius klientus, duomenys.

Šiuo metu greitųjų paskolų bendrovėms uždelsta grąžinti suma siekia 22,68 mln. litų, nors jos realiai veikia vos daugiau nei metus.

Pagal įsiskolinimus tai - 13 proc. visų „Creditinfo Lietuva" įregistruotų gyventojų skolų finansinėms institucijoms. Pagal nemokumo atvejus - net 20 proc.

„Už kiekvieną blogą paskolą pelno turi duoti kitos, tad ir nustatomos tokios didžiulės palūkanos", - sakė „Creditinfo Lietuva" vadovas Andrius Bogdanovičius.

Blogiausia - ateityje?

Į greitųjų kreditų karuselę įsisukę žmonės dažnai prasiskolina ne vienai, o kelioms įmonėms: norėdami grąžinti paskolą vienur, ima ją, o dažniausiai ir šiek tiek didesnę, kitur.

Tai savo kailiu jau pajuto latviai ir estai: šiose šalyse greitieji kreditai pradėti siūlyti gerokai anksčiau.

Estų „Bigbank" filialo Lietuvoje vadovas Maksimas Melamedas pripažįsta, kad Estijoje iš tiesų daug problemų dėl greitųjų, o ypač - dėl SMS paskolų. Pastarąsias galima gauti tiesiog mobiliuoju telefonu.

„Daugelis iš tiesų SMS kreditus ėmė neatsakingai, o dabar iš vienų skolinasi, kad grąžintų kitiems. Šitaip susidaro užburtas ratas", - apie situaciją Estijoje pasakojo M. Melamedas.

Tačiau Lietuvoje to esą neturėtų būti. Bent ne su „Bigbank" klientais, nes šis prieš skolindamas pinigus patikrina galimybes juos susigrąžinti.

Teigia valdančios riziką

Lietuvos paskolų bendrovės tikina, kad kol kas riziką jos valdo.

„Klientų nuolat daugėja, nes esame kaip bankas, tik gerokai lankstesni. O nemokių paskolų gavėjų neturime daug - apie 5 proc. Šis skaičius tikrai nedidėja. Galbūt tai atsilieps vėliau, bet kol kas viskas priklauso nuo mūsų pačių: iš tų, kuriuos atsijoja bankai, stengiamės privilioti tik patikimiausius", - aiškino bendrovės „Mobile Credit Bank", teikiančios paslaugą „credit24.lt", vadovas Marius Zaikauskas.

Tarp bendrovės „General Financing", teikiančios paskolas su prekės ženklu „Kreditas 123", klientų paskolų negrąžina taip pat 5 proc. Metų pradžioje buvo tik 2 proc.

„Bigbank" atidėjimai blogoms paskoloms - 3,51 proc. viso paskolų portfelio.

Tuo tarpu komerciniuose bankuose nemokių klientų - gerokai mažiau. Vėluojamų grąžinti vartojamųjų paskolų suma neviršija 2 proc. Tiesa, kredito korteles turintys bankų klientai nėra tokie drausmingi - vėluojama grąžinti net 6 proc. paskolų.

Portfelis sparčiai pučiasi

 Greitųjų paskolų paklausa Lietuvoje - milžiniška. Bent jau taip galima spręsti iš bendrovių rezultatų.

Pavyzdžiui, „Bigbank" suteiktų paskolų portfelis per šešis pirmuosius šių metų mėnesius išsipūtė daugiau nei dvigubai - iki 28,6 mln. litų.

„General Financing" šių metų pradžioje jau buvo suteikusi per 100 mln. litų paskolų. Per pusę metų portfelis ūgtelėjo apie 30 proc.

Įtraukė ir bankus

Nors greitųjų kreditų teikėjų Lietuvos bankas neprižiūri, kai kurie jų tiesiog perskolina komercinių bankų pinigus.

Sistema paprasta: dalį pinigų paskoloms skiria bendrovės savininkai, o kita dalis pasiskolinama iš komercinio banko. Tuomet pinigai iš bendro katilo skolinami žmonėms.

„Mes tikrai nekeliame grėsmės finansiniam bankų stabilumui. Už mūsų yra stiprus savininkas", - apie galimas rizikas kalbėjo „General Financing" generalinis direktorius Raimondas Rapkevičius.

Šiemet „General Financing" įsigijo Prancūzijos banko „Societe Generale" padalinys.

Naudojasi sukčiai

Jau nuskambėjo ne vienas atvejis, kai greitasis kreditas paimamas prisidengus kito asmens vardu. Mat dažniausiai paskolos gavėjas ir teikėjas nesusitinka akis į akį.

Kad tai rimta problema, pripažįsta ir greitųjų paskolų bendrovės.

Tuo tarpu Lietuvos bankų asociacijos prezidento Stasio Kropo nuomone, reikėtų imtis rimtų priemonių ir griežčiau kontroliuoti nuotolinį klientų identifikavimą bei drausti kreditų teikimą naktį.

Beje, pastaroji taisyklė galioja Suomijos greitųjų kreditų bendrovėms, kurių šioje šalyje yra apie 60.

„Šios paskolos jau dabar tapo galvos skausmu, nors ir ne tokio masto kaip Latvijoje ar Estijoje. Dalis klientų, ypač jaunimas, nepakankamai įvertina tokio skolinimosi riziką bei pasekmes, nes neturi finansinio išsilavinimo, o pinigų potraukis didžiulis. Tai didina finansinę atskirtį visuomenėje ir gali tapti gana rimta socialine problema", - įspėjo S. Kropas.

Pažeidimų - begalės

Patiklūs klientai stumiami į skolų liūną patyliukais: beveik nė viena įmonė oficialiai neskelbia taikomų metinių palūkanų. O jos siekia nuo 40 iki 500 ir daugiau procentų.

Pagal Civilinį kodeksą, turi būti nurodyta metinė kredito kainos norma.

Tik įsikišus Vartotojų teisių apsaugos tarnybai kai kurios bendrovės ją pradėjo skelbti. Tačiau - tik sutartyse ir smulkiu šriftu, tuo tarpu jų svetainėse tokios informacijos reikia ieškoti kone su žiburiu.

Kai kurie paskolų teikėjai nustato ir drakoniškus delspinigius - pavyzdžiui, 0,5 procento per dieną. Per metus jie sudarytų net 182,5 proc. paskolos sumos.

„Skundų dėl šių bendrovių gauname nuolat. Dažniausiai - dėl neaiškių kreditavimo sąlygų. Tačiau ėmėmės prevencinio darbo: patikrinome daugelio įmonių sutartis ir nurodėme jas ištaisyti", - sakė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Ekonominių interesų departamento vadovas Marekas Močiulskis.

Kai kurios bendrovės netgi dangstosi įtartinais pažymėjimais. Antai viena jų aiškina, kad veikia pagal kažkokį tarptautinį geros verslo praktikos kodeksą.

„Mes jo nesame net akyse matę. Jei įmonė nepateiks įrodymų, jai gresia bauda iki 20 tūkst. litų", - žadėjo M.Močiulskis.

Vokietijoje - pigiau

„Gyvenk šiandien - užmokėsi rytoj" - tokiais šūkiais viliojami ir vokiečiai, praneša LR korespondentė Berlyne Jolita Venckutė.

Čia greituosius vartojimo kreditus daugiausia siūlo ne bankai, o prekybininkai, neretai bendradarbiaudami su bankais.

Nori mokėti vėliau? Nori mokėti dalimis? Irgi ne problema. Problema gali tapti tik palūkanos, kurių prašo prekybininkai.

Pavyzdžiui, prekybos paštu bendrovė „Quelle", įkurta Fiurto mieste, siūlo už prekę mokėti po 120 dienų. Tačiau pirkėjai turi įsipareigoti sumokėti gerokai daugiau - metinės palūkanos siekia dviženklę sumą.

Mokėti dalimis - irgi brangus malonumas: už nešiojamąjį kompiuterį, kainuojantį 800 eurų, galima atsiskaityti kas mėnesį ketverius metus, tačiau antkainis tokiu atveju siekia 250 eurų - apie 15 proc. metinių palūkanų.

Vokietijoje greitieji kreditai populiarūs - jų apyvarta siekia 130 milijardų eurų per metus.

* * *

Yra daug problemų

 Mindaugas Leika, Lietuvos banko Finansinio stabilumo skyriaus viršininkas

„Mažųjų kreditų bendrovių priežiūra pagal jurisdikciją mums nepriklauso, tuo turi užsiimti vartotojų teises ginančios institucijos. Tačiau jau dabar matome nemažai problemų. Blogiausia, kad šios įmonės dažniausiai neskelbia metinių palūkanų, kurios yra milžiniškos. Jei gyventojai psichologiškai nesuvoks tokio skolinimosi pasekmių, neatmestinas ir socialinės katastrofos variantas. O tai, kad bankai skolina pinigų tokioms įmonėms, kurios vėliau gerokai brangiau juos perskolina gyventojams, - jau pačių bankų reikalas. Jei jiems tokia rizika priimtina - kodėl gi ne?"

* * *

Palūkanos - milžiniškos

* „Bigbank" palūkanos priklauso nuo paskolos dydžio ir trukmės. Pavyzdžiui, pasiskolinus 1,5 tūkst. litų 6 mėnesiams, teks sumokėti 1815 litų. Metinė palūkanų norma - 42 proc.

* „Kreditas 123" irgi taiko skirtingas palūkanas - nuo 12 iki 25 proc. Tačiau šiai įmonei reikia sumokėti 6 proc. paskolos dydžio vertės sandorio mokestį (be pridėtinės vertės mokesčio) ir 9,99 lito už duomenų tikrinimą registruose.

* „credit24.lt": 1,5 tūkst. litų paskola pusei metų kainuoja 420 litų, arba 56 proc. metinių palūkanų.

* „ferratum.lt" galima pasiskolinti 400 litų 30 dienų, tačiau grąžinti reikia 520. Metinės palūkanos - 360 proc.

* „greitaskreditas.lt": paėmus 400 litų paskolą, po mėnesio reikia gražinti jau 480 litų.

* „procentas.lt" už 200 litų paskolą 14 dienų ima 30 litų, arba 391 proc. metinių palūkanų.

* Paėmę 200 litų paskolą iš „risicum.lt" po 15 dienų turite atiduoti 240 litų. Palūkanos - 487 proc. per metus.

* „momentcredit.lt": 100 litų paskola 7 dienoms kainuos 14 litų, arba 730 proc. metinių palūkanų.

* Visų paskolų teikėjų bendra taisyklė: kuo kreditas mažesnis, tuo didesnės palūkanos.

* Internete taip pat galima rasti privačių asmenų pasiūlymų suteikti paskolas. Dažniausiai už jas prašoma užstato - nekilnojamojo turto, automobilio, juvelyrikos dirbinių.

* Tačiau siūloma ir galimybė gauti kreditą be užstato. Tokiu atveju paskolos teikėjas reikalauja notaro patvirtinimo. Tradicinės palūkanos - 2 proc. per mėnesį, arba 24 proc. per metus.

* Komerciniuose bankuose vartojamųjų paskolų palūkanos - bent kelis kartus mažesnės. Tiesa, bankai kur kas griežčiau vertina klientus, reikalauja didesnių pajamų.

*

Kai kurios greitųjų kreditų teikėjų sąlygos atrodo pernelyg švelnios. Pavyzdžiui, „Bigbank" siūlo suteikti paskolą asmenims, kurie uždirba bent 400 litų per mėnesį.

Vakaris Deksnys, Mantas Dubauskas

lrt.lt

Komentarai
Unknown_user_thumb
albertas

Tiek šneka apie tų greitų kreditų" naudą, bet vis tiek žmogeliai, užsigeidę kokio daikto "tuoj pat", neša savo pasą.. nepasiskaičiuoja, kiek jiems tas daiktas pabrangasta.

2008-10-02 16:39
Unknown_user_thumb
albertas

Tiek šneka apie tų greitų kreditų" naudą, bet vis tiek žmogeliai, užsigeidę kokio daikto "tuoj pat", neša savo pasą.. nepasiskaičiuoja, kiek jiems tas daiktas pabrangasta.

2008-10-02 16:49
 
 
Temą atitinkančios įmonės


1 2 3 4 5 6
Aloyzas Stapulionis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Paramos būstui skyriaus vedėjas Kur kreiptis norint gauti valstybės subsidiją būstui įsigyti ir kokio dydžio ji gali būti?

Atsako Aloyzas Stapulionis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Paramos būstui skyriaus vedėjas

daugiau
Kompanijų produktai
Žalų administravimas
Žalų administravimas

Žalų administravimo paslaugos