Svarbūs Bankroto įstatymo pakeitimai

2008-10-09 16:08   Peržiūros : 445   Spausdinti


 Prasidėjęs ekonomikos nuosmukis bei nekilnojamojo turto krizė sudavė stiprų smūgį Lietuvos statybų verslui. Sutrikę atsiskaitymų srautai sukelia bankroto grėsmę  ne vienai bendrovei. Iš tiesų, sekant leidinio "Valstybės žinios" informacinius pranešimus, pastebėta, kad beveik 50 proc. juridinių asmenų, kuriems pastaruoju metu paskelbtas bankrotas, yra būtent statybų bendrovės.

Svarbu paminėti, kad įmonei gali kilti bankroto grėsmė ne tik tais atvejais, kai ji tiesiogiai yra nemoki, tačiau ir dėl kitos imonės (užsakovo, generalinio rangovo) mokėjimų sustabdymo ar jos nemokumo.

Statybų bendrovės yra ypač priklausomos nuo pastovių piniginių aktyvų. Statybų personalas yra didelis, kas salygoja didelius kasmėnesinius mokėjimus ir mokesčius. Taip pat statybų bendrovės darbus dažnai atlieka iš savų medžiagų ar savo resursų. Todėl pastovios mėnesinės įplaukos statybų bendrovėms yra itin svarbios, o keli ar net vienas nesėkmingas objektas arba kelių ar net vieno mėnesiu atsiskaitymų sutrikdymas (ypač kai atliekama darbų už didesnes sumas) gali privesti prie bankroto grėsmės net ankšciau stabiliai veikusią statybos bendrovę.

Išanalizavus naujas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - Bankroto įstatymas) pataisas1, galima daryti išvadą, kad bankrutuojančių įmonių skaičius gali tik augti, kadangi minėtomis pataisomis buvo supaprastinta bankroto bylos iškėlimo tvarka ir sugriežtinta atsakomybė už šio istatymo nevykdymą.

Prieš pakeitimus galiojusi Bankroto įstatymo redakcija numatė, kad kreditoriai (tarp jų ir valstybės institucijos, įpareigotos surinkti mokesčius, bei įmonės darbuotojai, kai nemokamas darbo užmokestis) gali kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ne anksčiau kaip praėjus trims mėnesiams po nustatyto (suėjusio) termino įsipareigojimams įvykdyti, o jeigu terminas nebuvo nustatytas, praėjus trims mėnesiams po reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus pateikimo. Kreditorius taip pat privalėjo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pranešti įmonei raštu, bei nustatyti ne mažesnį nei 30 dienų terminą įsipareigojimams įvykdyti. Neįvykdžius įsipareigojimu per nustatytą terminą, kreditorius galėjo kreiptis į teismą.

 Vadovaujantis 2008 m. liepos 1 d. įsigaliojusiomis Bankroto įstatymo pataisomis kreditoriui nėra būtina laikytis trijų mėnesių termino nuo nustatyto (suėjusio) termino įsipareigojimams įvykdyti, suėjus kuriam kreditorius gali kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, o užtenka tik pranešti skolininkui raštu, bei nustatyti ne mažesnį nei 30 dienų terminą įsipareigojimams įvykdyti.

Nauja Bankroto įstatymo redakcija skelbia, kad kreditorius (tarp jų ir valstybės institucijos, įpareigotos surinkti mokesčius, bei įmonės darbuotojai, kai nemokamas darbo užmokestis) gali kreiptis į teismą dėl bankroto bylos, kai yra Bankroto įstatyme nustatytos sąlygos, kreditorius apie ketinimą kelti bankroto bylą yra pranešęs skolininkui raštu (pranešimo kopija turės būti pateikta teismui) ir yra suėjęs kreditoriaus nustatytas ne trumpesnis nei 30 dienų terminas.

Bankroto įstatymo 4 straipsnyje nurodytos tokios sąlygos, kurioms esant galima kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo:

  1. skolininkas laiku nesumoka darbo užmokescio ar su darbo santykiais susijusių išmokų;
  2. skolininkas laiku nemoka už gautas prekes, atliktus darbus (paslaugas), negrąžina kreditų ir nevykdo kitų sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų;
  3. skolininkas laiku nemoka įstatymu nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų.

Svarbu paminėti, kad jeigu skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, kreditorius ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo vykdomųjų dokumentų grąžinimo dienos gali kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tokiu atveju Bankroto įstatymo sąlygos dėl rašytinio pranešimo apie ketinimą kelti bankroto bylą netaikomos.

Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad įmonės vadovas privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu įmonė negali ir/arba negalės atsiskaityti su kreditoriumi ir šis dar nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Nauja Bankroto įstatymo redakcija papildyta straipsniu, numatančiu, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Kai įmonei, kuriai iškelta bankroto byla, įteikiami pareiškimo teismui ir pateikiamų prie pareiškimo priedų nuorašai, įmonės vadovas ne vėliau kaip per 5 dienas nuo jų gavimo dienos turi pateikti teismui teismo nurodomus dokumentus ir duomenis. Nauja Bankroto įstatymo redakcija numato, kad jeigu įmonės vadovas be pateisinamos priežasties per nurodytą terminą nepateikia teismui nurodytų dokumentų, teismas arba teisėjas gali skirti įmonės vadovui iki 10 tūkstančių litų baudą.

Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui atlyginimą arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui, kad negali atsiskaityti su kreditoriumi ir/arba neketina vykdyti savo įsipareigojimų.

Svarbu paminėti, kad nauja Bankroto įstatymo redakcija įmonės nemokumą laiko įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimu (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Iškėlus bankroto bylą, įmonės vadovai netenka įgaliojimų, įmonė privalo perduoti savo turtą paskirtam administratoriui, jai uždraudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo. Taip pat bankroto administratoriui pereina visų kitų einamųjų įmonės reikalų tvarkymas.

Bankroto byla nagrinėjama Civilinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgiant į bankroto specifiką bei bankroto bylose esantį viešą interesą, šios bylos negali būti nagrinėjamos tik pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles.

Savo ruožtu įmonė, kuriai keliama bankroto byla, gali ginčyti (skųsti) nutartį iškelti bankroto bylą (paduodant atskirąjį skundą), bei bandyti įrodyti, kad ji yra moki.

Bankroto byla gali turėti ir taikų sprendimą. Bankroto proceso metu šalims paliekamos galimybės sudaryti taikos sutartį, kas reikštų kreditorių ir įmonės susitarimą tęsti įmonės veiklą, kai imonė prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti.

___

1 Pakeitimai isigaliojo nuo 2008 m. liepos 1 d. Priimta: Nr. X-1557, 2008-05-22, Žin., 2008, Nr. 65-2456 (2008-06-07)

* * * * *

Šiame straipsnyje yra pateikti UAB „B & C Legal Service" teisininkų komentarai, pagrįsti teisės aktų ir teismų praktikos analize.

Šis straipsnis negali būti laikomas oficialia teisine išvada ar konsultacija.

Dėl teisinės konsultacijos konkrečiu atveju prašome kreiptis į UAB „B & C Legal Service" teisininkus.

www.statybos-teise.lt

 
 
Temą atitinkančios įmonės


1 2 3 4 5 6
Aloyzas Stapulionis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Paramos būstui skyriaus vedėjas Kur kreiptis norint gauti valstybės subsidiją būstui įsigyti ir kokio dydžio ji gali būti?

Atsako Aloyzas Stapulionis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Paramos būstui skyriaus vedėjas

daugiau
Kompanijų produktai
Žalų administravimas
Žalų administravimas

Žalų administravimo paslaugos