Reikalavimo teisės perleidimas (cesija)

2008-10-14 10:31   Peržiūros : 644   Spausdinti


 Statybų versle egzistuojanti „užsakovo → generalinio rangovo → subrangovų" grandinė (struktūra) dažnai sukelia tam tikrų problemų, kada statybos rangos santykiai pasiekia atsiskaitymo už atliktus darbus etapą.

Generalinis rangovas kaip kreditorius turi reikalavimo teisę į užsakovą, jog šis sumokėtų už darbus ir tuo pačiu turi įsipareigojimus atsiskaityti su subrangovais. Jei užsakovas vėluoja mokėti, paprastai generalinis rangovas neturi lėšų atsiskaityti su subrangovais.

Susidaro gan nepalanki neatsiskaitymų grandinė, yra praleidžiami terminai ir pradeda kauptis delspinigiai. Todėl apibendrinus teismų praktiką ir teisės aktus, šiame straipsnyje aptarsime dar vieną instrumentą, kuriuo sėkmingai pasinaudojus praktikoje galima sumažinti neatsiskaitymų grandinę, pagreitinti atsiskaitymo už atliktus darbus srautą - tai generalinio rangovo, kaip kreditoriaus, reikalavimo teisės į užsakovą perleidimas subrangovui. Jo esmė ta, jog generalinis rangovas, turėdamas teisę gauti atlyginimą už atliktus darbus iš užsakovo ir tuo pačiu būdamas skolingas subrangovui, gali perleisti šią teisę subrangovui, kad pastarasis atsiskaitymą už darbus galėtų gauti tiesiai iš užsakovo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip prievolinė subjektinė teisė, yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas, todėl gali būti perleista kitam asmeniui (CK 1.112 str.). Kreditorius gali perduoti savo reikalavimo teisę kitam asmeniui, t. y. naujajam kreditoriui, pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kuri dar vadinama cesijos sutartimi. Reikalavimo teisei perleisti nereikia skolininko (šiuo atveju užsakovo) sutikimo, išskyrus įstatymo ar sutarties nustatytas išimtis. Kalbant apie statybos rangos santykius, įstatymai nedraudžia generaliniam rangovui perleisti subrangovui savo turimą reikalavimo teisę užsakovui. Tokie draudimai galėtų būti numatyti tik šalių tarpusavio susitarimais.

Tam, kad būtų galima perleisti reikalavimo teisę ir perleidimas būtų laikomas teisėtu, turi egzistuoti visos žemiau nurodytos aplinkybės:

1) prievolė, iš kurios atsirado teisė, esanti reikalavimo perleidimo dalyku.
Pagal statybos rangos prievolinius santykius rangovui atlikus sutartus darbus, užsakovas turi pareigą už juos atsiskaityti. T.y. generalinis rangovas turi turėti galiojančią reikalavimo teisę į užsakovą.

2) sandoris, kurio pagrindu pradinis kreditorius perduoda naujajam kreditoriui reikalavimo teisę (perleidimo pagrindas).
Šioje situacijoje tai būtų rangos sutartis tarp užsakovo ir generalinio rangovo, kurios pagrindu užsakovas yra skolingas generaliniam rangovui, o šis savo ruožtu, turėdamas įsiskolinimų subrangovui, perleidžia jam būtent šį reikalavimą.

3) pats reikalavimo perleidimo (cesijos) sandoris, kuriuo perleidžiama reikalavimo teisė (kartu ir atsisakoma turimos reikalavimo teisės, kuri yra perleidžiama) - tai sutartis tarp generalinio rangovo ir subrangovo, dėl gen. rangovo turimos reikalavimo teisės užsakovui perleidimo subrangovui.

Tačiau įstatymas numato tam tikrus atvejus, kada reikalavimo teisė negali būti perleista. CK 6.102 straipsnis draudžia perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas. Toks draudimas reiškia, kad kreditorius gali perleisti tik galiojantį reikalavimą, t. y. tokį, kurį galima įgyvendinti. Negalima perleisti neegzistuojančios, negaliojančios reikalavimo teisės; teisės, kurios negalima įgyvendinti dėl to, kad skolininkas tapęs nemokiu dar iki teisės perleidimo ir pan.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, jog CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas perleisti tokį reikalavimą, dėl kurio negalimas išieškojimas, be kita ko, reiškia ir draudimą perleisti reikalavimą, kurio pradinis kreditorius neturi arba turi negaliojantį reikalavimą, nes tokio reikalavimo neįmanoma įgyvendinti, t. y. patenkinti. Taigi, jei reikalavimo perleidimo metu skolininkas (užsakovas) buvo atsiskaitęs su pradiniu kreditoriumi (generaliniu rangovu) ir sumokėjęs šiam skolą, iš kurios kildinama perleidžiama reikalavimo teisė, tai reiškia, kad cesijos sutartimi pradinis kreditorius perleido reikalavimo teisę, kurios jis neturėjo.1

Tačiau netgi generaliniam rangovui ir perleidus negaliojančią reikalavimo teisę, subrangovas gali imtis t. t. priemonių ir įgyvendinti savo teises, kadangi pradinis kreditorius atsako naujajam kreditoriui už šiam perduoto reikalavimo negaliojimą (CK 6.105 straipsnio 1 dalis). Tokiais atvejais naujasis kreditorius - subrangovas - turi teisę reikalauti pripažinti cesijos sutartį negaliojančią ir kad pradinis kreditorius t.y. generalinis rangovas atlygintų nuostolius.

Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas akcentavo, jog perleidžiant reikalavimo teisę pagal cesijos sutartį, ji yra ribojama užsakovo ir generalinio rangovo sutartinių santykių. Taigi subrangovas, perimdamas generalinio rangovo reikalavimo teisę užsakovui pagal cesijos sutartį, galėtų perimti šią teisę tik tokios apimties, kokio dydžio įsipareigojimą užsakovas turi generaliniam rangovui reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu. Pavyzdžiui, jei generalinis rangovas pateikė užsakovui sąskaitas-faktūras už 200 tūkstančių litų, tai subrangovui jis gali perleisti reikalavimą būtent 200 tūkstančių litų neviršijančiai sumai.

Pažymėtina, jog cesijos sutartimi subrangovo ir užsakovo nesusieja tiesioginiai santykiai, t.y. subrangovas už savo darbų vykdymą ir toliau lieka atsakingas rangovui, o rangovas lieka įpareigotas atsiskaityti. Cesijos sutartimi yra perleidžiamas tik reikalavimas nustatytai sumai. Subrangovas perima tik tokio dydžio reikalavimą, kokį generalinis rangovas turėjo užsakovui. Užsakovas atsakingu subrangovui tampa atsiskaityti ne už visus jo atliktus darbus, o tik pagal cesijos sutartį sumokėti jam reikalaujamą sumą. Todėl kalbant straipsnio prasme, cesijos sutartis nėra laikoma sutartimi, pagal kurią subrangovas tampa atsakingas tiesiogiai užsakovui, o ne generaliniam rangovui. Cesijos sutartis nekeičia subrangovo ir generalinio rangovo tarpusavio santykių, ir generalinio rangovo atsakomybės prieš užsakovą dėl subrangovo darbų. Jei subrangovo reikalavimas pagal cesijos sutartį nėra visiškai patenkinamas, t.y. gen. rangovo įsiskolinimas subrangovui yra didesnis, nei užsakovo skola jam, tai likusią dalį subrangovui sumokėti lieka įsipareigojęs generalinis rangovas.

Taipogi, reikalavimo teisės perleidimas neturi įtakos skolininko gynybai nuo pareikšto reikalavimo - skolininkas turi teisę pareikšti naujojo kreditoriaus reikalavimui visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo teisės perleidimą. Taigi, jau aptartame modelyje užsakovas, kaip skolininkas, gali reikšti subrangovui tuos pačius prieštaravimus, kokius būtų galėjęs reikšti generaliniam rangovui, ir atvirkščiai - negali remtis tomis aplinkybėmis, kurias prieš subrangovą gali panaudoti tik generalinis rangovas, pvz., dėl atliktų darbų trūkumų, dėl vėluojamų terminų ir pan.

Taigi, apibendrinant tai, kas buvo išdėstyta, galima dar kartą pabrėžti, jog reikalavimo teisės perleidimas iš generalinio rangovo subrangovui yra tik vienas iš būdų išjudinti atsiskaitymus tarp statybos rangos dalyvių.

Tačiau kiekvienu atveju prieš darant sprendimus ir ypač rengiant reikalavimo teisės perleidimo sutartis,  ragintume pasitarti su Jūsų teisininku.

1 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėju kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis c.b. UAB „Arisanda" v. UAB „2B Pack", Nr. 3K-3-199/2008, kat. 94.2.5; 37.

* * * * *

Šiame straipsnyje yra pateikti UAB „B & C Legal Service" teisininkų komentarai, pagrįsti teisės aktų ir teismų praktikos analize.

Šis straipsnis negali būti laikomas oficialia teisine išvada ar konsultacija.

Dėl teisinės konsultacijos konkreciu atveju prašome kreiptis į UAB „B & C Legal Service" teisininkus.

www.statybos-teise.lt

Corbis nuotr.

 
 
Temą atitinkančios įmonės


1 2 3 4 5 6
Aloyzas Stapulionis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Paramos būstui skyriaus vedėjas Kur kreiptis norint gauti valstybės subsidiją būstui įsigyti ir kokio dydžio ji gali būti?

Atsako Aloyzas Stapulionis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Paramos būstui skyriaus vedėjas

daugiau
Kompanijų produktai
Žalų administravimas
Žalų administravimas

Žalų administravimo paslaugos