Atpigusi žemė sunkiai randa pirkėją

2008-12-03 07:56   Peržiūros : 335   Spausdinti


Šiemet Lietuvą kietai sukaustęs nekilnojamojo turto sąstingis nežada greitai baigtis.
Krizė būsto sektoriuje persimetė ir į žemės rinką. Trečdaliu ar net perpus atpigusių sklypų pasiūla - kaip niekada gausi, tačiau žemę mažai kas beperka. Pardavimai sustojo.

Žemės sklypų rinka: euforiją dėl įsivaizduojamo pelno keičia realybės šokas. Corbis

"Šiuo metu turime sklypų, kurių kainos yra tris kartus mažesnės nei praėjusių metų rudenį. Tačiau neparduodame. Niekieno nedomina. Kai kuriam nors iš kolegų paskambinu, man atsako: "Nesiūlyk, o geriau parduok mano objektus. Yra sklypas, yra detalusis planas, yra parengtas techninis projektas, yra gautas leidimas statybai, bet...Niekam tai nebeįdomu", - konkrečiu pavyzdžiu dabartinę situaciją nekilnojamojo turto rinkoje pailiustravo nuo 1993 metų šalyje veikiančios korporacijos "Matininkai" pardavimų vyriausiasis vadybininkas Tadas Rauluševičius.

Permainų metas

Paanalizavus viešuosius informacijos šaltinius, nesunku pastebėti, kaip 2008-ųjų tėkmėje kardinaliai keitėsi prognozės, lūkesčiai bei situacija.

Dar šių metų pradžioje žemės sklypų savininkai, palyginti su būstų pardavėjais, jautėsi pakankamai saugiai. Juolab kad kai kurie nekilnojamojo turto ekspertai lyg iš inercijos traukė per pastaruosius kelerius metus atmintinai išmoktą raminančią dainelę - kainų nuopuolis žemės rinką aplenks. Mat viskas gali prarasti vertę, išskyrus žemę.

Dar šį pavasarį nekilnojamojo turto ekspertai tikino, kad žemės sklypų kainos neturėtų kristi. Jos galėtų sumažeti tik tuo atveju, jeigu rinkoje padidėtų žemės sklypų pasiūla. Bet to negali būti, nes žemės ištekliai Lietuvoje yra itin riboti.
Akivaizdžiai kintanti situacija jau vasarop privertė ekspertus kardinaliai pakeisti savo poziciją ir pateikti kitokią įžvalgą: šalies žemės sklypų rinkos laukia liūdnos permainos. Didžiausias kainų "vairavimas" žemyn jau juntamas ir dar labiau bus juntamas Klaipėdos, Kauno ir ypač Vilniaus regionuose. Tai yra, ten, kur dar visai neseniai žemė buvo labiausiai pervertinta - kone aukso vertės.

Įpusėjus 2008-uosius paskelbta statistika nesukėlė optimizmo: per šešis šių metų pirmuosius mėnesius žemės sklypų pardavimai Lietuvoje, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, vidutiniškai nukrito 35,2 procento (krytis Vilniuje - 49,5 procento, Kaune - 51,6 procento).

Liepos mėnesį viešojoje erdvėje pasirodė nekilnojamojo turto paslaugų srities lyderės Baltijos šalyse - kompanijos "Ober - Haus" atstovo - Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovo Sauliaus Vagonio patvirtinimas, kad parduoti žemės sklypą kaip niekada yra sudėtinga. Tokio prasto aktyvumo nebūta per pastaruosius dešimtį metų.

Korporacijos "Matininkai" atstovas - pardavimų vyriausiasis vadybininkas Tadas Rauluševičius priminė, kad žemės sklypų pardavimas per devynis šiu metų mėnesius, palyginti su analogišku praėjusių metų laikotarpiu, šalyje sumažejo apie 35 procentus.

Kaip tai atsiliepė kainoms? Pasak Tado Rauluševičiaus, užtenka mestelti akį į populiariausias nekilnojamojo turto interneto svetaines ir atkreipti dėmesį į kainų kritimo dinamiką. Žemės sklypų kainos sumažejo iki 30 procentų.

"Bet vis tiek tai absoliučiai neišjudina žemės sklypų rinkos", - dabartinę padėtį apibūdino korporacijos "Matininkai" pardavimų vyriausiasis vadybininkas.

Pasak jo, ši situacija maždaug vienoda visuose didžiuosiuose šalies miestuose - Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. "Išskyrus Neringą ir Vilniaus senamiestį - čia kainos išlieka stabilios. Beje, Druskininkuose kainos jau irgi "važiuoja" žemyn", - pridūrė Tadas Rauluševičius.

Žemės rinka apmirė

Riedant automobiliu per šių dienų Lietuvą akį neišvengiamai kliudys daugybė skelbimų "Parduodu sklypą". O internete jau plinta pats naujausias, krizės pagimdytas juodojo humoro kūdikis - anekdotiškas pasiteiravimas: "Kodėl toks liūdnas, kaip žemių prisipirkęs?"

Nors Lietuvoje Žemės reforma turėjo baigtis 2007 metų gruodžio pabaigoje, ji "tebebuksuodama" tęsiasi.

Ne vienas dėl to laužė galvą: o gal specialiai buvo delsiama grąžinti žemę? Galbūt tam, kad palaikytų aukštesnes kainas?

Vis dėlto dauguma šalies gyventojų tokiais spėliojimais savęs nevargino. Patikėję ekspertų prognozėmis, kad žemė tiktai brangs, nes jos trūksta, vylėsi susigrąžintą tėvų ar senelių žemę brangiai parduoti. Apakinti anksčiau į viršų nuolat kylančių žemės kainų ir tikėdamiesi būsimo pelno, žmonės klimpo į skolas ir papildomai pirko žemes iš kaimynų.

Puolė supirkinėti žemę ir spekuliantai. Tokių perpardavinėtojų buvo, ko gero, tiek pat daug - kiek ir perpardavinėjusių būstus.

Žemės pirkimas dažnai priminė lenktynes - už ją klodavo pinigus, nesistengiant įvertinti jos realios vertės. Tarkime, aplink didžiuosius šalies miestus žmonės supirko daugybę žemės ūkio ir miškų paskirties sklypų, tikėdamiesi jų paskirtį pakeisti į gyvenamąją.

Taip atsirado gausybė rizikingų investicijų į žemės sklypus, kuriuose neįrengta infrastruktūra, taip pat teritorijose, kur nėra aiškių plėtros perspektyvų, nepatvirtinti teritorijų bendrieji planai.

Taigi dabar tenka susidurti su negailestinga realybe - įsivaizduojama "kosminė" žemės vertė buvo išpūsta, nereali.

Todėl, baigiantis 2008-iesiems, niekas nebekalba apie žemės stygių. Priešingai - pasiūlymų pirkti sklypus padaugėjo trečdaliu ar net dvigubai. Maža to, kad žemės sklypai dabar atpigo. Šiuo metu juos parduoti net ir už mažesnę kainą būna itin sunku.

Dabar nekilnojamojo turto specialistai nenoriai pripažista, kad įtampą esą jautę jau seniai - jau nuo metų pradžios skelbimai apie parduodamus žemės sklypus labai dažnai nesulaukdavo jokios pirkėjų reakcijos.

Žemės sklypų rinkoje - didelis kainų krytis

Nebepavyksta įpiršti net žemės valdų, plytinčių itin patraukliose vietose, tarkime, akį traukiančiame kraštovaizdyje, greta atgaivą teikiančių vandens telkinių ar anksčiau ypač populiariame Vilniaus regione.

Padėtį nekilnojamojo turto rinkoje apsunkina ir sugriežtėjusi bankų kreditavimo politika. Jie daug atsargiau skolina pinigus, nes pripažįstama, kad į sklypų rinką atėjo toks pat sąstingis, kaip ir būsto segmente.

Kainos dar kris?

"Aukštos kainos, kurios buvo tais gerais laikais, dauguma atveju nebuvo pagrįstos ekonomikos dėsniais. Kokioje auksinėje šalyje gyvenome, kad pas mus kai kurių namų valdų kainos ypatingais atvejais siekė daugiau nei 200 tūkstančių litų už arą?" - stebėjosi korporacijos "Matininkai" pardavimų vyriausiasis vadybininkas Tadas Rauluševičius.

Jo nuomone, sąstingį žemės sklypų rinkoje lėmė ne vien spekuliantai bei sugriežtėjusios bankų kreditavimo sąlygos.

Turintys pinigų žmonės dabar neperka, nes laukia, stebi situaciją ir kainų kritimo dinamiką.

O ji - iš tiesų norinčio namą pasistatyti pirkėjo piniginės naudai. Kai kuriuose, tarkime, Vilniaus rajonuose per vienerius metus žemės aro kaina jau atpigo nuo 30 tūkstančių litų iki 20 tūkstančių litų.

Pasiūla didėja kas dieną, tad ne vienas potencialus pirkėjas tikisi žemės namų valdai įsigyti dar pigiau.

Vis dėlto nekilnojamasis turtas tebevertinamas kaip ilgalaikė investicija - ypač siekiant išsaugoti pinigus finansų krizės purtomame pasaulyje.

Kiek tai truks? Kokios ateities prognozės?

"Manau, kad žemės rinka atsigaus ne anksčiau kaip 2010 metų viduryje. Kitąmet dar laukia kritimas.Turės sumažėti stambiųjų verslininkų apetitas dėl pelno, gaunamo šioje rinkoje. Jis nebesieks 20-30 ar net 40 procentų. Galiausiai dėl prasidėjusios pasaulinės finansų krizės mažėja pirkėjų pajamos. O kai bus pradėtos įgyvendinti mūsų naujosios Vyriausybės priimtos antikrizinės naujovės, šalies gyventojų perkamoji galia dar labiau sumažės. Vienareikšmiškai. Naujajai Vyriausybei nėra lengva, tačiau, mano asmenine nuomone, antikrizinis planas yra verslo žlugdymas, šalyje didės nedarbas. Kaip pavyzdį paimkime kad ir tas pačias dėl nekilnojamojo turto sąstingio kenčiančias statybų bendroves. Apklausos parodė, kad 67 procentai šių bendrovių vadovų žada mažinti etatų skaičių. Atleisti žmonės eis į Darbo biržą. O iš kur ji pinigus ims?" - retoriškai klausė solidžią darbo patirtį turintis korporacijos "Matininkai" pardavimų vyriausiasis vadybininkas Tadas Rauluševičius.

AUDRONĖ GLIOŽERIENĖ

Corbis nuotr.

 

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.

Komentarai
Unknown_user_thumb
Gerda

Gerai, kad močiutė atsiimtą žemę spėjo laiku parduoti, kai dėl jos dar mušėsi :-)

2008-12-03 11:41
Unknown_user_thumb
slonik

Jo, kas nespejo parduoti laiku, jau tikriausiai kosminem kainom ir neparduos, nors kas zino kokie bus rinkos pokyciai;)

2008-12-04 09:24
 
 
Temą atitinkančios įmonės


1 2 3 4 5 6
Aloyzas Stapulionis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Paramos būstui skyriaus vedėjas Kur kreiptis norint gauti valstybės subsidiją būstui įsigyti ir kokio dydžio ji gali būti?

Atsako Aloyzas Stapulionis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Paramos būstui skyriaus vedėjas

daugiau
Kompanijų produktai
Žalų administravimas
Žalų administravimas

Žalų administravimo paslaugos