Paskolų rinkos apžvalga

2009-05-19 06:47   Peržiūros : 738   Spausdinti


Tendencijos. Paskolos vis dar brangsta, o sąlygos joms gauti griežtėja, tačiau negalime pamiršti bankų pagrindinės funkcijos - teikti kreditą ir kitas finansines paslaugas. Kadangi bankai uždirba iš mokesčių už paslaugas bei palūkanų maržos, natūralu, jog jie suinteresuoti užimti kuo didesnę rinkos dalį ir taip didinti savo pelnus. Šiandien bankai stengiasi pritraukti klientų reklaminėmis kampanijomis (kurių prieš pusmetį nebuvo), siūlančiomis naujas obligacijas, akcijas, mokėjimų korteles, naujas paslaugas verslui ir t.t.

Maržos. Šiuo metu maržos didžiausiuose šalies bankuose svyruoja nuo 2,5 iki 8,3 proc. Maržos skirtumas gali susidaryti ne tik skirtinguose bankuose, tačiau ir tame pačiame banke. Maržą galima susimažinti, įsigyjant papildomų to banko produktų. Išskirtiniais atvejais galima gauti ir 1,5 proc. maržą, jei būstas perkamas iš konkretaus banko ir iš jo remiamų vystytojų.

Tarpbankinė rinka. Geros žinios Vilniaus tarpbankinėje rinkoje.VILIBOR palūkanų norma 3 mėn. nuo kovo pabaigos sumažėjo 0,16 proc. - nuo 7,00 proc. iki 6,84 proc. Praeitą mėnesį smuko ir vidutinės Europos tarpbankinės rinkos palūkanų normos. Nuo kovo pabaigoje buvusių 1,65 proc. EURIBOR sumažėjo iki 1,35 proc.

Bazinės palūkanų normos (atnaujinta 2009.05.12 d.)

 

 

3 mėn. 

6 mėn. 

12 mėn. 

EURIBOR 

1,299 

1,491 

1,655 

VILIBOR

6,840 

8,320 

9,040 

Susumavusbankų maržas ir atitinkamas tarpbankines palūkanų normas gauname, kad būsto paskolų palūkanos Lietuvos bankuose svyruoja nuo 5,6 iki 6 proc. kreditams eurais ir nuo 11 iki 17 proc. kreditams litais.

Bankiniai produktai. Šiandien bankai siūlo daug bankinių produktų, nuo kurių pasirinkto skaičiaus priklauso būsto paskolų sąlygos. Paprastai šių produktų paketą sudaro banko sąskaita, į kurią, pageidautina, pervedamas darbo užmokestis, kreditinė kortelė, gyvybės, pensijų kaupimo draudimas, indėlis ir kt. Vienas iš naujesnių produktų - tai galimybė gauti iki 50 proc. paskolą būsto įsigijimui, įkeičiant nekilnojamąjį turtą. Ši paskola skirta klientams, kurių finansinė padėtis nestandartinė, kuriems skubiai reikia pinigų. Paskolų išdavimo sąlygos sąlyginai švelnios, tačiau mokama kaina - didesnė. Mokant nuo 10 iki 19,5 proc. metinių palūkanų paskola gali būti išduodama iki 2 metų laikotarpiui. Imant 40 proc. kreditą nuo nekilnojamojo turto vertės ir mokant 19,5 proc. metinių palūkanų nuo pradinės sumos paskola gali būti išduota ir 6 metams.

Pagrindiniai kreditavimo reikalavimai. Per pastaruosius kelerius metus paskolų suteikimo sąlygos gerokai pakito, pavyzdžiui, kad ir reikalavimas dėl pajamų likučio. 2006 m. paskola būdavo suteikiama, jeigu vienam šeimos nariui, sumokėjus paskolos ir palūkanų įmoką, likdavo 500 litų per mėnesį. 2007 m. rudenį - ne mažiau kaip 625 litai per mėnesį. 2008 m. rudenį - daugiau nei 850 litų. Šiandien bankai reikalauja skirtingų pajamų likučių vienam šeimos nariui, tačiau vyrauja tendencija, kad mėnesinė būsto kredito įmoka neturi viršyti 50 proc. grynųjų šeimos pajamų, t.y. apie 700 litų vienam šeimos nariui. Taip pat bankai ėmė rimtai atsižvelgti į imančiojo paskolą darbo stažą, išsilavinimą ir kitas subjektyvias aplinkybes. Kai norinčiam gauti būsto paskolą asmeniui trūksta pajamų ar jos nenuolatinės, kai yra aplinkybių, dėl kurių reikiama paskolos suma neprieinama, bankai palankiai žiūri į papildomą turto įkeitimą, laiduotojus ar bendrasavininkus. Priklausomai nuo papildomo įkeičiamo turto vertės, laiduotojo patikimumo, bendrasavininkų dalies, paskolos išdavimas tampa paprastesnis, išduodama suma - didesnė.

Būsto paskolų draudimas. UAB „Būsto paskolų draudimas" šiuo metusiekia sudaryti naujas bendradarbiavimo sutartis su komerciniais bankais, kad visos pusės būtų maksimaliai apsaugotos nuo galimų nuostolių, tačiau nemokių klientų vis daugėja. Bankams siūloma, kad draudimo bendrovė asmenims, susidūrusiems su sunkumais mokant įmokas bankui, galėtų mokėti mėnesines įmokas iki 12 mėn., kad draudimo bendrovei nereikėtų iškart grąžinti visos draudimo sumos. Bankams taip pat siūlomas sprendimas, kad jei jie atidėtų kredito ir palūkanų mokėjimą pusmečiui ar metams, ir jei klientai vis tiek nemokėtų, draudimas padengtų ir palūkanas, kurių bankai negautų per tą laikotarpį.

Draudimo įmoka. Būsto kredito draudimo įmoka yra vienkartinė, apskaičiuojama procentais nuo draudimo sumos. Draudimo įmokos tarifas priklauso tik nuo pradinio įnašo dydžio.

Pradinis įnašas, proc.

Būsto draudimo įmokų tarifai, procentais nuo draudimo sumos

Nuo 0 iki 5

4,22

Nuo 5 (imtinai) iki 10

Nuo 10 (imtinai) iki 15

3,93

3,63 

Nuo 15 imtinai) iki 20

3,34 

Nuo 20 (imtinai)  

3,05 

Daugelis bankų suteiks Jums galimybę pasiskolinti ir pačią būsto kredito draudimo įmoką bei grąžinti ją kartu su būsto kreditu. Antra vertus, reikia pastebėti, jog šiandien ir su būsto paskolų draudimu gauti 100 proc. paskolą yra labai sudėtinga. Tokia galimybė būtų nebent imant paskolą ir įsigyjant būstą, kuris priklausytų vystytojams, paėmusiems kreditą iš to konkretaus banko. 80 proc. paskola išduodama naujos statybos (ne senesnės kaip 10 m.) įrengtiems būstams. Maksimali 75 proc. paskola išduodama naujos statybos būstams su daline apdaila ir senos statybos būstams. Atitinkamai be būsto paskolų draudimo maksimali kredito suma naujos statybos būstams galėtų būti 60 - 80 proc. būsto vertės, o senos statybos - nuo 55 iki 75 proc.

Paskolų išdavimas. Lietuvos banko duomenimis, naujų būsto bei vartojimo paskolų išdavimas per paskutinį pusmetį sumažėjo beveik 4 kartus. Praėjusių metų pabaigoje kas mėnesį bankai išduodavo būsto paskolų už beveik 400 mln. litų, o vartojimo paskolų beveik už 200 mln. litų. Šių metų pradžioje bankų išduodamos būsto paskolos siekė apie 100 mln. litų, o vartojimo paskolos apie 50 mln. litų per mėnesį. Tai mažiausias rodiklis per pastaruosius 1,5 metų. Blogų paskolų procentas, Lietuvos banko duomenimis, išaugo nuo 2,55 iki 4,55 procento. Tačiau šie skaičiai rodo, kad paskolos ir šiandien išduodamos, visiško sąstingio paskolų rinkoje tikrai nėra.

Bankų rezultatai. 2009 m. 1 ketvirčio pelnų ir nuostolių rezultatai įnešė aiškumo ir išryškino šių dienų bankų lyderius. Pelningai 2009 m. I ket. dirbo 6 šalies bankai ir 3 užsienio bankų skyriai, o nuostolių patyrė 3 bankai ir 4 užsienio bankų skyriai. Anot „Lietuvos banko", labiausiai bankų veiklos pelningumui kirto nuostoliai, kuriuos lėmė paskolų vertės sumažėjimas. Tokie nuostoliai šiemet I ketv., palyginti su 2008 m. I ketv., išaugo nuo 24,3 mln. Lt iki 336,5 mln. Lt. Šiuo metu rinkoje susidariusi padėtis, kai EURIBOR palūkanos pasiekusios itin žemą lygį, o išteklių pritraukimas dėl išaugusios šalies rizikos išlieka brangus, yra itin nepalanki bankams pelningumo prasme. Tad šie du veiksniai lėmė, kad realioji palūkanų marža I ketv. sumažėjo 0,52 procentinio punkto iki 1,55% ir buvo žemiausia per visą bankų veiklos istoriją.

Pasaulis. Visame pasaulyje bankai didelio pasitikėjimo nekelia, tačiau ekonomikos prastėjimo tempai lėtėja. Akcijų rinkos jautriai reaguoja į visus pasaulio įvykius, bet teikia optimistinių vilčių. „Ekonomika ir toliau traukiasi, tačiau lėtesniais tempais. Namų ūkių išlaidos rodo stabilizacijos ženklus, tačiau jas vis dar veikia tebesitęsiantys atleidimai, sumažėjusi turto vertė ir sugriežtėjusios skolinimo sąlygos", - po dvi dienas trukusio posėdžio paskelbtame pranešime nurodė Federalinis atvirosios rinkos komitetas.

Pagal JG Group inf. parengė Rūta Šantaraitė

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama. 

 
 
Temą atitinkančios įmonės


1 2 3 4 5 6
Aloyzas Stapulionis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Paramos būstui skyriaus vedėjas Kur kreiptis norint gauti valstybės subsidiją būstui įsigyti ir kokio dydžio ji gali būti?

Atsako Aloyzas Stapulionis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Paramos būstui skyriaus vedėjas

daugiau
Kompanijų produktai
Žalų administravimas
Žalų administravimas

Žalų administravimo paslaugos