Bijo vieni kitų nemokumo

Augantis neatsiskaitančių su verslo partneriais įmonių skaičius verčia paslaugų pirkėjus kelti didesnius reikalavimus teikėjams. Norintys dalyvauti viešuosiuose pirkimuose paslaugų teikėjai būtinai privalo gauti jų mokumą patvirtinančias garantijas iš bankų.

Dėl vis dar nestabilios ekonomikos padėties ne tik bankai griežtina paskolų išdavimo sąlygas, bet ir patys verslininkai, baimindamiesi, kad su jais nebus atsiskaityta, verslo partneriams kelia griežtesnius reikalavimus nei galėtų.

Perkančios vienas ar kitas verslo paslaugas įmonės reikalauja iš teikėjų garantijos dėl jų mokumo ir būtinai - iš bankų, nors pagal Civilinį kodeksą prievolių vykdymas gali būti užtikrinamas įvairiais būdais: ir draudimo bendrovės laidavimu, ir banko garantija ir kt.

Bankai tokią garantiją teikia užšaldę lėšas arba su palūkanų norma išdavę kredito liniją. Norint gauti kredito liniją, reikia užtikrinti jos grąžinimą turto įkeitimu, garantija arba laidavimu. Norint gauti laidavimo draudimą, reikia sumokėti draudimo įmoką, kuri apskaičiuojama, atsižvelgiant į rizikos laipsnį, garantijos sumą bei kitas aplinkybes.

Verslininkų teigimu, gauti laidavimą iš draudimo bendrovės yra gerokai pigiau nei garantiją iš banko. Draudimo bendrovių atstovai tikina, kad draudikų laidavimas yra lygiavertis bankų garantijoms. Tačiau manoma, kad perkančiosios organizacijos, bijodamos, kad parduodanti paslaugas įmonė bankrutuos ir neatliks numatytų darbų, už kuriuos jau sumokėti pinigai, patikimesniu garantu laiko bankus.

Eglė KAPOČIŪTĖ


"Creditinfo" duomenimis, pernai gruodį daugiausia pradelstų skolų buvo tarp rizikingų sektorių - statybos, nekilnojamojo turto, prekybos, transporto ir pramonės įmonių. Rizikingiausiais sektoriais, kuriems per artimiausius 12 mėnesių prognozuojama didelė tikimybė nevykdyti įsipareigojimų, ir toliau išlieka pramonė, prekyba, statyba, transportas ir viešbučiai bei restoranai.

Varžo galimybes

Anot Lietuvos statybininkų asociacijos prezidento Adakro Šeštakausko, reikalavimas pateikti bankų garantijas, suvaržo dalyvavimo konkursuose galimybes, be to, ir kainuoja kur kas brangiau. "Reikalavimas pateikti būtent banko garantijas konkurso dalyviams nepalankus ir finansiniu, ir organizaciniu atžvilgiu. Mes pasisakome už galimybę rinktis", - LŽ pabrėžė A.Šeštakauskas.

Jo teigimu, perteklinis reikalavimas lemia didesnę užsakomųjų darbų savikainą, taigi paslaugas perkančios organizacijos pačios sau užsikelia kainas. Tiesa, pasak A.Šeštakausko, po truputį daugėja perkančiųjų organizacijų, leidžiančių rinktis, ar įmonė gaus banko garantiją, ar draudimo bendrovės laidavimą.

"Antai Aplinkos valdymo agentūra iki tam tikro laiko išimtinai pripažindavo tiktai banko garantijas, tačiau po ilgų diskusijų dabar jau savo rekomendacijose rašo, kad reikalinga banko arba draudimo garantija", - teigė jis.

Daugėja ir sutarčių, ir išmokų

Kaip LŽ aiškino draudimo bendrovės "ERGO Lietuva" Krovinių, technikos ir garantijų draudimo skyriaus vadovas Darius Bivainis, draudimo bendrovės suteikiamas laidavimo draudimas ir bankų garantijos yra lygiaverčiai. Mat, prieš sudarant laidavimo draudimo sutartis, itin atidžiai vertinama prisiimama rizika ir įmonių finansinė būklė. Be to, laidavimo patikimumas ne ką mažesnis nei banko išduotų garantijų ir dėl to, kad laidavimo draudimo sutartys perdraustos Vakarų Europos perdraudimo įmonėse.

"Perkančioji organizacija turėtų ne vertinti, kuris užtikrinimo būdas yra jai priimtinesnis, o iškelti griežtus reikalavimus šias paslaugas teikiantiems ūkio subjektams. Ir patikima draudimo įmonė, ir patikimas bankas visada įvykdo savo įsipareigojimus pagal išduotus garantinius raštus", - samprotavo D.Bivainis.

Jis pažymėjo, kad laidavimo sutartis dažniausiai sudaro statybos darbų paslaugas teikiančios bei prekybinės: automobilių, baldų, medicininių prekių, įmonės. Pasak draudimo eksperto, šios įmonės dalyvauja daugelyje valstybinio ir privataus sektoriaus konkursų.

Pati veiklos ir konkursų specifika lemia, kad prekių pristatymo ar darbų atlikimo terminas dažniausiai būna ilgas. Tad perkančiosios organizacijos nori užsitikrinti, kad per kelerius metus, net ir keičiantis šalies ar įmonės finansinei situacijai, prievolės bus įvykdytos.

Pavyzdžiui, per praėjusius metus draudimo bendrovė "ERGO Lietuva" sudarė 3830 laidavimo draudimo sutarčių, o tai yra 80 sutarčių daugiau nei per 2008 metus. Tačiau daugėja ne tik sudaromų sutarčių, bet ir išmokų skaičius bei jų sumos.

"Ekonominiu sunkmečiu vis daugiau įmonių nebepajėgia įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų, tampa nemokios. Tai atsispindi ir skaičiuose - per 2008 metus mūsų laidavimo draudimo išmokos siekė 395 tūkst. litų, o praėjusiais metais jau buvo išmokėta 920 tūkst. litų", - dėstė D.Bivainis.

Faktai

Kreditų biuro "Creditinfo" duomenimis, praėjusių metų gruodį įmonių pradelstos įskolos buvo mažesnės nei 12 mėnesių vidurkis - skolų portfelis padidėjo 140 mln. litų, kai vidutiniškai 2009-aisiais kas mėnesį augdavo po 180 mln. litų. Gruodį verslas iš viso turėjo 3 mlrd. litų pradelstų įskolų.

Taip pat praėjusių metų paskutinį mėnesį įmonės padengė daugiau negu 153 mln. litų, tai rekordinis skaičius, palyginti su praėjusių 12 mėnesių vidutiniškai padengiama suma, kuri siekė 100 mln. litų.