Paskolos eurais: rojus tęsis nebeilgai

2009-09-23 10:35   Peržiūros : 1680   Spausdinti

---

Tarp pasiėmusiųjų būsto paskolas kol kas laimingiausi yra pasiskolinusieji eurais su kintamomis palūkanomis - jau kurį laiką jie džiaugiasi mažesnėmis įmokomis nei pasirinkę fiksuotas palūkanas ar turintieji atitinkamus įsipareigojimus litais. Tačiau tai tęsis neilgai - jau pasirodo pranešimų apie būsimą euro palūkanų didėjimą.

Norintieji išvengti staigmenų ateityje gali fiksuoti paskolų palūkanas, tačiau tai reikštų, jog kurį laiką tikrai teks mokėti daugiau nei moka pasirinkę kintamas palūkanas. Be to, paskolų sąlygų keitimas taip pat atsieina nemažai. Tikriausiai šios priežastys ir stabdo daug patirties su paskolomis dar neturinčius lietuvius nuo kardinalių veiksmų - bankai tvirtina palūkanų keitimo vajaus nefiksuojantys.

Nusprendė nefiksuoti

Apie 82 tūkst. eurų (280 tūkst. litų) būsto paskolą turintis klaipėdietis Marius šiuo metu džiaugiasi, jog beveik prieš porą metų pasikeitė paskolos valiutą - vietoje litų pasirinko eurus.

"Tuo metu skirtumas tarp palūkanų eurais ir litais buvo gana nedidelis, bet tada paskaičiavau, kad paskolos keitimo kaštai - apie keturi šimtai litų - atsipirks per porą mėnesių, ir nusprendžiau pasikeisti valiutą. Pernai gruodžio pabaigoje trijų mėnesių palūkanų normos litais ir eurais skyrėsi net 7 procentais. Tai reiškė, jog man apskaičiuotos mėnesinės palūkanos buvo net apie 1 700 litų mažesnės nei būtų tekę mokėti turint paskolą litais. Dabar skirtumas tarp eurų LIBOR ir litų VILIBOR yra mažesnis - apie 6 procentus, tačiau per mėnesį tai vis tiek sudaro net apie 1 450 litų", - pasakojo Marius.

Anot jo, iki pernai rugsėjo įmokos bankui nuolat didėjo - palūkanos piką pasiekė 2008-ųjų rugsėjį. Tada jos kartu su 0,7 proc. banko marža siekė 5,66 proc. Šiuo metu Mariui bankas yra nustatęs 1,5 proc. palūkanas. Visgi klaipėdietis sakė nesantis visai ramus - labiausiai bijo lito devalvacijos, nes ši gerokai padidintų įsiskolinimus bankui.

Pokalbininkas taip pat sakė suprantąs, kad rojus tęsis neilgai - palūkanos anksčiau ar vėliau kils, todėl savo banke pasidomėjo, kokiomis sąlygomis būtų galima užfiksuoti palūkanas.

"Vadybininkė sakė, kad palūkanas galima fiksuoti dviem arba penkeriems metams. Trumpesniam laikotarpiui būtų taikomos didesnės nei 4 procentų palūkanos, o penkeriems metams - beveik 6 procentų. Pasirinkus šį variantą tektų mokėti tris keturis kartus didesnes palūkanas, todėl nusprendžiau geriau mokėti mažiau dabar, o ne kada nors ateityje. Juolab kad ir paskolos sutarties keitimo mokesčiai būtų nemaži", - pasakojo Marius.

Palūkanos kils

Kad klaipėdiečio svarstymai apie ateityje didėsiančias euro palūkanas ne iš piršto laužti, patvirtina ir informacinių agentūrų pranešimai. Praėjusią savaitę ELTA išplatino žinią, kad Europos centrinio banko (ECB) Valdančiosios tarybos narys Jurgenas Štarkas tikina, jog ECB euro zonos bazinę palūkanų normą gali padidinti dar iki tol, kai bus išspręstos finansų rinkų problemos.

J. Štarko nuomone, pastaruoju metu gauti makroekonominiai rodikliai rodo, kad recesija euro zonoje gali pasibaigti jau trečią šių metų ketvirtį - anksčiau nei buvo iki šiol prognozuota.

"Negalima visiškai atmesti galimybės, kad tęsiantis problemoms pinigų rinkoje gali kilti rizika kainų stabilumui. Tokiu atveju turėsime padidinti bazinę palūkanų normą", - cituotas J. Štarkas, vadovaujantis Vokietijos centriniam bankui.

Anot J. Štarko, ECB ketina kovoti su augančia infliacija ir neleis nerimui dėl bankų sistemos padėties nukreipti savo dėmesio nuo šios problemos.

"Turėsime veikti iš karto, kai kils rizika kainų stabilumui. Taip pat turėsime pasipriešinti naujo "burbulo" rinkoje susidarymui", - pažymėjo Vokietijos centrinio banko vadovas, pridūręs, kad ilgą laiką laikoma žema bazinė palūkanų norma gali turėti "šalutinį poveikį". Jo teigimu, žemos palūkanų normos didina naujų "burbulų" rinkose atsiradimo riziką.

Visgi kiek ir kada tiksliai didės tarpbankinės palūkanų normos, nulemiančios, kokias įmokas bankams turi mokėti paskolas su kintamomis palūkanomis pasiėmę klientai, atsakyti tikriausiai negali niekas.

Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis sako, kad prieš priimdami sprendimus, susijusius su didelėmis paskolomis, žmonės turėtų išmokti prognozuoti oficialiąsias palūkanas.

"Yra keletas būdų tai daryti. Vienas iš jų grindžiamas faktu, kad ilgesnio laikotarpio palūkanos iš esmės yra geometrinis dabartinių ir būsimų trumpalaikių palūkanų vidurkis. Yra ir ekonomisto Džono Teiloro taisyklė, kuri teigia, jog jei centriniai bankai tikisi, kad ūkio augimas bus 1 procentu didesnis už normalų, o infliacija atitinka jų tikslą, palūkanos paprastai didinamos 0,5 procento. Jei infliacija būna 1 procentu didesnė nei siekia centrinis bankas, o ūkis auga normaliai, palūkanos didinamos 1,5 procento", - teigė R. Kuodis.

Pasak jo, studijos rodo, kad natūralus euro zonos palūkanų lygis yra apie 4,25-4,5 proc. Jos atitinka ECB pageidaujamą infliacijos dydį - 2 proc. - ir įprastą euro zonos ekonomikos augimą - 2-2,5 proc. Tad normalaus euro zonos ekonomikos augimo laikais tiek ECB palūkanos, tiek LIBOR (palūkanų norma, už kurias didieji bankai skolina vieni kitiems lėšas Londono pinigų rinkoje) eurais turėtų svyruoti apie šį lygį.

Tektų mokėti daugiau

"Vakarų ekspreso" kalbinti didžiųjų šalies bankų - SEB, "Swedbank", "DnB NORD" - atstovai sutartinai tvirtino, jog eurais paimtų būsto paskolų sąlygų keitimo vajaus nėra. Paskolų sąlygų nekeičia nei pasirinkusieji kintamas palūkanas, nei jas užsifiksavę ir šiuo metu mokantys gerokai daugiau.

"DnB NORD" 5 metams fiksuotos palūkanos šiuo metu siekia nuo 5,85 proc., 2 metams - nuo 4,24 proc. "Swedbank" 2 metų laikotarpiui taiko palūkanas nuo 4,734 proc., SEB penkerių metų palūkanos prasideda nuo 5,8 proc., o įsigyjant būstą iš nekilnojamojo turto projektų vystytojų, bendradarbiaujančių su banku, suteikiama galimybė fiksuoti palūkanas trejiems metams - jos prasideda nuo 3,8 proc. Konkretus dydis priklauso nuo banko maržos, kuri gali keistis priklausomai nuo bendro kliento vertinimo - gaunamų pajamų, jo rizikos įvertinimo, lojalumo ir panašiai.

"Paskolos sąlygų keitimo mokestis siekia nuo 0,1 procento nuo paskolos likučio, bet ne mažiau nei 400 litų. Jei palūkanos keičiamos iš fiksuotų į kintamas, klientui papildomai taikomas mokestis, lygus X procentų (minimaliai - 1,5 procento) negrąžintos paskolos, kuriai keičiama palūkanų rūšis arba keičiamas palūkanų fiksavimo terminas, sumos. Kintamasis X apskaičiuojamas koeficientą 0,084 dauginant iš sveiko skaičiaus mėnesių, likusių iki palūkanų fiksavimo periodo pabaigos", - pasakojo "Swedbank" Komunikacijos skyriaus vadovė Jorūnė Juodžbalytė.

Banko "DnB Nord" atstovas spaudai Andrius Vilkancas taip pat tvirtino, jog paskolos sutarties keitimo mokestis būna įvairus - priklausomai nuo likusio mokėjimo termino, negrąžintos sumos.

"Reikia akcentuoti, kad tai nėra mokestis už popierių tvarkymą. Bankas dėl kliento pageidavimų irgi yra priverstas daryti kitą sandorį - jis pats skolinasi pinigus rinkoje tam tikram laiko tarpui, tam tikromis sąlygomis, ir keičiant paskolos sąlygas klientui patiria išlaidų", - aiškino A. Vilkancas.

SEB banko Produktų plėtros departamento direktorius Justinas Murauskas teigia, jog norintieji pakeisti kredito sąlygas ir pasinaudoti mažesnėmis palūkanomis eurais turėtų gerai pasverti, ar toks sprendimas bus naudingas.

"Nors tarpbankinė palūkanų norma eurais sumažėjo, tačiau bankai tarpusavyje vis dar skolinasi brangiai, o tai lemia, kad pakeitus palūkanų tipą, sumą ar valiutą, bankas taikytų dabartiniu laikotarpiu nustatytą maržą, kuri gali būti didesnė, nei užfiksuota senojoje kredito sutartyje", - akcentuoja J. Murauskas.

Anot jo, šiuo metu minimalus kredito sutarties pakeitimo mokestis už palūkanų rūšies pakeitimą SEB banke yra 400 Lt, jei šis pakeitimas atliekamas sutartyje numatytą palūkanų keitimo dieną.

"Paskola su fiksuota palūkanų norma skirta klientams, kurie nori keletą metų turėti vienodą paskolos palūkanų įmoką ir tokiu būdu geriau valdyti savo šeimos biudžetą ilgalaikėje perspektyvoje", - sakė "Swedbank" atstovė J. Juodžbalytė.

"Palūkanų rūšį žmogus turi rinktis pagal savo būdą, finansinę padėtį - ar jis nori gyventi ramiai žinodamas, kad kas benutiktų rinkoje, jis mokės vienodą sumą, ar nori džiaugtis, kai palūkanos krenta, ir nervintis, kai jos kyla", - antrino A. Vilkancas.

"Apsidrausti renkantis fiksuotas palūkanas ypač svarbu tiems, kurių paskolos įmoka šiandien sudaro didelę pajamų dalį, nes jie ypač jautrūs palūkanų padidėjimui. Kintamas palūkanas gali rinktis tie, kurie planuoja paskolą arba didelę jos dalį grąžinti per artimiausius penkerius metus.

Kai kalbame apie ilgalaikes sutartis, akivaizdu, kad bus laikotarpių ir kai palūkanos kils, ir kai mažės. Populiariausias terminas renkantis kintamas palūkanų normas išlieka 6 mėnesiai. Tačiau tai, kad labiau vertinamas stabilumas, rodo ir didesnė dalis žmonių, kurie palūkanas fiksuoja 5 metų laikotarpiui. Tačiau kas per kelerius metus sumokės mažiau palūkanų - pasirinkęs fiksuotas palūkanas ilgesniam laikotarpiui ar pasirinkęs kintamąsias - pasakyti tikrai negalima", - sakė SEB atstovas J. Murauskas.

Martynas VAINORIUS