Daugiabučių renovacija – vėžlio žingsniu

2009-07-14 07:56   Peržiūros : 274   Spausdinti


Renovuodami namus gyventojai ne tik taupo energiją, bet ir kuria gražesnę aplinką. LŽ archyvo nuotraukaUžmojis dar šiemet renovuoti šimtus daugiabučių ir taip sukurti naujų darbo vietų vasarai įpusėjus net nepajudėjo.

Tiesa, įstatymų bazė rengiama, bet konkursai kol kas neskelbiami.

Renovuodami namus gyventojai ne tik taupo energiją, bet ir kuria gražesnę aplinką. LŽ archyvo nuotrauka

Valstybė yra įsipareigojusi iki pusės renovacijos investicinio projekto lėšų gyventojams kompensuoti. Kitą dalį jie turi sukaupti patys arba skolintis iš bankų.

Tačiau Seimas po svarstymo jau pritarė Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti įstatymo pataisoms. Jos numato, kad Vyriausybė tokių namų gyventojams kompensuos iki 15 proc. projekto kainos. Daugiabučius renovuoti apsisprendę gyventojai galės gauti lengvatines paskolas, kurių palūkanos sieks 3 procentus. Numatyta ir kitokia parama.

Minėtos pataisos vertinamos prieštaringai, mat manoma, kad 35 proc. sumažinus daugiabučių atnaujinimui skiriamą paramą, žmonės nesiryš sunkmečiu užsikrauti papildomos ir vis dar neaiškios finansinės naštos, nors premjeras Andrius Kubilius tikina, esą gyventojui buto renovavimas kainuos ne daugiau, nei jis dabar moka už šildymą.

Kiti, priešingai, piktinasi kodėl kompensacija iš mokesčių mokėtojų pinigų skiriama tik daugiabučių renovacijai. Juk privačių namų savininkai taip pat modernizuoja pastatus ir taupo energiją.

„Cedora" direktoriaus Antano Siliaus nuomone, valstybės parama būstui renovuoti turėtų būti teikiama tiek daugiabučių, tiek nuosavų namų gyventojams, arba niekam.

Pašnekovas pabrėžė, kad atnaujindami daugiabučius žmonės ne tik taupo energiją, bet ir kuria gražesnę aplinką. A. Silius prisiminė, kaip jo įmonei teko renovuoti itin prastos kokybės namą Akmenėje. Kai gyventojai pamatė, ką reiškia gyventi tvarkingame ir jaukiame pastate, vėliau susitvarkė ir aplinką, pasisodino medžių, pasididino automobilių stovėjimo aikšteles.

„Pats mačiau, kaip žmonės keičiasi, kaip džiaugiasi, kad gražėja jų namas", - pasakojo statybų bendrovės vadovas.

A. Silius patikino, jog valstybės pareiškimai, esą dar šiais metais bus renovuota per 2 tūkst. pastatų, yra paprasčiausiai neįgyvendinami. Tiesiog fiziškai neįmanoma nei tiek statybinių medžiagų tiekti, nei tiek darbininkų turėti, paprasčiausiai nėra ir tiek pastolių.

„Šįmet apskritai geriausiu atveju bus renovuota tik apie 15 pastatų", - kalbėjo įmonės vadovas.

Vilniaus Grybo gatvėje renovuoto daugiabučio gyventoja LŽ sakė, kad spėjo modernizuoti namą, kai valstybė dar skyrė 50 proc., o savivaldybė - apie 15 proc. paramos. Moteris teigė, jog dalis gyventojų paskolą atidavė iš karto, o mokantieji kas mėnesį šiuo metu dengia nuo 5 iki 10 proc. padidėjusias palūkanas.

Aplinkos ministerijos Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros direktorius Valius Serbenta LŽ patikino, jog kol kas tėra patvirtinta idėja.

Šiuo metu ji po truputį įgyvendinama, t. y. rengiama įstatymų bazė, todėl daugiabučių renovavimo konkursai dar nepaskelbti. Nors valstybė, kaip pabrėžė V. Serbenta, kompensuos gerokai mažiau nei ankstesniais metais, ilgalaikėje perspektyvoje parama išliks kone ta pati, mat 50 proc. bus dengiamas dokumentų sutvarkymas, kuris bendrijai paprastai kainuoja apie 50-70 tūkst. litų.

Be to, didelę reikšmę esą turės fiksuotos palūkanos, nes nefiksuotų palūkanų dydis priklauso nuo tarpbankinių palūkanų normos litais VILIBORO ir šiuo metu su marža gali siekti daugiau kaip 10 procentų.

Pasak V. Serbentos, šiuo metu yra gerokai kritusios ir statybinių medžiagų bei paslaugų kainos, todėl daugiabutį nusprendę atsinaujinti gyventojai, nors ir gaudami menkesnę valstybės paramą, iš bankų skolinsis mažesnes sumas nei bendrijos prieš porą metų, kai kainos buvo dirbtinai iškeltos.

Finansų ministerija šią savaitę aiškinasi, kodėl stringa pagal galiojančios būstų renovacijos programos reikalavimus patvirtintų daugiabučių atnaujinimo projektų finansavimas.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė neatmeta tikimybės, kad bankams gali būti teikiamos tam tikros valstybės garantijos. Apie tai ji penktadienį informavo Seimo Biudžeto ir finansų komitetą. Pasak ministrės, bankai neskolina pinigų jau parengtiems daugiabučių renovavimo projektams finansuoti, nes mano, jog tai labai rizikinga. I.Šimonytės teigimu, renovacijai reikalingų lėšų iš bankų poreikis - 80-100 mln. litų.

Tuo metu Ūkio ministerija skelbia, kad birželį Aplinkos ministerija, kuri yra atsakinga už daugiabučių namų modernizavimo programos įgyvendinimą, nesugebėjo parengti nė vieno dokumentų projekto iš numatytųjų, todėl šiuo metu gyvenamiesiems namams atnaujinti iš 1 mlrd. litų nėra paskirstyta nė lito.

Eglė Kapočiūtė

Aplinkos ministerijos reagavimas


Kategorijos: Daugiabučių namų statyba, Nekilnojamas turtas, Paskolos, draudimas, kitos finansinės paslaugos (tema), Statybinės medžiagos, gaminiai ir darbai, Nekilnojamo turto skelbimai
Visi kategorijos straipsniai
Butai Klaipėdoje

Būsto paskolos - klausimai ir prognozės

Klausimai, į kuriuos banke reikia atsakyti tikintis būsto paskolos, būsto paskolų palūkanos ir jų prognozė. 

 
 
Temą atitinkančios įmonės

Vilnius


1 2 3 4 5

Vytenio g. 6 - 103, Vilnius
Telefonas: +370-5-2334476, El. paštas: trevesta@takas.lt

Šeimyniškių g. 3, Vilnius
Telefonas: +370-5-2790820, El. paštas: adomas@trigon.lt

Kęstučio g. 45, Vilnius
Telefonas: +370-5-2780900, El. paštas: info@turtas.lt

Saltoniškių g. 12, Vilnius
Telefonas: +370-5-2390490, El. paštas: vbl@vbl.lt

V. Kudirkos g. 22, Vilnius
Mobilus: +370-698-22021, El. paštas: info@vks.lt

Konstitucijos pr. 23b - 612, Vilnius
Telefonas: +370-5-2721489, El. paštas: isse@mail.iti.lt
1 2 3 4 5
Butai Klaipėdoje Būsto paskolos - klausimai ir prognozės

Klausimai, į kuriuos banke reikia atsakyti tikintis būsto paskolos, būsto paskolų palūkanos ir jų prognozė.

Pirkti ar pačiam statyti namą? O gal yra trečias kelias?

Vieno banko klientų argumentai „už“ ir „prieš“ pastatyto namo pirkimą bei statybą pačiam, paskatino pasidomėti, ar nėra trečio kelio namui įsigyti.

Kada verta kreiptis į nepriklausomą žalų ekspertą bei turto vertintoją?

Nepriklausomas žalos dydžio nustatymas, patyrus nuostolius

Būsto paskolos laidavimas Būsto paskolos laidavimas

Ar galimas laidavimas imant būsto paskolą

daugiau
Albinas Keturka, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovas Draudimas statant ūkio būdu

Ar statant ūkio būdu privalomas statybos draudimas?

daugiau
A. Kvakšys Kodėl būsto įrengimo paskola išmokama dalimis?

Atsako Andrius Kvakšys, „Luminor" banko būsto kreditavimo produkto vadovas

daugiau
Aloyzas Stapulionis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Paramos būstui skyriaus vedėjas Kur kreiptis norint gauti valstybės subsidiją būstui įsigyti ir kokio dydžio ji gali būti?

Atsako Aloyzas Stapulionis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Paramos būstui skyriaus vedėjas

daugiau
Kompanijų produktai
Žalų administravimas
Žalų administravimas

Žalų administravimo paslaugos

Butai Klaipėdoje Būsto paskolos - klausimai ir prognozės

Klausimai, į kuriuos banke reikia atsakyti tikintis būsto paskolos, būsto paskolų palūkanos ir jų prognozė.

Pirkti ar pačiam statyti namą? O gal yra trečias kelias?

Vieno banko klientų argumentai „už“ ir „prieš“ pastatyto namo pirkimą bei statybą pačiam, paskatino pasidomėti, ar nėra trečio kelio namui įsigyti.

Kada verta kreiptis į nepriklausomą žalų ekspertą bei turto vertintoją?

Nepriklausomas žalos dydžio nustatymas, patyrus nuostolius