2012 gyventojų skolos augo lėčiau, pagreitį įgavo skolų grąžinimas

Gyventojų pradelsti įsipareigojimai praėjusiais metais padidėjo 17 proc. ir pasiekė 3,22 mlrd. litų. Skolų augimas buvo lėtesnis nei 2011 m., kai skolų padaugėjo 47 proc. Be to, pernai daugiau skolų ir padengta - 874 mln. litų, palyginti su 688 mln. užpernai, rodo asmeninės kredito istorijos sistemos „Manocreditinfo.lt" duomenys.

„Verta atkreipti dėmesį ne tik į lėčiau nei užpernai augusias skolas, bet ir žymius teigiamus poslinkius grąžinamų skolų eilutėje. Vien per paskutinius keturis praėjusių metų mėnesius gyventojai padengė 448 mln. litų anksčiau susidariusių įsiskolinimų. Tai yra daugiau nei per ankstesnius 8 mėnesius kartu sudėjus", - teigia Andrius Bogdanovičius, kreditų biuro „Creditinfo", kuris valdo ir gyventojų asmeninės kredito istorijos sistemą „Manocreditinfo.lt", generalinis direktorius. 

Per metus fizinių asmenų, turinčių bent vieną pradelstą skolą, padaugėjo nuo 228 tūkst. iki 249 tūkst., t.y. 9 proc. Palyginimui, 2011 metais įsiskolinimų turinčių gyventojų skaičius buvo paaugęs 8 proc. Vidutinė vieno gyventojo pradelstos skolos suma per metus padidėjo 172 litais ir pasiekė 6 569 litus. Tai prilygsta 3,9 vidutinio darbo užmokesčio (atskaičius mokesčius) šalyje. 

A. Bogdanovičius primena, kad nevykdomi įsipareigojimai nėra vien plika statistika. „249 tūkst. skolų reiškia, kad tiek pat žmonių savo kredito istorijose turi neigiamus įrašus apie jų vardu registruotą skolą. Šie neigiami įrašai verslui tampa išankstiniu signalu, jog asmuo gali nevykdyti ir kitų įsipareigojimų. Taigi bloga kredito istorija gali apsunkinti ar apskritai užkirsti galimybę pasiimti kreditą būstui, studijoms, išsimokėtinai įsigyti buitinę techniką ir panašiai", - sako kreditų biuro, kuriame formuojama kredito istorija, vadovas.    

„Creditinfo" duomenimis, skolų portfelis finansų sektoriui per metus padidėjo 9 proc., telekomunikacijų - 6 proc., komunalinių paslaugų - 50 proc., greitųjų kreditų - 89 proc. 

Didžiausia bendros skolos dalis - 70 - proc. tenka trijų didžiųjų šalies miestų gyventojams, o mažiausia - Birštono, Pagėgių, Lazdijų, Ignalinos, Šakių ir Molėtų gyventojams.