LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJŲ PLANAVIMO ĮSTATYMAS

2004-05-01 19:17   Peržiūros : 8100   Spausdinti


LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJŲ PLANAVIMO ĮSTATYMAS

1995 m. gruodžio 12 d. Nr. I-1120, Vilnius

Nauja įstatymo redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.:

Nr. IX-1962, 2004-01-15, Žin., 2004, Nr. 21-617 (2004-02-07)

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas

Šis  Įstatymas  reglamentuoja Lietuvos Respublikos   teritorijų planavimą,  fizinių, juridinių asmenų, valstybės ir  savivaldybių institucijų teises ir pareigas šiame procese. 

2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

1.  Bendrasis  planas  -  teritorijų  kompleksinio    planavimo dokumentas,   kuriame,  atsižvelgiant  į  teritorijų    planavimo lygmenis ir uždavinius, nustatyta planuojamos teritorijos vystymo erdvinė   koncepcija  ir  teritorijos  naudojimo  bei    apsaugos principai.  Valstybės  ar  apskrities  teritorijų    kompleksinio planavimo   dokumentas,  kuriame,  atsižvelgiant  į    teritorijų planavimo   lygmenis   ir  uždavinius,  nustatyta     planuojamos teritorijos  vystymo erdvinė koncepcija ir teritorijos  naudojimo bei apsaugos principai, vadinamas bendruoju (generaliniu) planu.

2.  Bendrasis teritorijų planavimas - kompleksinis   planavimas teritorijos erdvinio vystymo politikai, teritorijos naudojimo  ir apsaugos  prioritetams  bei  svarbiausioms  tvarkymo   priemonėms nustatyti.

3. Detalusis planas - teritorijų planavimo dokumentas,  kuriame yra  nustatytos  žemės  sklypų ribos,  teritorijos  tvarkymo   ir naudojimo  režimas  (statybos  ir  kitos  veiklos   privalomosios sąlygos). 

4.  Detalusis teritorijų planavimas - savivaldybės  teritorijos dalių  planavimas  žemės sklypo riboms nustatyti,  naudojimo   ir veiklos   jame  plėtojimo  sąlygoms  nustatyti,  pakeisti    arba panaikinti.

5.   Formuojamas   žemės  sklypas  -  žemės  sklypas,     kurio planuojamoje  teritorijoje nustatomos ribos, plotas,   pagrindinė tikslinė  žemės naudojimo paskirtis bei teritorijos tvarkymo   ir naudojimo režimas.

6.  Funkcinis  zonavimas - bendrojo ar specialiojo   teritorijų planavimo dokumentų rengimo procese, koncepcijos rengimo stadijos metu  pagal  bendrus  vyraujančius požymius, naudojimo  būdą   ar tvarkymo  reglamentą  atliekamas planuojamos  teritorijos   dalių išdėstymas.

7.   Infrastruktūra   -  įvairių  veiklos   sričių     objektų, aptarnaujančių  ūkį  ir  gyventojus,  kompleksas    (inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos, komunaliniai,  visuomeniniai, prekybos ir kiti gyventojų paslaugoms teikti ar aplinkos  kokybei gerinti reikalingi objektai).

8.  Infrastruktūros  vystymo planas (projektas) -   specialiojo planavimo  dokumentas, kuriame numatomas infrastruktūros  objektų išdėstymas,  šių  objektų  bei gretimų teritorijų  naudojimo   ir apsaugos priemonės.

9.  Infrastruktūros  vystymo schema -  specialiojo   teritorijų planavimo  dokumentas, kuriame nustatoma infrastruktūros  objektų plėtojimo bendroji koncepcija.

10.  Komunikacinis koridorius - nuosavybės ar patikėjimo  teise savivaldybės  valdoma  žemės juosta tarp gatvių raudonų   linijų, kelių  apsaugos  arba  žaliojoje  zonoje,  skirta  požeminių   ir antžeminių  inžinerinės  infrastruktūros  objektų    (komunalinių inžinerinių tinklų ir įrenginių) statybai ir eksploatacijai; šios juostos  plotis priklauso nuo esamų, perspektyvinių   inžinerinių tinklų  kiekio. Komunikacinių koridorių naudojimo tvarką  nustato savivaldybių tarybos.

11. Konsultavimasis - teritorijų planavimo viešumą užtikrinanti procedūra,  kurios  metu  su  kompetentingomis   suinteresuotomis organizacijomis  tariamasi  dėl  parengtų valstybės  ir   regiono lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendinių. 

12.   Kraštotvarka   -   teritorijų   planavimo     priemonėmis įgyvendinamas  žmonių veiklos erdvinis organizavimas ir  aplinkos tvarkymas, siekiant suderinti teritorijos naudojimo  socialinius, ekonominius  ir  ekologinius  interesus  bei  kurti    harmoningą kultūrinį kraštovaizdį.

13.  Kraštovaizdžio  tvarkymo planas - specialiojo   teritorijų planavimo  dokumentas, kuriame nustatoma kraštovaizdžio   kūrimo, tvarkymo,  naudojimo  bei apsaugos koncepcija, jos   įgyvendinimo priemonės ir reikalavimai. 

14.  Miestų ir miestelių įtakos zonos - už miestų ir  miestelių teritorijų  ribų esančios teritorijos, susietos su bendra  miesto ar miestelio infrastruktūra, jos tolimesnio vystymo ar  naudojimo perspektyvomis.

15.  Miškų tvarkymo schema - specialiojo teritorijų   planavimo dokumentas, rengiamas miško valdytojų bei regionų teritorijoms ir skiriamas bendrajai miško žemės naudojimo politikai nustatyti, jų tvarkymo koncepcijai parengti.

16. Pasiūlymas - visuomenės nuomonės pareiškimas dėl teritorijų planavimo   dokumento  sprendinių  papildymo,  jų    alternatyvos pateikimo ar pakeitimo.

17. Pastatų aukštis - aukštis, skaičiuojamas statinio  statybos zonoje  metrais nuo žemės sklypo paviršiaus vidutinės   altitudės iki pastato stogo ar statinio konstrukcijos aukščiausio taško.

18.  Planavimo  organizatoriai - Vyriausybė arba jos   įgalioti viešojo   administravimo  subjektai,  apskrities     viršininkas, savivaldybės administracijos direktorius, juridiniai ir  fiziniai asmenys, organizuojantys teritorijų planavimo dokumentų  rengimą, derinimą, konsultavimąsi ar viešą svarstymą ir teikimą tvirtinti.

19.  Planavimo  sąlygos  -  planuojamai  teritorijai    taikomi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų ir teritorijų planavimo  normų reikalavimai  ir  galiojančių  teritorijų  planavimo    dokumentų sprendiniai,  taip pat ūkio šakų plėtros programų ir  strateginių dokumentų nuostatos, sąlygas išduodančių institucijų reikalavimai dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo.

20.  Planų rengėjai - juridiniai ir fiziniai asmenys,  turintysteisę rengti teritorijų planavimo dokumentus šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

21.  Planų  vykdytojai - Vyriausybė arba jos įgalioti   viešojo administravimo    subjektai,   savivaldybės       administracijos direktorius,  juridiniai ir fiziniai asmenys, žemės   savininkai, valdytojai   ir   naudotojai,  vykdantys  veiklą     suplanuotoje teritorijoje, naudojantys žemę, gamtos ir kultūros išteklius.

22.  Saugomų  teritorijų  ir  jų  zonų  planai  (projektai)   - specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose  nustatomos saugomų  teritorijų arba atskirų jų dalių naudojimo ir   apsaugos kryptys,  funkcinio prioriteto bei kraštovaizdžio tvarkymo   zonų ribos ir reglamentai, konkrečios tvarkymo priemonės.

23.  Saugomų  teritorijų tinklų ir atskirų jų dalių schemos  - specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, nustatantys  saugomų teritorijų  tinklų  formavimo,  naudojimo ir  apsaugos   bendrąją koncepciją.

24.  Skundas  - visuomenės raštu pareikštas  reikalavimas   dėl teritorijų   planavimo   dokumento  sprendinio,     pažeidžiančio pareiškėjo teises ir (ar) interesus, pakeitimo ar panaikinimo. 

25.  Specialiosios  žemės  naudojimo sąlygos -  įstatymais   ar Vyriausybės  nutarimais  nustatyti  ūkinės ir  kitokios   veiklos apribojimai, priklausantys nuo geografinės padėties,  gretimybių, pagrindinės  tikslinės žemės naudojimo paskirties, žemės   sklypo naudojimo  būdo ir pobūdžio bei žemės sklype esančių statinių  ir aplinkos apsaugos poreikių.

26.  Specialusis  planas  (projektas) -  teritorijų   planavimo dokumentas,   kuriame,  atsižvelgiant  į  teritorijų    planavimo lygmenis  ir  tikslus,  nustatytos  atskiroms  veiklos    sritims reikalingų  teritorijų vystymo, infrastruktūros tvarkymo ir  (ar) apsaugos kryptys, priemonės ir reikalavimai.

27.  Specialusis  teritorijų  planavimas -  atskiroms   veiklos sritims  reikalingų teritorijų erdvinio organizavimo,   tvarkymo, naudojimo, apsaugos priemonių planavimas.

28.  Sprendinių įgyvendinimo programos - strateginio  planavimo dokumentai, nustatantys teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo būdus.

29.  Strateginis planavimas - procesas, kurio metu   parengiama veiklos valdymo strategija, numatanti veiklos prognozę,  tikslus, prioritetines  kryptis,  veiksmus ir būdus, kaip   efektyviausiai panaudoti turimus ir planuojamus gauti finansinius, materialiniusir  darbo  išteklius numatytiems tikslams pasiekti,   strategijos nuostatų  įgyvendinimas,  veiklos  stebėsena  (monitoringas)   ir atsiskaitymas už rezultatus. 

30. Suinteresuota visuomenė - visuomenė, kuriai daro įtaką arbagali  daryti  įtaką  rengiamo  teritorijų  planavimo    dokumento  sprendiniai ar kuri yra suinteresuota tų sprendinių įgyvendinimu; pagal  šį apibrėžimą nevyriausybinės organizacijos,   padedančios spręsti  kraštotvarkos  problemas ir veikiančios pagal   Lietuvos Respublikos  įstatymų  reikalavimus,  laikomos   suinteresuotomis organizacijomis.

31.  Teritorijų  planavimas - nustatyta procedūra   teritorijos vystymo   bendrajai   erdvinei  koncepcijai,  žemės     naudojimo prioritetams,  aplinkosaugos, paminklosaugos ir kitoms   sąlygoms nustatyti, žemės, miško ir vandens naudmenų, gyvenamųjų vietovių, gamybos   bei  infrastruktūros  sistemai  formuoti,     gyventojų
užimtumui  reguliuoti,  fizinių  ir  juridinių  asmenų    veiklos plėtojimo teisėms teritorijoje nustatyti.

32. Teritorijų planavimo dokumentai - bendrieji (generaliniai), specialieji  ir  detalieji planai, kuriuose raštu  ir   grafiškai pateikti  sprendiniai dėl teritorijų, žemės sklypų ar jų   grupių tvarkymo,  naudojimo ir apsaugos bei teritorijos vystymo  reikmių ir sąlygų.

33.   Teritorijų  planavimo  dokumento  sprendinių     poveikio vertinimas  -  teritorijų planavimo proceso etapas,  kurio   metu surenkama ir analizuojama informacija, jos pagrindu  (nustatytais aspektais  ir tvarka) įvertinamas rengiamo teritorijų   planavimo dokumento  sprendinių  įgyvendinimo  galimas teigiamas  ir   (ar) neigiamas ilgalaikis ir (ar) trumpalaikis poveikis.

34.  Teritorijų  planavimo dokumento sprendinys -  raštu   arba grafiškai  išreikštas  teritorijų planavimo uždavinių   sprendimo rezultatas,  nusakantis  vystymo kryptis, erdvinio   organizavimo nuostatas,  žemės sklypų arba jų grupių, infrastruktūros  objektų išdėstymo, naudojimo ir apsaugos sąlygas bei tvarką.

35.  Teritorijų  planavimo  dokumentų derinimas  -   procedūra, kurios  metu  tarpusavyje  suderinami  parengtų  ir   galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, patikrinama, ar  buvo laikytasi   planavimo  sąlygų  ir  kitų  teritorijų     planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. 

36. Teritorijų planavimo duomenų bankas - teritorijų  planavimo informacinė   sistema,  kurią  sudaro  patvirtintų     teritorijų planavimo   dokumentų  sprendiniai,  grafiniai  ir     tekstiniai duomenys,  reikalingi  analizuojant  ir  įvertinant    planuojamą teritoriją,  prognozuojant  jos  vystymą,  rengiant    teritorijų planavimo dokumentus, grindžiant jų sprendinius.

37. Teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas - detaliųjų planų sprendiniuose nustatyta teritorijos naudojimo būdo ar pobūdžio ir veiklos   joje  plėtojimo  reikalavimų  ir  apribojimų    visuma, privaloma rengiant statinių statybos ir kitos veiklos projektus.

38. Teritorijos tvarkymo reglamentas - bendrųjų ir  specialiųjų planų  sprendiniuose nustatyti teritorijos naudojimo  prioritetai bei veiklos plėtojimo reikalavimų ir apribojimų visuma. 

39.  Teritorijos  vystymas  - procesas,  kurio  metu   siekiama kokybiškai   pagerinti  ar  išlaikyti  planuojamos    teritorijos ekonominę, socialinę ir ekologinę (aplinkosaugos) būklę.

40.  Urbanizuotos teritorijos - statiniais užstatytos   miestų, miestelių  ir  kompaktiškai užstatytų kaimų gyvenamųjų   vietovių teritorijos. 

41.  Užstatymo  intensyvumas - visų pastatų antžeminės   dalies patalpų bendrojo ploto sumos santykis su žemės sklypo plotu.

42.  Užstatymo tankumas - pastatais užstatomo ploto,  nustatomo pagal sienų išorines ribas, santykis su visu žemės sklypo plotu.

43.  Vandentvarkos planas (projektas) - specialiojo  teritorijų planavimo  dokumentas,  kuriame  nustatomos  paviršinių   vandens telkinių racionalaus naudojimo ir apsaugos priemonės.

44.  Vandentvarkos  schema - specialiojo teritorijų   planavimo dokumentas,  nustatantis vandens išteklių bendrąją naudojimo   ir apsaugos koncepciją.

45.  Vidinės  miškotvarkos projektas - specialiojo   teritorijų planavimo  dokumentas, rengiamas miško valdytojų bei   privačioms miškų valdoms ir skiriamas konkrečių tvarkymo priemonių  sistemai jose nustatyti.

46.   Viešas   svarstymas  -  teritorijų  planavimo     viešumą užtikrinanti  procedūra, kurios metu visuomenė nustatyta   tvarka supažindinama   su  parengtu  teritorijų  planavimo    dokumentu, organizuojamas viešas susirinkimas teritorijų planavimo dokumento sprendiniams,  jų  alternatyvoms  bei  pateiktiems    pasiūlymams aptarti.

47. Visuomenė - vienas ar daugiau fizinių ar juridinių  asmenų, taip pat jų asociacijos, organizacijos arba grupės. 

48.  Žemės  sklypo  naudojimo  būdas  -  teritorijų   planavimo dokumentuose  numatyta veikla, kuri teisės aktų nustatyta  tvarka leidžiama  pagrindinės  tikslinės  žemės  naudojimo    paskirties žemėje.

49.  Žemės sklypo naudojimo pobūdis - tam tikrame žemės  sklype teisės   aktų  nustatyta  tvarka  leidžiamos  vykdyti     veiklos specifika.

50.  Žemėtvarkos  planas (projektas) - specialiojo   teritorijų planavimo  dokumentas,  kuriame nustatoma kaimo  vietovių   žemės naudojimo   ir  apsaugos  koncepcija  bei  konkrečios    tvarkymo priemonės.

51.  Žemėtvarkos  schema  - specialiojo  teritorijų   planavimo dokumentas,  kuriame  valstybės,  regionų  ar  rajonų    lygmeniu nustatomi  kaimiškųjų  teritorijų  žemės naudmenų  naudojimo   ir tvarkymo prioritetai. 

52.  Žemėvaldų  planai  (projektai) -  specialiojo   teritorijų planavimo   dokumentai,  nustatantys  žemės  sklypų    formavimą, pertvarkymą,  paėmimą, konsolidavimą, taip pat naudojimo  sąlygas (tikslinę paskirtį, apribojimus, servitutus ir pan.). 

 
3 straipsnis. Teritorijų planavimo tikslai 

1. Teritorijų planavimo tikslai yra šie:

  • išlaikyti valstybės teritorijos socialinio, ekonominio   ir ekologinio vystymo pusiausvyrą;
  • formuoti sveiką ir harmoningą gyvenamąją, darbo ir  poilsio aplinką   stengiantis  sukurti  geresnes  ir  visoje    valstybės teritorijoje visavertes gyvenimo sąlygas;
  • formuoti  gyvenamųjų vietovių ir infrastruktūros bei   kitų veiklos sričių plėtojimo politiką;
  • saugoti, racionaliai naudoti ir atkurti gamtos   išteklius gamtos  ir  kultūros  paveldo vertybes, tarp jų  ir   rekreacijos išteklius;
  • formuoti gamtinį karkasą, sudaryti prielaidas kraštovaizdžio ekologinei pusiausvyrai palaikyti arba jai atkurti;
  • formuoti žemės sklypus, rezervuoti (nustatyti)  teritorijas gyvenamųjų  vietovių  infrastruktūros  ir kitų  veiklos   sričių, skirtingų rūšių žemės naudmenų plėtrai;
  • suderinti  fizinių  ir  juridinių  asmenų  ar  jų   grupių, visuomenės,  savivaldybių ir valstybės interesus dėl  teritorijos ir   žemės   sklypų  naudojimo  bei  veiklos  plėtojimo     šioje teritorijoje sąlygų;
  • skatinti investicijas socialiniam ekonominiam vystymui.

2.  Nustatant  konkrečių teritorijų planavimo tikslus,   būtina atsižvelgti  į  visuomenės  poreikius,  planuojamos   teritorijos kraštovaizdžio  ypatumus, geografinę padėtį, geologines  sąlygas, urbanistikos,    architektūros,   techninius,      aplinkosaugos, paveldosaugos, žemės ūkio paskirties žemės naudojimo ir  tvarkymo reikalavimus,  žemės  ir kito nekilnojamojo turto  savininkų   ir trečiųjų asmenų teises, valstybės saugumo ir gynybos poreikius. 
 

4 straipsnis. Teritorijų planavimo rūšys ir lygmenys 

1. Teritorijų planavimo rūšys yra šios:

  1. bendrasis teritorijų planavimas;
  2. specialusis teritorijų planavimas;
  3. detalusis teritorijų planavimas.


2.  Teritorijų  planavimo lygmenys pagal teritorijų   planavimo dokumentą tvirtinančią instituciją yra šie:

  1. valstybės (dokumentus tvirtina Seimas);
  2. Vyriausybės (dokumentus tvirtina Vyriausybė);
  3. Vyriausybės  įgaliotos institucijos  (dokumentus   tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija);
  4. apskrities (dokumentus tvirtina apskrities viršininkas);
  5. savivaldybės (dokumentus tvirtina savivaldybės taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius).


3. Teritorijų planavimo lygmenys pagal planuojamos  teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį yra šie:

  1. nacionalinis - visa valstybės teritorija (rengiami  bendrojo ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai);
  2. regiono  -  valstybės teritorijos  dalys,   išsiskiriančios administraciniu  (apskritys),  principiniu  funkciniu    bendrumu (rengiami   bendrojo   ir  specialiojo   teritorijų     planavimo dokumentai);
  3. rajono  - regiono dalys,  išsiskiriančios   administraciniu (savivaldybės),  konkrečiu funkciniu bendrumu (rengiami  bendrojo ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai); 
  4. vietovės - žemės sklypai ar jų grupės (rengiami   detaliojo teritorijų planavimo dokumentai).

5 straipsnis. Teritorijų planavimo politikos formavimas ir   įgyvendinimas

1.  Teritorijų planavimo politikos bendrąsias kryptis   nustato Seimas.

2. Vyriausybė formuoja valstybės teritorijų planavimo  politiką ir numato priemones jai įgyvendinti.

3. Aplinkos ministerija:

  1. pagal kompetenciją įgyvendina valstybės teritorijų planavimo politiką; 
  2. koordinuoja  ir pagal kompetenciją  organizuoja   valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimą;
  3. pagal  kompetenciją rengia teritorijų planavimo   politikai įgyvendinti reikalingus teisės aktus;
  4. pagal kompetenciją išduoda planavimo sąlygas;
  5. teikia planavimo organizatoriams reikalavimus dėl teritorijų planavimo  dokumentų  privalomo  parengimo, jeigu  vykdoma   arba numatoma  veikla ar jos nevykdymas turi ar gali turėti   neigiamų pasekmių gyvenimo ar aplinkos kokybei; 
  6. pagal kompetenciją atlieka valstybinę teritorijų  planavimo priežiūrą;
  7. pagal  kompetenciją atlieka valstybės  lygmens   teritorijų planavimo dokumentų įgyvendinimo stebėseną (monitoringą);
  8. atlieka kitas šio Įstatymo bei kitų teisės aktų  nustatytas funkcijas.

4. Vyriausybės įgaliotos institucijos:

  1. pagal  kompetenciją  organizuoja  teritorijų     planavimo dokumentų rengimą;
  2. pagal  kompetenciją  rengia  šiam  Įstatymui    įgyvendinti reikalingus teisės aktus;
  3. pagal  kompetenciją  atlieka  Vyriausybės,     Vyriausybės įgaliotos  institucijos  lygmens teritorijų planavimo   dokumentų įgyvendinimo stebėseną (monitoringą);
  4. atlieka kitas šio Įstatymo bei kitų teisės aktų  nustatytas funkcijas.

5. Apskrities viršininkas:

  1. įgyvendina   valstybės  teritorijų  planavimo     politiką apskrityje;
  2. pagal  kompetenciją organizuoja ir koordinuoja   apskrities lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimą;
  3. pagal kompetenciją atlieka valstybinę teritorijų  planavimo priežiūrą;
  4. pagal  kompetenciją atlieka Vyriausybės ar  jos   įgaliotos institucijos  lygmens,  apskrities lygmens teritorijų   planavimo dokumentų įgyvendinimo stebėseną (monitoringą);
  5. atlieka kitas šio Įstatymo bei kitų teisės aktų  nustatytas funkcijas. 


6. Savivaldybės institucijos:

1) įgyvendina valstybės teritorijų planavimo politiką  rengiant savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentus;

2)  koordinuoja ir organizuoja savivaldybės lygmens  teritorijų planavimo dokumentų rengimą;

3)  pagal kompetenciją atlieka savivaldybės lygmens  teritorijų planavimo dokumentų įgyvendinimo stebėseną (monitoringą);

4)  atlieka kitas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų   nustatytas funkcijas.

6 straipsnis. Teritorijų strateginio planavimo derinimas

Teritorijų planavimo dokumentų rengimas turi būti derinimas  su tai pačiai teritorijai ar veiklos sričiai rengiamais  strateginio planavimo dokumentais. Strateginio planavimo dokumentai turi būti parengti iki teritorijų planavimo proceso pradžios arba gali būti rengiami teritorijų planavimo dokumentų rengimo metu.  Teritorijų planavimo   dokumentų   sprendinių   įgyvendinimui     užtikrinti parengiamos sprendinių įgyvendinimo programos.
  

ANTRASIS SKIRSNIS

BENDRASIS TERITORIJŲ PLANAVIMAS


 
7 straipsnis. Bendrojo teritorijų planavimo objektai ir uždaviniai

1. Bendrojo teritorijų planavimo objektai:

  1. valstybės teritorija;
  2. apskrities teritorija;
  3. savivaldybės  teritorija  arba  jos  dalys  (miestai    ir miesteliai).

2. Bendrojo teritorijų planavimo uždaviniai yra:

  1. suformuoti  teritorijos  tvarkymo, naudojimo  ir   apsaugos koncepciją;
  2. optimizuoti   teritorijos   urbanistinę   struktūrą     ir infrastruktūros sistemą;
  3. numatyti  priemones ir apribojimus, užtikrinančius   gamtos išteklių   racionalų   naudojimą,   kraštovaizdžio      ekologinę pusiausvyrą,  gamtinio  karkaso  formavimą, gamtos  ir   kultūros paveldo vertybių išsaugojimą;
  4. numatyti  priemones  užstatytų  teritorijų    urbanistinei erdvinei  kompozicijai  tobulinti, gyvenimo ir aplinkos   kokybei gerinti, bendrojo naudojimo želdynų sistemai formuoti;
  5. nustatyti teritorijų pastatų aukščio reglamentus;
  6. numatyti  pagrindines regioninės politikos  formavimo   bei įgyvendinimo nuostatas;
  7. rezervuoti   teritorijas,   kuriose   būtų      plėtojami komunikaciniams   koridoriams,   inžinerinei  bei     susisiekimo infrastruktūrai   ir  kitiems  visuomenės  poreikiams    tenkinti reikalingi objektai.


3.  Gali būti nustatomi ir kiti bendrojo teritorijų   planavimo uždaviniai atsižvelgiant į bendrojo teritorijų planavimo  objektą bei konkrečius visuomenės poreikius, socialinius, ekonominius  ir ekologinius planuojamos teritorijos ypatumus. 

8 straipsnis. Bendrojo teritorijų planavimo organizatoriai

Bendrojo teritorijų planavimo organizatoriai yra šie:

  1. Aplinkos ministerija;
  2. apskrities viršininkas;
  3. savivaldybės administracijos direktorius.

9 straipsnis. Bendrojo teritorijų planavimo dokumentai

1. Bendrojo teritorijų planavimo dokumentai yra:

  1. valstybės teritorijos bendrasis (generalinis) planas;
  2. apskrities teritorijos bendrasis (generalinis) planas;
  3. savivaldybės teritorijos bendrasis planas;
  4. savivaldybės  teritorijos  dalies  (miesto  ar   miestelio) bendrasis planas.


2. Bendrieji planai privalomi visiems planuojamoje teritorijoje esančio   nekilnojamojo   turto  savininkams,  valdytojams     ar naudotojams.

10 straipsnis. Bendrojo teritorijų planavimo procesas

1.  Bendrojo teritorijų planavimo procesą sudaro  parengiamasis etapas, teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas, sprendinių pasekmių vertinimo etapas, baigiamasis etapas. 

2.  Parengiamojo  etapo  metu nustatomi  teritorijų   planavimo tikslai ir uždaviniai, parengiama ir patvirtinama planavimo darbų programa,  prireikus atliekami tyrimai, viešai paskelbiama   apie priimtą  sprendimą  dėl teritorijų planavimo  dokumentų   rengimo pradžios ir planavimo tikslų.

3. Teritorijų planavimo dokumento rengimo etapą sudaro:

  1. esamos  būklės analizės stadija -  atliekamas   teritorijos gamtinės, socialinės, kultūrinės, ekonominės būklės, galimybių ir kokybės potencialo vertinimas, teritorijos vystymo tendencijų bei probleminių situacijų ir arealų ištyrimas;
  2. koncepcijos rengimo stadija - nustatoma teritorijos  vystymo bendroji   erdvinė   koncepcija,  funkciniai   prioritetai     ir teritorijos tvarkymo reglamentavimo ypatumai;
  3. sprendinių konkretizavimo stadija - parengiami  sprendiniai urbanistinio  ir  gamtinio  karkasų  formavimo,   kraštovaizdžio, biologinės   įvairovės   ir   kultūros   paveldo     išsaugojimo, bioprodukcinio  ūkio, rekreacinės, pramonės, verslo ar   kitokios paskirties   teritorijų  naudojimo  ir  tvarkymo,     socialinės, kultūrinės ir susisiekimo komunikacijų bei kitos  infrastruktūros teritorinio   vystymo   ir  teritorijų  rezervavimo     valstybės poreikiams  (miestų ir miestelių bendruosiuose planuose taip  pat ir  dėl architektūrinės erdvinės kompozicijos formavimo,  želdynų sistemos  plėtojimo,  gyvenamosios  aplinkos  kokybės   gerinimo, ekologinės  apsaugos zonų nustatymo, teritorinių reglamentų   bei tolesnio detalaus planavimo vykdymo nuostatų) klausimais.


4. Teritorijų planavimo dokumento sprendinių pasekmių vertinimo etapas yra reikalingas teritorijų planavimo dokumentų  sprendinių poveikiui  Vyriausybės  nustatyta tvarka įvertinti. Įstatymų   ir kitų  teisės  aktų  nustatytais atvejais  ir  tvarka   atliekamas teritorijų  planavimo dokumento sprendinių strateginis   pasekmių aplinkai vertinimas.

5. Baigiamasis etapas:

  1. teritorijų  planavimo  dokumentų sprendinių  svarstymo   ir derinimo   stadija  -  konsultavimasis  ar  viešas    svarstymas, derinimas su institucijomis, ginčų nagrinėjimas;
  2. teritorijų  planavimo  dokumento  tvirtinimo  stadija - tikrinimas    valstybinę   teritorijų   planavimo       priežiūrą atliekančioje   institucijoje,  tvirtinimas  ir     registravimas teritorijų planavimo registre.


6.  Prieš  pradėdamas  rengti  bendrojo  teritorijų   planavimo dokumentus   planavimo  organizatorius  Aplinkos     ministerijos nustatyta  tvarka raštu kreipiasi į joje nurodytas  institucijas, kad pateiktų planavimo sąlygas. Planavimo sąlygos išduodamos  per 20  darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. Jei planavimo  sąlygos per nustatytą terminą nebuvo išduotos ir planavimo organizatoriui nepranešta  apie neišdavimo priežastis, planavimo  organizatorius turi   teisę  pradėti  rengti  bendrojo  teritorijų     planavimo dokumentus,  tačiau  apie  tai raštu praneša  planavimo   sąlygas turėjusiai išduoti institucijai.

7. Patvirtinus bendrąjį planą, vykdoma šių teritorijų planavimo dokumentų  sprendinių  įgyvendinimo  stebėsena    (monitoringas), priežiūra  ir  kontrolė. Kartu su teritorijų  planavimo   duomenų banku  nuolat  kaupiama ir analizuojama informacija,   nustatomas investicijų   poreikis,  rengiamos  programos  bendrojo     plano sprendiniams įgyvendinti. 

 
11 straipsnis. Bendrojo teritorijų planavimo dokumentų rengimas, derinimas, tvirtinimas ir galiojimas

1.  Bendrųjų  planų rengimo, svarstymo,  derinimo,   tikrinimo, tvirtinimo ir galiojimo tvarką nustato šis Įstatymas ir  Aplinkos ministerijos  patvirtintos apskrities teritorijos,   savivaldybės teritorijos  ir  jos  dalių bendrųjų  planų  rengimo   taisyklės.
Valstybės  teritorijos bendrasis (generalinis) planas   rengiamas Vyriausybės nustatyta tvarka.

2.   Valstybės,   apskrities,  savivaldybių   teritorijų     ir savivaldybių  dalių vystymo kryptys, erdvinės raidos   koncepcija rengiama 20 metų laikotarpiui, o konkretūs sprendiniai - 10  metų laikotarpiui. Jų galiojimas gali būti pratęsiamas.

3.   Valstybės  teritorijos  bendrasis  (generalinis)    planas pradedamas  rengti  Vyriausybės  nutarimu.  Rengimą   organizuoja Aplinkos  ministerija.  Vyriausybė bendrąjį  (generalinį)   planą teikia tvirtinti Seimui. 

4.  Apskrities  teritorijos  bendrasis  (generalinis)    planas rengiamas apskrities viršininko sprendimu. Apskrities viršininkas bendrąjį (generalinį) planą teikia tvirtinti Vyriausybei.

5.  Savivaldybės  teritorijos arba jos dalių bendrieji   planai rengiami  savivaldybės tarybos sprendimu. Jų rengimą  organizuoja savivaldybės    administracijos   direktorius.       Savivaldybės administracijos  direktorius  bendrąjį  planą  teikia   tvirtinti savivaldybės tarybai. 

6.   Valstybės   teritorijos  bendrojo  (generalinio)     plano sprendiniai  turi  būti suderinti su  ministerijomis,   apskričių viršininkais  ir kitomis institucijomis, pateikusiomis  planavimo sąlygas.

7.  Apskrities  bendrojo (generalinio) plano sprendiniai   turi būti  suderinti  su  gretimų  apskričių  galiojančiais   bendrųjų (generalinių),  taip  pat su specialiųjų planų sprendiniais   šio straipsnio  1  dalyje nurodytose taisyklėse nustatyta tvarka   ir neprieštarauti  valstybės  teritorijos  bendrojo    (generalinio) plano, Vyriausybės ar Vyriausybės įgaliotos institucijos  lygmens specialiųjų planų sprendiniams. 

8. Savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrieji planai  turi neprieštarauti   apskrities  lygmens  bendrojo  ir    specialiojo planavimo  dokumentų sprendiniams, taip pat teritorijų  planavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms. 

9.  Tuo atveju, kai valstybinę teritorijų planavimo   priežiūrą atliekančios   institucijos  išvada  dėl  bendrojo     teritorijų planavimo  dokumento  tvirtinimo  yra neigiama,  šis   teritorijų planavimo dokumentas tvirtinti neteikiamas.

10. Patvirtintas valstybės, apskrities bendrasis  (generalinis) planas  įsigalioja  kitą  dieną po to, kai  "Valstybės   žiniose" paskelbiamas   jį  tvirtinančios  institucijos  sprendimas    dėl bendrojo   (generalinio)  plano  patvirtinimo,  jeigu     pačiame sprendime nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data.

11.  Patvirtintas  savivaldybės  ar  jos  dalies    teritorijos bendrasis  planas  įsigalioja  kitą dieną po to,  kai   vietinėje spaudoje  paskelbiamas jį tvirtinančios institucijos   sprendimas dėl  teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo, jeigu   pačiame sprendime nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data.
 

12 straipsnis. Bendrojo teritorijų planavimo dokumentų įgyvendinimas ir keitimas

1.   Remdamasis   bendrojo  teritorijų  planavimo     dokumentų sprendinių  įgyvendinimo  stebėsenos  (monitoringo)   duomenimis, savivaldybės administracijos direktorius, apskrities viršininkas, Vyriausybė  ne vėliau kaip likus šešiems mėnesiams iki  kiekvienų savivaldybės  ir Seimo rinkimų pradžios turi pateikti  ataskaitas atitinkamai savivaldybės tarybai, Vyriausybei ar Seimui, taip pat informuoti visuomenę apie bendrojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimą.

2.   Savivaldybės  administracijos  direktorius,     apskrities viršininkas,   Vyriausybė  per  šešis  mėnesius  po  Seimo     ir savivaldybių  tarybos  rinkimų  atitinkamai  supažindina   Seimą, Vyriausybę  ir  savivaldybės tarybą su valstybės, apskrities   ir savivaldybės teritorijos bendrojo teritorijų planavimo  dokumentų sprendinių įgyvendinimo rezultatais.

3. Bendrojo plano keitimai rengiami, derinami ir tvirtinami  ta pačia tvarka kaip ir bendrasis planas. 
  

TREČIASIS SKIRSNIS

SPECIALUSIS TERITORIJŲ PLANAVIMAS

13 straipsnis. Specialiojo teritorijų planavimo objektai ir uždaviniai

1. Specialiojo teritorijų planavimo objektai yra šie:

1)  žemės  ūkio, miškų ūkio, konservacinė ir kitos   paskirties žemė;
2) vandens ūkio paskirties žemė;
3) inžinerinės, susisiekimo, rekreacinės, turizmo,  socialinės, kultūrinės  ir  kitos  infrastruktūros,  taip  pat   urbanistinės sistemos ar jų dalys;
4) saugomų teritorijų sistema ir jos dalys;
5) rekreacinių teritorijų sistema ir jos dalys;
6) komunikaciniai koridoriai.

2. Specialiojo teritorijų planavimo uždaviniai:

1)  užtikrinti  racionalų  žemės, miškų  ir  vandens   išteklių naudojimą;
2)  plėtoti  susisiekimo  komunikacijų,  inžinerinių    tinklų, energetikos  sistemas  bei  kitą  infrastruktūrą  ir   rezervuoti teritorijas jų plėtrai;
3)  nustatyti  teritorijose  naudojimo, tvarkymo  ir   apsaugos režimą,  kraštovaizdžio formavimo kryptis ir teritorijų  tvarkymo priemones;
4)  plėtoti  turizmo  paslaugas  ir  poilsio    infrastruktūrą, racionaliai naudoti gamtinius ir kultūrinius išteklius;
5)   rezervuoti   teritorijas  komunikaciniams     koridoriams, susisiekimo komunikacijoms, infrastruktūros ir kitiems visuomenės poreikiams reikalingiems objektams.

3.  Kitus  konkrečius  planavimo  uždavinius  nustato   Saugomų teritorijų   įstatymas,   Kelių  įstatymas,  Miškų     įstatymas, Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas, Šilumos  ūkio įstatymas, Žemės įstatymas ir kiti teisės aktai.

 
14 straipsnis. Specialiojo teritorijų planavimo organizatoriai Specialiojo teritorijų planavimo organizatoriai yra šie:

1) valstybės institucijos;
2) apskričių viršininkai;
3) savivaldybių administracijų direktoriai;
4)  juridiniai  asmenys,  taip pat kitų  įstatymų   nustatytais atvejais - fiziniai asmenys.

 
15 straipsnis. Specialiojo teritorijų planavimo dokumentai 

1. Specialiojo teritorijų planavimo dokumentai yra šie:

1) žemėtvarkos schemos ir planai (projektai), žemėvaldos planai (projektai); 
2)  miškų  tvarkymo  schemos ir  vidinės  miškotvarkos   planai (projektai);
3) kraštovaizdžio tvarkymo planai;
4) vandentvarkos schemos ir planai (projektai); 
5)  saugomų  teritorijų  tinklų  schemos  ir  atskirų   saugomų teritorijų,  jų  dalių  ar  jų zonų,  kultūros  paveldo   objektų teritorijų ar jų zonų planai (projektai);
6) turizmo ir rekreacijos schemos ir planai (projektai);
7)   infrastruktūros   plėtros   (komunikacinių      koridorių, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų, mažmeninės prekybos ir kiti infrastruktūros objektai) schemos ir planai (projektai);
8)  Lietuvos Respublikos ir vienos ar kelių užsienio  valstybių tarpvalstybiniai pasienio teritorijų plėtros planai;
9) aukštybinių pastatų išdėstymo planai. 

2. Specialiojo teritorijų planavimo organizatoriai gali  rengti ir kitus reikalingus specialiojo teritorijų planavimo dokumentus.

3.  Tais  atvejais, kai savivaldybės teritorijos ar jos   dalių bendrieji   planai  neparengti  arba  parengtų  bendrųjų    planų sprendiniuose kraštovaizdžio tvarkymo, infrastruktūros plėtros ir aukštybinių  pastatų  išdėstymo klausimai  nespręsti,   privaloma rengti   specialiuosius   teritorijų  privalumo  dokumentus     - kraštovaizdžio  tvarkymo, infrastruktūros plėtros ir  aukštybinių pastatų išdėstymo schemas ir (ar) planus (projektus). Aukštybinių pastatų  išdėstymo planai nerengiami, jei tokių pastatų   statyba nenumatoma.

16 straipsnis. Specialiųjų planų rengimas

1. Specialieji planai rengiami:

1) kai juos rengti yra numatyta pagal įstatymus ar kitus teisės aktus;
2) kai bendrojo teritorijų planavimo dokumentai nėra parengti;
3)  kai galiojančių bendrojo ar detaliojo planavimo   dokumentų sprendiniai  planuojamai  veiklai  nėra  parengti  arba    būtina detalizuoti bendrojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.

2.  Patvirtinto  specialiojo plano sprendiniai  yra   privalomi planuojamai veiklai, taip pat jie nustato privalomus reikalavimus kitiems  to  paties  ar žemesnio  lygmens  teritorijų   planavimo dokumentams rengti.

3.  Specialieji planai gali būti rengiami, derinami,  svarstomi ir  tvirtinami  supaprastinta  tvarka  pagal  šio  Įstatymo    18 straipsnio  1  dalyje  nurodytas taisykles bei 30  straipsnio   3 dalyje nurodytus nuostatus.

4.  Komunikacinių  koridorių  ir  infrastruktūros    teritorijų naudojimo sąlygas ir reglamentus nustato savivaldybių tarybos.

 
17 straipsnis. Specialiojo teritorijų planavimo procesas

1.   Specialiojo   teritorijų   planavimo   procesą      sudaro parengiamasis  etapas,  teritorijų planavimo  dokumento   rengimo etapas, sprendinių pasekmių vertinimo etapas, baigiamasis etapas.

2.  Parengiamojo  etapo  metu nustatomi planavimo  tikslai   ir uždaviniai, parengiama ir patvirtinama planavimo darbų  programa, prireikus  atliekami  tyrimai, viešai paskelbiama  apie   priimtą sprendimą dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžios  ir planavimo tikslų.

3. Teritorijų planavimo dokumento rengimo etapą sudaro:

1)  esamos  būklės analizės stadija -  atliekamas   teritorijos vystymo  galimybių vertinimas, vystymo tendencijų ir  probleminių situacijų bei arealų nustatymas;
2)   koncepcijos  rengimo  stadija  -  nustatomi     planuojamų teritorijų erdvinio vystymo prioritetai ir tvarkymo principai; 
3)  sprendinių konkretizavimo stadija - parengiami  sprendiniai atitinkamų  naudmenų tvarkymui, atskirų infrastruktūros   objektų vystymui,  kraštovaizdžio,  biologinės  įvairovės  ir    kultūros paveldo  apsaugai,  galimam teritorijų  rezervavimui,   nustatomi planavimo lygmenis atitinkantys teritorijų tvarkymo reglamentai.

4. Teritorijų planavimo dokumento sprendinių pasekmių vertinimo etapas.  Teritorijų  planavimo  dokumento  sprendinių    poveikio vertinimas  atliekamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Įstatymų  ir kitų  teisės  aktų  nustatytais atvejais  ir  tvarka   atliekamas teritorijų  planavimo dokumento sprendinių strateginis   pasekmių aplinkai vertinimas. Tais atvejais, kai pagal Planuojamos  ūkinės veiklos  poveikio aplinkai vertinimo įstatymą turi būti  atliktas planuojamos  ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ir  toks vertinimas  nėra atliktas, šis vertinimas atliekamas  specialiojo plano rengimo metu. 

5. Baigiamąjį etapą sudaro:

1) teritorijų planavimo dokumento svarstymo ir derinimo stadija -   konsultavimasis   ar   viešas  svarstymas,   derinimas     su institucijomis, ginčų nagrinėjimas;

2)   teritorijų  planavimo  dokumento  tvirtinimo  stadija    - tikrinimas    valstybinę   teritorijų   planavimo       priežiūrą atliekančioje   institucijoje,  tvirtinimas  ir     registravimas teritorijų planavimo registre.

6.  Prieš  pradėdamas rengti specialiojo teritorijų   planavimo dokumentus   planavimo  organizatorius  Aplinkos     ministerijos nustatyta  tvarka raštu kreipiasi į joje nurodytas  institucijas, kad pateiktų planavimo sąlygas. Planavimo sąlygos išduodamos  per 20  darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. Jei planavimo  sąlygos per nustatytą terminą nebuvo išduotos ir planavimo organizatoriui nepranešta  apie neišdavimo priežastis, planavimo  organizatorius turi  teisę  pradėti  rengti  specialiojo  teritorijų   planavimo dokumentus,  tačiau  apie  tai raštu praneša  planavimo   sąlygas turėjusiai išduoti valstybės institucijai.
 

18 straipsnis. Specialiųjų teritorijų planavimo dokumentų rengimas, keitimas, derinimas, tvirtinimas ir galiojimas

1.  Specialiųjų planų rengimo, svarstymo, derinimo,  tikrinimo, tvirtinimo ir galiojimo tvarką nustato šis Įstatymas,  atitinkamą veiklą  reglamentuojantys įstatymai ir specialiųjų planų  rengimo taisyklės.  Pagal kompetenciją ministerijos rengia atskirų  rūšių specialiųjų  planų  rengimo taisykles ir tvirtina jas  kartu   su Aplinkos ministerija.

2. Specialiųjų planų sprendiniai turi neprieštarauti įstatymais ar  Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės  naudojimo sąlygų  reikalavimams, galiojantiems atitinkamo lygmens  bendrojo teritorijų  planavimo dokumentams, kitiems teisės aktams ir  turi būti  patvirtinti  šio  Įstatymo  bei šio  straipsnio  1   dalyje nurodytų taisyklių nustatyta tvarka. 

3.  Tarpvalstybinius  pasienio  teritorijų  plėtros   planavimo projektus tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

4. Patvirtintas specialusis planas įsigalioja kitą dieną po to, kai  Seimo,  Vyriausybės, ministerijų ar Vyriausybės įstaigų   ir kitų  valstybės  institucijų  sprendimas  dėl  specialaus   plano patvirtinimo   paskelbiamas  "Valstybės  žiniose",     aukštesnių administracinių   vienetų  valdymo  institucijų,     savivaldybių sprendimas  dėl  specialiojo  plano  patvirtinimo    paskelbiamas vietinėje spaudoje, jei pačiuose sprendimuose nenustatyta vėlesnė jų  įsigaliojimo  data. Patvirtinti specialieji  planai   galioja neterminuotai.

5.  Specialiųjų planų keitimai rengiami, svarstomi,   derinami, tikrinami, tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir specialusis planas.

  
KETVIRTASIS SKIRSNIS

DETALUSIS TERITORIJŲ PLANAVIMAS


 
19 straipsnis. Detaliojo teritorijų planavimo objektai ir uždaviniai

1. Detaliojo teritorijų planavimo objektai yra šie:

1) miestų, miestelių teritorijų dalys;
2) kaimų teritorijos;
3) žemės sklypas ir sklypų grupės.

2. Detaliojo teritorijų planavimo uždaviniai yra šie:

1)  detalizuoti  bendrojo ir specialiojo teritorijų   planavimo dokumentuose   nustatytus  teritorijų  tvarkymo  ir     naudojimo reglamentus;
2) suformuoti žemės sklypus statinių statybai, sudarant sąlygas investicijoms ir ūkinei veiklai plėtoti;
3)  nustatyti  ar pakeisti teritorijos tvarkymo  ir   naudojimą režimą  statinių  statybos  projektams rengti ir  žemės   sklypui naudoti;
4)   suformuoti  žemės  juostas  komunikacinių  koridorių    ir susisiekimo  komunikacijų  įrengimui,  inžinerinės  bei    miesto infrastruktūros plėtrai.

20 straipsnis. Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriai

1. Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriai yra šie:

1) savivaldybės administracijos direktorius; 
2) valstybinės žemės valdytojai.

2.  Savivaldybė  Vyriausybės  nustatyta  tvarka,  atvejais   ir sąlygomis   gali  sudaryti  sutartį  dėl  detaliojo    teritorijų planavimo  organizatoriaus  teisių  ir pareigų  perdavimo   žemės savininkui, valdytojui ar naudotojui.

 
21 straipsnis. Detaliojo teritorijų planavimo dokumentai

1. Detaliojo teritorijų planavimo dokumentai yra šie:

1)  miestų  ir miestelių teritorijų dalių ir kaimų   teritorijų detalieji planai; 
2) žemės sklypo arba sklypų grupių detalieji planai.

2.  Žemės reformos metu formuojant natūra grąžinamus bei   namų valdų žemės sklypus, Vyriausybės nustatyta tvarka parengti  žemės sklypų   planai  prilyginami  detaliojo  teritorijų     planavimo dokumentams.

22 straipsnis. Detaliųjų planų rengimas

1. Detalieji planai rengiami:

1)  teritorijoms, kuriose pagal savivaldybių teritorijų ir   jų dalių  (miestų, miestelių) bendruosius ar specialiuosius   planus numatyta  plėtoti  gyvenamųjų  namų,  visuomeninės    paskirties, rekreacinių  ir  bendro  naudojimo,  pramonės  ir   sandėliavimo, komercinių   ir   prekybos,  inžinerinių  tinklų,     susisiekimo komunikacijų ir kitų objektų statybą;
2) kai yra formuojami žemės sklypai naujų statinių statybai  ar kitai ne žemės ir miškų veiklai plėtoti;
3)  kai keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo  paskirti statinių statybai ir kitai veiklai plėtoti;
4) kai keičiamas nustatytas teritorijos (žemės sklypo) tvarkymo ir naudojimo režimas;
5)  kai  žemės sklypai padalijami, atidalijami (išskyrus,   kai pagal   įstatymus  privačios  žemės  sklypus  dalinti     dalimis neleidžiama) ar sujungiami;
6) kai keičiamos naudojamų žemės sklypų ribos ir plotas;
7) kai žemės sklypai formuojami prie naudojamų statinių.

2.  Teritorijose,  kuriose nėra įrengtų inžinerinių tinklų   ir susisiekimo  komunikacijų,  detalieji  planai  pastatų   statybai rengiami  tik tais atvejais, kai šioms teritorijoms yra  parengti ir   patvirtinti  inžinerinės  infrastruktūros  ir    susisiekimo komunikacijų plėtros specialieji planai. 

3.  Detalieji  planai  nerengiami, jeigu  numatomiems   statyti statiniams  statybos  leidimas yra nereikalingas, taip  pat   kai statant statinius žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimas  yra nekeičiamas.

4.  Naudojamų gretimų žemės sklypų ribas ir plotą be  detaliojo plano galima keisti, jei toks keitimas nesiejamas su naujo sklypo suformavimu  ar  žemės  ploto padidinimu  laisvoje   valstybinėje žemėje,  taip  pat  teritorijos  tvarkymo  ir  naudojimo   režimo pakeitimu.

5.  Kaimų  teritorijose  ir žemės ūkio paskirties  žemėje   šio straipsnio  1  dalies 5, 6 ir 7 punktuose  nustatytais   atvejais vietoj  detaliųjų  planų rengiami žemėvaldų  planai   (projektai) Žemės įstatymo ir šio Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies  nurodytose
taisyklėse nustatyta tvarka. 

6.  Detalieji  planai,  keičiantys pagrindinę  tikslinę   žemės naudojimo  paskirtį,  rengiami  tik išnagrinėjus  tokio   keitimo socialines,  ekonomines  ir aplinkosaugos pasekmes.   Pagrindinės tikslinės  žemės  naudojimo  paskirties keitimui  turi   pritarti savivaldybės taryba. 

7.  Detalieji  planai  nerengiami, kai žemės  ūkio   paskirties žemėje numatoma nustatyta tvarka įveisti mišką.

8.  Šio  straipsnio  1  dalies 5, 6 ir  7  punktuose   nurodyti detalieji  planai  ar  žemėvaldų  planai  (projektai)   rengiami, derinami,  viešai svarstomi ir tvirtinami supaprastinta   tvarka, kuri yra išdėstyta šio Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse bei 30 straipsnio 3 dalyje nurodytuose nuostatuose. 

 
23 straipsnis. Teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimas

1.  Rengiant  detaliuosius planus, nustatomas  šis   privalomas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas:

1) teritorijos (žemės sklypo) naudojimo būdas ir (ar) pobūdis;
2) leistinas pastatų aukštis;
3) leistinas žemės sklypo užstatymo tankumas;
4) leistinas sklypo užstatymo intensyvumas;
5) statinių statybos zona, statybos riba ar linija;
6)  komunalinių  ar  vietinių inžinerinių  tinklų  ir   pastatų šildymo sistemų prijungimo sąlygos;
7) susisiekimo sistemos organizavimas;
8) servitutai.

2.  Tais  atvejais,  kai planuojamoji  teritorija  yra   svarbi kraštovaizdžio   apsaugos,  urbanistiniu,  architektūriniu     ar paveldosaugos   požiūriu,  privalomas  teritorijų  tvarkymo    ir naudojimo režimas papildomas šiais reikalavimais:
1) urbanistiniais ir architektūriniais; 
2) gamtos ir kultūros paveldo vertybių apsaugos;
3) teritorijos (žemės sklypo) apželdinimo (procentais).

3. Reikalavimai dėl papildomo teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo nustatomi išduodant planavimo sąlygas.

4.  Šio  straipsnio  1  ir  2  dalių  reikalavimai    netaikomi žemėvaldos   planams  (projektams),  jeigu  juose     nenumatomos statybos.

 
24 straipsnis. Reikalavimai detaliajam planui rengti

1.  Keisti  pagrindinę  tikslinę žemės naudojimo  paskirtį   ir rengti  detaliuosius planus formuojant žemės sklypus   gyvenamųjų namų  kvartalų  ar  gyvenamųjų namų grupių  (daugiau  kaip   trys gyvenamieji namai) statybai galima tik tais atvejais, kai tai yra numatyta  savivaldybės  teritorijos ar jos dalies   bendruosiuose
planuose. 

2. Detaliuoju planu nustatant teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą  miestuose,  miesteliuose ir jų įtakos zonose,   planavimo sąlygose nurodomi reikalavimai inžineriniams tinklams prisijungti prie  savivaldybės infrastruktūros. Jeigu prisijungti prie  esamų komunalinių   inžinerinių  tinklų  ekologiniu,  ekonominiu     ir techniniu   požiūriu   netikslinga,  rengiant  detalųjį     planą nagrinėjamos vietinių tinklų įrengimo galimybės. 

3.  Detalieji  planai  gyvenamųjų  kvartalų  ir  namų   grupių, visuomeninių  pastatų  ir  kitų  objektų  statybai   inžineriškai neparengtose  teritorijose  rengiami, kai jų planavimo   tikslams įgyvendinti yra parengti ir patvirtinti savivaldybės  teritorijos ar jos dalių bendrieji planai arba inžinerinės infrastruktūros ir susiekimo komunikacijų plėtros specialieji planai.

4.  Detalieji planai negali būti rengiami, jeigu jų   planavimo tikslai   prieštarauja   valstybės,  Vyriausybės,     Vyriausybės įgaliotos  institucijos,  apskrities  ir  savivaldybės    lygmens bendrųjų  arba specialiųjų planų sprendiniams, taip pat  įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams.

5.  Namų  valdų žemės sklypuose (išskyrus atvejus,  kai   pagal įstatymus  privačios  žemės sklypų dalinti dalimis   neleidžiama) gali  būti  statomas antras gyvenamasis namas, kitos   paskirties pastatas  (išskyrus  jų priklausinius) tik pagal detalųjį   planą atidalijus ir suformavus naują žemės sklypą. 

 
25 straipsnis. Detaliojo teritorijų planavimo procesas

1. Detaliojo teritorijų planavimo procesą sudaro  parengiamasis etapas, teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas, sprendinių pasekmių vertinimo etapas, baigiamasis etapas.

2.  Parengiamojo  etapo  metu  nustatomi  planavimo    tikslai, parengiama  ir patvirtinama planavimo darbų programa,   prireikus atliekami tyrimai, viešai paskelbiama apie priimtą sprendimą  dėl teritorijų  planavimo  dokumentų rengimo pradžios  ir   planavimo tikslų.

3. Teritorijų planavimo dokumento rengimo etapą sudaro:

1)   esamos  būklės  analizės  stadija  -  vertinamas    esamos teritorijos  (žemės  sklypų) užstatymas,  inžineriniai   tinklai, gatvės,  želdiniai, gamtos ir kultūros paveldo objektai ir   kt., nustatomos   teritorijos   vystymo   tendencijos,     probleminės situacijos;
2)  koncepcijos  nustatymo  stadija -  nustatomos   teritorijos naudojimo   ir   apsaugos  svarbiausios  kryptys  ir     tvarkymo prioritetai;
3)  sprendinių konkretizavimo stadija - numatomos   teritorijos naudojimo  ir apsaugos priemonės, statybų bei aplinkos   tvarkymo programa, veiklos reglamentavimas.

4.   Teritorijų  planavimo  dokumento  sprendinių      pasekmių vertinimo  etapas yra reikalingas teritorijų planavimo  dokumento sprendinių  poveikiui  Vyriausybės nustatyta  tvarka   įvertinti.

Rengiant   detalųjį  planą  strateginis  teritorijų     planavimo dokumento sprendinių pasekmių aplinkai vertinimas atliekamas  tik tuo  atveju, kai tai numato įstatymai ir kiti teisės aktai.  Tais atvejais, kai pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio  aplinkai vertinimo įstatymą turi būti atliktas planuojamos ūkinės  veiklos poveikio  aplinkai  vertinimas,  bet  jis  nėra  atliktas,    šis vertinimas atliekamas detaliojo plano rengimo metu. 

5. Baigiamasis etapas:

1)  teritorijų  planavimo  dokumento sprendinių  svarstymo   ir derinimo   stadija   -   viešas   svarstymas,   derinimas      su institucijomis, ginčų nagrinėjimas;
2)   teritorijų  planavimo  dokumento  tvirtinimo  stadija    - tikrinimas    valstybinę   teritorijų   planavimo       priežiūrą atliekančioje   institucijoje,  tvirtinimas  ir     registravimas teritorijų planavimo registre.

6.  Prieš  pradėdamas  rengti detaliojo  planavimo   dokumentus planavimo  organizatorius Aplinkos ministerijos nustatyta  tvarka kreipiasi  į savivaldybės administracijos valstybės tarnautoją  - savivaldybės  vyriausiąjį  architektą,  kad  pateiktų   planavimo sąlygas.  Planavimo  sąlygos išduodamos per 20 darbo  dienų   nuo prašymo  gavimo  dienos.  Jei planavimo  sąlygos  per   nustatytą terminą  nebuvo išduotos ir planavimo organizatoriui   nepranešta apie  neišdavimo priežastis, planavimo organizatorius turi  teisę pradėti rengti detaliojo teritorijų planavimo dokumentus,  tačiau apie   tai   raštu  praneša  planavimo   sąlygas     išduodančiai institucijai.

 
26 straipsnis. Detaliųjų planų rengimas, keitimas, derinimas, tvirtinimas ir galiojimas

1.  Detaliųjų  planų rengimo, svarstymo, derinimo,   tikrinimo, tvirtinimo ir galiojimo tvarką nustato šis Įstatymas ir  Aplinkos ministerijos  patvirtintos  detaliųjų planų  rengimo   taisyklės. Žemėvaldų  planai (projektai) rengiami Žemės įstatymo   nustatyta tvarka. 

2.  Valstybės sienos, krašto apsaugos ir strateginės   reikšmės objektų  detalieji  planai  rengiami,  derinami  ir    tvirtinami Vyriausybės nustatyta tvarka. 

3. Detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti  įstatymais, Vyriausybės  nutarimais  nustatytų specialiųjų  žemės   naudojimo sąlygų  reikalavimams, galiojantiems savivaldybės teritorijos  ir jos  dalių  bendrųjų, taip pat specialiųjų  planų   sprendiniams, kitiems teisės aktams.

4.  Detaliuosius  planus  tvirtina  savivaldybės  taryba   arba savivaldybės   administracijos  direktorius  tarybos    pavedimu. Detalusis  planas patvirtinamas per 20 darbo dienų nuo  detaliojo teritorijų  planavimo organizatoriaus prašymo tvirtinti  detalųjį planą pateikimo dienos

5.  Detalusis planas tvirtinti neteikiamas, jeigu   valstybinės teritorijų planavimo priežiūros institucijos išvada dėl detaliojo plano  tvirtinimo  yra  neigiama.  Tais  atvejais,  kai   siūloma detalųjį  planą tvirtinti, savivaldybės taryba ar jos   įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius, atsisakę detalųjį planą tvirtinti,  privalo planavimo organizatoriui pateikti   motyvuotą atsakymą per 20 darbo dienų nuo plano pateikimo dienos. Planavimo organizatorius  šį  atsisakymą  įstatymų nustatyta  tvarka   gali apskųsti teismui.

6.  Detaliųjų  planų sprendiniai galioja neterminuotai,   jeigu tvirtinant  detalųjį planą nebuvo nustatytas konkretus  galiojimo terminas.

7. Detaliųjų planų keitimai rengiami, derinami ir tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir detalusis planas.

8.  Patvirtintas detalusis planas įsigalioja kitą dieną po  to, kai   savivaldybės  tarybos  ar  savivaldybės     administracijos direktoriaus   sprendimas  dėl  detaliojo  plano     patvirtinimo paskelbiamas   vietinėje  spaudoje,  jeigu  pačiame     sprendime nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data. 

9.  Sprendimą  dėl  detaliojo plano  patvirtinimo   savivaldybė privalo  pateikti  apskrities viršininkui ne vėliau kaip per   20 darbo dienų nuo jo priėmimo. 

  
PENKTASIS SKIRSNIS

TERITORIJŲ PLANAVIMO DOKUMENTŲ DERINIMO IR TEIKIMO  TVIRTINTI BENDROJI TVARKA


 
27 straipsnis. Derinimo ir teikimo tvirtinti bendroji tvarka

1. Prieš teikiant tvirtinti bendrojo, specialiojo ir  detaliojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi būti:

1) nustatyta tvarka apsvarstyti;
2)  suderinti  su atitinkamo lygmens galiojančiais   teritorijų planavimo   dokumentais,  įregistruotais  teritorijų    planavimo dokumentų  registre, bei turi turėti planavimo sąlygas  išdavusių institucijų motyvuotas išvadas dėl parengtų teritorijų  planavimo dokumentų sprendinių derinimo;
3)   patikrinti  valstybinę  teritorijų  planavimo    priežiūrą atliekančioje institucijoje.

2.  Tuo atveju, kai valstybinę teritorijų planavimo   priežiūrą atliekančios   institucijos  išvada  dėl  teritorijų    planavimo dokumento  yra  neigiama,  šis teritorijų  planavimo   dokumentas tvirtinti neteikiamas.

3.  Derinančių  institucijų sąrašas, kompetencija ir   derinimo tvarka  nurodomi atitinkamų rūšių teritorijų planavimo  dokumentų rengimo taisyklėse. 

4. Savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų derinimo procedūra atliekama savivaldybės Nuolatinėje statybos  komisijoje kompleksiškai  ir  turi  būti  baigta per  15  darbo  dienų   nuo planavimo  organizatoriaus prašymo derinti teritorijų   planavimo dokumentą  pateikimo  dienos.  Komisija  sudaroma  iš   planavimo sąlygas  rengiančių  institucijų atstovų,  turinčių   įgaliojimus priimti sprendimus. Derinimo procedūroje turi dalyvauti planavimo organizatorius  ar  jo įgaliotas atstovas.  Derinimo   procedūros rezultatai įforminami protokolu.

5.  Ginčus,  kilusius derinimo ir svarstymo  procedūros   metu, nagrinėja teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą  atliekančios institucijos. 

 
ŠEŠTASIS SKIRSNIS

TERITORIJŲ PLANAVIMO INFORMACINĖ SISTEMA


 
28 straipsnis. Teritorijų planavimo dokumentų registras

1.  Teritorijų  planavimo dokumentai registruojami   teritorijų planavimo  dokumentų  registre.  Registrą  sudaro    valstybinis, apskrities   ir  savivaldybės  teritorijų  planavimo    dokumentų registrai bei jų centrinė duomenų bazė.

2.   Teritorijų   planavimo   dokumentų   registro     tvarkymą reglamentuoja   Valstybės  registrų  įstatymas  ir    Vyriausybės patvirtinti Teritorijų planavimo dokumentų registro nuostatai.

3. Visus patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus planavimo organizatoriai   privalomai  pateikia  registruoti     teritorijų planavimo  dokumentų registro tvarkytojams ne vėliau kaip per  15 dienų nuo jų patvirtinimo dienos. Teritorijų planavimo  dokumentų registro tvarkytojai apie įregistruotą planavimo dokumentą per 15 dienų praneša nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui.

4.  Valstybinį teritorijų planavimo dokumentų registrą bei   jų centrinę duomenų bazę tvarko Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija,  apskrities - apskrities viršininko  administracija, savivaldybės - savivaldybės vykdomoji institucija.

5.  Visi fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę  susipažinti su teritorijų planavimo dokumentų registro duomenimis  atitinkamą registrą tvarkančioje institucijoje ir už nustatytą mokestį gauti jų kopijas.

29 straipsnis. Teritorijų planavimo duomenų bankas

1.  Teritorijų  planavimo  duomenų banką  sudaro   valstybinis, apskrities ir savivaldybės teritorijų planavimo duomenų bankai.

2. Teritorijų planavimo duomenų banko duomenų kaupimo tvarką ir struktūrą   nustato   ir  tvarkymą  reglamentuoja     Vyriausybės patvirtinti Teritorijų planavimo duomenų banko nuostatai.

3.  Valstybinio teritorijų planavimo duomenų banko kaupimą   ir tvarkymą  organizuoja  Aplinkos  ministerija  ar  jos    įgaliota institucija,  apskrities - apskrities viršininko  administracija, savivaldybės - savivaldybės vykdomoji institucija.

4.   Duomenis  teritorijų  planavimo  dokumentų  registro    ir teritorijų  planavimo duomenų tvarkytojams jų prašymu   nustatyta tvarka  teikia  planavimo organizatoriai, valstybinių   registrų, kadastrų,    klasifikatorių,   specializuotų   duomenų      bankų tvarkytojai.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

TERITORIJŲ PLANAVIMO VIEŠUMAS


30 straipsnis. Visuomenės dalyvavimas teritorijų planavimo procese

1.  Bendrasis, specialusis ir detalusis teritorijų   planavimas yra viešas. 
2.  Teritorijų  planavimo  viešumą  užtikrinančias   procedūras (sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžios ir planavimo  tikslų skelbimas, konsultavimasis, viešas  svarstymas, informacijos teikimas ir kt.) atlieka planavimo organizatorius. 

3. Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese  bendroji ir    supaprastinta    tvarka   reglamentuojama       Vyriausybės patvirtintuose  konsultavimosi,  viešo  svarstymo    nuostatuose. Bendroji  ir  supaprastinta  visuomenės  dalyvavimo    teritorijų planavimo  procese  svarstymo tvarka nustatoma  atsižvelgiant   į teritorijų planavimo dokumentų lygmenis ir rūšis. 

 
31 straipsnis. Teritorijų planavimo viešumas

1.  Ministerijų, Vyriausybės įstaigų ir kitų valstybės  valdymo institucijų sprendimai dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžios  ir planavimo tikslų skelbiami "Valstybės žiniose"   bei institucijų     interneto    tinklalapiuose.         Aukštesniųjų administracinių  vienetų  valdymo  institucijų  sprendimai    dėl teritorijų  planavimo  dokumentų rengimo pradžios  ir   planavimo tikslų  skelbiami  vietinėje spaudoje bei institucijų   interneto tinklalapiuose. Savivaldybių ir jų vykdomųjų institucijų  priimti sprendimai  dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo  skelbiami vietinėje  spaudoje,  savivaldybės  interneto  tinklalapyje    ir seniūnijose,  kuriose  vyksta teritorijos planavimas.   Detaliojo planavimo organizatorius apie žemės sklypo ar grupės žemės sklypų teritorijos  planavimo  dokumentų rengimo pradžią bei   planavimo tikslus  raštu informuoja greta planuojamos teritorijos   esančių nekilnojamųjų daiktų savininkus. 

2.  Fiziniai  ir juridiniai asmenys turi teisę susipažinti   su parengtais  ir  patvirtintais teritorijų  planavimo   dokumentais teritorijų   planavimą  organizavusioje  institucijoje,     gauti teritorijų  planavimo dokumentų ar jų dalių, brėžinių kopijas  už mokestį,  kuris nustatomas apskaičiavus išlaidas, susijusias   su šių dokumentų parengimu (kopijavimas, leidyba ir pan.).

3.  Visuomenę  su parengtais teritorijų planavimo   dokumentais supažindina  planavimo  organizatorius  ar  jo  įgaliotas   asmuo konsultavimosi bei viešojo svarstymo metu:

1)  susipažinti  su parengtais nacionalinio,  regiono   lygmens bendrojo   ir  specialiojo  teritorijų  planavimo     dokumentais skiriamas ne trumpesnis kaip dviejų mėnesių laikotarpis, iš jo ne mažiau kaip vienas mėnuo - viešai ekspozicijai;
2)  susipažinti  su  parengtais  rajono lygmens  bendrojo    ir specialiojo   teritorijų  planavimo  dokumentais  skiriamas    ne trumpesnis  kaip vieno mėnesio laikotarpis, iš jo ne mažiau  kaip 15 darbo dienų - viešai ekspozicijai;
3)  susipažinti su parengtais detaliaisiais planais   skiriamas ne  trumpesnis kaip 20 darbo dienų laikotarpis, iš jo ne   mažiau kaip 10 darbo dienų - viešai ekspozicijai. 

4. Planavimo organizatoriai apie parengtą teritorijų  planavimo dokumentą, susipažinimo su juo, svarstymo tvarką, vietą ir  laiką

turi paskelbti visuomenės informavimo priemonėse. Tais  atvejais,

kai  pagal bendrojo plano arba savivaldybės lygmens   specialiojo

plano  sprendinius nekilnojamasis turtas rezervuojamas  svarbiems

valstybės, apskrities ar savivaldybės objektams plėtoti arba  kai

numatoma  pakeisti  jo  būklę,  naudojimo  pobūdį  ar   paskirtį,

planavimo  organizatorius apie tai turi raštu pranešti žemės   ir

kito nekilnojamojo turto savininkams.

 

  32 straipsnis. Visuomenės pasiūlymų teikimas

  1.  Pasiūlymai  dėl teritorijų planavimo  dokumentų   planavimo

organizatoriui  teikiami  raštu  per visą  teritorijų   planavimo

dokumentų rengimo laikotarpį iki viešojo susirinkimo ir jo  metu,

taip pat konsultavimosi metu.

  2. Planavimo organizatorius, išnagrinėjęs visuomenės  pateiktus

pasiūlymus,  parengia  priimtų ir motyvuotai  atmestų   pasiūlymų

apibendrinančią  medžiagą, kurią kartu su parengtais   teritorijų

planavimo  dokumentais  teikia  teritorijų  planavimo   dokumentą

derinančioms  institucijoms.  Pasiūlymus  pateikusiems   asmenims

planavimo organizatorius motyvuotai atsako raštu. Atsakymas  gali

būti   apskųstas  valstybinę  teritorijų  planavimo     priežiūrą

atliekančiai  institucijai  per  mėnesį nuo  jo  gavimo   dienos.

Valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti  institucija

per  20 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos pateikia   motyvuotą

atsakymą,  kuris  įstatymų nustatyta tvarka gali būti   apskųstas

teismui.

 

  33 straipsnis. Konsultavimasis ir viešas susirinkimas

  1.   Konsultavimosi,   kaip  teritorijų   planavimo     viešumo

užtikrinimo procedūros, metu su kompetentingomis suinteresuotomis

organizacijomis  tariamasi  dėl  parengtų valstybės  ir   regiono

lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendinių.

  2.  Viešas  susirinkimas,  kaip teritorijų  planavimo   viešumo

užtikrinimo  procedūra,  yra  organizuojamas  parengus    rajonų,

vietovės  lygmens  bendrojo, specialiojo,  detaliojo   teritorijų

planavimo   dokumentus,  praėjus  nustatytam  susipažinimo     su

parengtais   teritorijų  planavimo  dokumentais     laikotarpiui.

Planavimo organizatoriai nustatyta tvarka turi pateikti  parengtą

teritorijų  planavimo  dokumentą,  taip  pat  kitą    sprendinius

iliustruojančią  medžiagą.  Viešo  susirinkimo  metu    planavimo

organizatorius  ar jo įgaliotas asmuo aptaria pagal   pasiūlymus,

gautus  iki  viešo  susirinkimo, padarytas  pataisas,  taip   pat

galimas  naujas  pataisas  pagal viešo susirinkimo  metu   gautus

pasiūlymus ir paaiškina, kodėl kai kurie pasiūlymai nepriimti.

 

                       AŠTUNTASIS SKIRSNIS

            VALSTYBINĖ TERITORIJŲ PLANAVIMO PRIEŽIŪRA


 

  34 straipsnis. Valstybinė teritorijų planavimo priežiūra

  1.  Valstybinė teritorijų planavimo priežiūra - tai   bendrųjų,

specialiųjų ir detaliųjų teritorijų planavimo dokumentų  rengimo,

svarstymo ir derinimo procedūrų kontrolė, taip pat tikrinimas, ar

sprendiniai  atitinka šio Įstatymo ir kitų teritorijų   planavimą

reglamentuojančių   teisės   aktų   reikalavimus.     Valstybinės

teritorijų   planavimo   priežiūros  bendrąją  tvarką     nustato

Vyriausybės   patvirtinti  Teritorijų  planavimo  ir     statybos

valstybinės priežiūros nuostatai.

  2. Valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atlieka:

  1)  valstybės, Vyriausybės, Vyriausybės įgaliotos  institucijos

ir  apskrities  lygmens  bendrojo  bei  specialiojo    teritorijų

planavimo  (išskyrus žemėtvarkos schemas) bei valstybės   sienos,

krašto  apsaugos  ir  strateginės  reikšmės  objektų   teritorijų

detaliojo planavimo - Aplinkos ministerijos įgaliota institucija;

  2)  savivaldybės  lygmens  bendrojo,  specialiojo    teritorijų

planavimo  dokumentų,  detaliųjų planų -  apskrities   viršininko

administracija;

  3)  žemėtvarkos  schemų, planų (projektų) ir  žemėvaldų   planų

(projektų) - Vyriausybės įgaliotos institucijos;

  4)  miškų  tvarkymo  schemų  ir  vidinės  miškotvarkos    planų

(projektų) - Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos.

  3.  Aplinkos  ministerijos  įgaliota  institucija    metodiškai

vadovauja valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekantiems

apskričių  viršininkų  administracijų  teritorijų  planavimo   ir

statybos   valstybinės  priežiūros  departamentams    (skyriams),

tikrina  jų  darbą  ir  patikrinimo  išvadas  teikia    apskričių

viršininkams.

  4.   Valstybinę  teritorijų  planavimo  priežiūrą    atliekanti

institucija teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą  turi

pateikti  per 20 darbo dienų nuo teritorijų planavimo   dokumento

pateikimo  dienos  šio  straipsnio 1  dalyje  nurodytų   nuostatų

nustatyta tvarka.

  5.   Teritorijų   planavimo  dokumentas  teikiamas     tikrinti

valstybinę   teritorijų   planavimo   priežiūrą      atliekančiai

institucijai  pasibaigus  šio  Įstatymo 32 straipsnio  2   dalyje

nustatytam  teritorijų planavimo dokumento sprendinių  apskundimo

terminui.

  6. Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimą pagal

kompetenciją kontroliuoja valstybės ir savivaldybės  institucijos

įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

 

  35 straipsnis. Valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą

  atliekančių institucijų funkcijos

  Valstybinę   teritorijų   planavimo   priežiūrą      atliekanti

institucija pagal kompetenciją atlieka šias funkcijas:

  1)  tikrina,  ar  teritorijų planavimo  dokumentų   sprendiniai

atitinka   planavimo  sąlygas,  ar  atliktos  visos    teritorijų

planavimo  dokumentų rengimo, svarstymo, derinimo procedūros   ir

sprendiniai   atitinka   šio  Įstatymo  ir  kitų  teisės     aktų

reikalavimus;

  2)  nustačiusi  šio straipsnio 1 punkte  nurodytų   reikalavimų

pažeidimus, reikalauja juos ištaisyti šio Įstatymo ir kitų teisės

aktų  nustatyta  tvarka,  nesilaikantiesiems  reikalavimų   taiko

administracinio poveikio priemones;

  3)  teikia  motyvuotas išvadas teritorijų planavimo   dokumentą

tvirtinančiai institucijai dėl dokumento tvirtinimo tikslingumo;

  4) šio Įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytuose  nuostatuose

nustatyta  tvarka  nagrinėja ir sprendžia ginčus dėl   teritorijų

planavimo procesų ir procedūrų tvarkos pažeidimų;

  5)   Aplinkos   ministerijos  įgaliota  institucija     Viešojo

administravimo  įstatymo  nustatyta  tvarka  pagal   kompetenciją

nagrinėja  fizinių  ir  juridinių  asmenų  prašymus    teritorijų

planavimo  klausimais,  kai  jie  pagal  kompetenciją  jau   buvo

išnagrinėti apskrities viršininko, tačiau jo priimtas  sprendimas

netenkina pareiškėjo.

  
DEVINTASIS SKIRSNIS

TERITORIJŲ PLANAVIMO IR PRIEŽIŪROS SPECIALISTAI


 

  36 straipsnis. Teritorijų planavimo ir priežiūros specialistai

  1.  Rengti bendrojo teritorijų planavimo dokumentus turi  teisę

juridiniai  asmenys,  jeigu  jų  įstatuose  numatyta   teritorijų

planavimo  veikla,  o  planavimo  darbams  vadovauja   atestuotas

specialistas.

  2. Rengti specialiuosius planus turi teisę:

  1)  atitinkamos kvalifikacijos aukštąjį išsilavinimą   turintis

specialistas,  išskyrus  atvejus,  kai  kiti  įstatymai   nustato

privalomą tokių specialistų atestavimą;

  2)  juridiniai asmenys, jeigu jų įstatuose numatyta  teritorijų

planavimo  veikla,  o  planavimo darbams  vadovauja   atitinkamos

kvalifikacijos aukštąjį išsilavinimą turintis specialistas;  tais

atvejais, kai kiti įstatymai nustato privalomą tokių  specialistų atestavimą, atestuotas specialistas. 

3. Rengti detaliuosius planus turi teisę:

1) atestuotas specialistas;
2)  juridiniai asmenys, jeigu jų įstatuose numatyta  teritorijų planavimo  veikla,  o  planavimo  darbams  vadovauja   atestuotas specialistas.

4.  Rengti žemėvaldų planus (projektus) turi teisę   juridiniai

asmenys, jeigu jų įstatuose numatyta teritorijų planavimo veikla, o  planavimo  darbams  vadovauja  Žemės  įstatymo    reikalavimus atitinkantis specialistas. 

5.  Savivaldybių vyriausiaisiais architektais turi teisę   būti atestuoti   specialistai,   turintys   architektūros     aukštąjį išsilavinimą.  Valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą  atlieka atitinkamos  kvalifikacijos  aukštąjį išsilavinimą  turintys   ir atestuoti specialistai. 

6. Teritorijų planavimo specialistų, vyriausiųjų architektų bei valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančių specialistųatestavimo  tvarką  bei  kvalifikacinius  reikalavimus    nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

ŽALOS ATLYGINIMAS IR ATSAKOMYBĖ UŽ ĮSTATYMO PAŽEIDIMĄ

 

37 straipsnis. Žalos atlyginimas

Žala,   atsiradusi  dėl  neteisėtais  veiksmais    įgyvendinamų teritorijų  planavimo  dokumentų, atlyginama Civilinio   kodekso, Žemės  įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Ginčus  dėl žalos atlyginimo sprendžia teismas. 

38 straipsnis. Atsakomybė už Įstatymo pažeidimą

Asmenys,  pažeidę  šį  Įstatymą, atsako  Lietuvos   Respublikos įstatymų nustatyta tvarka."
 

2 straipsnis. Pasiūlymai Vyriausybei

1. Vyriausybė arba jos įgaliota institucija iki 2004 m. gegužės

1  d.  parengia teisės aktus, reikalingus  Teritorijų   planavimo įstatymo pakeitimo įstatymui įgyvendinti.

2.  Apskričių teritorijų bendrieji planai turėtų būti  parengti iki 2006 m. gruodžio 31 d.
 

3 straipsnis. Pasiūlymas savivaldybėms 

Savivaldybės,  įgyvendindamos Teritorijų planavimo įstatymo   9 straipsnio  1 dalies 3 ir 4 punktus, iki 2007 m. gruodžio 31   d. parengia savivaldybių teritorijų ir jų dalių bendruosius planus.
 

4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

1.  Šis įstatymas, išskyrus jo 2 ir 3 straipsnius,   įsigalioja nuo 2004 m. gegužės 1 d.

2. Lietuvos Respublikos 2004 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. IX-2465 (nuo 2004 m. spalio 16 d.) (Žin., 2004, Nr. 152-5531) redakcija

Iki  2004  m.  gegužės 1 d. pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai   (išskyrus   bendruosius  planus),  kuriems  išduotos planavimo sąlygos, sudarytos planavimo darbų sutartys ir pradėtos viešo  svarstymo  su  visuomene procedūros, baigiami rengti pagal iki  2004 m. gegužės 1 d. galiojusį Teritorijų planavimo įstatymą (Žin.,   1995,   Nr.  107-2391)  ir  kitus  teritorijų  planavimą reglamentavusius teisės aktus.
  

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
                               

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                   ROLANDAS PAKSAS


Kategorijos: Nekilnojamas turtas, Projektavimas, Projektavimas, konsultavimas, tyrimai, sertifikavimas, Aplinkotvarka, teritorijų ir pastatų priežiūra, Aplinkotvarka (tema), Namų projektai
Visi kategorijos straipsniai
Namų projektavimas

Namų projektavimas

Kaip teisingai projektuoti gyvenamąjį namą, tipiniai ir nestandartiniai namų projektai, sklypo pasirinkimas 

Projektavimo programa

Projektavimo programa

Profesionali projektavimo programa gyvenamųjų namų, biuru, gamybos objektų projektavimui 

Daugiabučio renovacija

Daugiabučio renovacija

Kokia daugiabučio renovacijos kaina? Kaip daugiabučių renovacija atsiperka? Kokios yra efektyviausios daugiabučių modernizavimo priemonės? 

Landšafto dizaino dėsniai

Landšafto dizaino dėsniai

Kraštovaizdžio dizainas, landšafto tvarkymo principai, spalvos, apšvietimas, formos landšafte, kraštovaizdžio stiliai 

Stikliniai fasadai

Stikliniai fasadai

Stiklinio fasado įrengimas, profiliai stikliniams fasadams, aliuminio stiklo fasadai visuomeninėje ir privačioje statyboje 

Tvarto rekonstrukcija į gyvenamąjį namą

Modernus namas vietoj tvarto

Negirdėtas dalykas: saugomoje paveldo teritorijoje pastatytas modernus gyvenamasis namas. Pas mus tai būtų skandalas, Nyderlanduose - sektinas pavyzdys. Esmė - kaip tai padaryta. 

Vasarnamio projektas

Vasarnamio projektas

Palapinės formos minimalistinės architektūros vasarnamis, namo išplanavimas. 

Namo projektavimo klaidos

Namo projektavimo klaidos

Namo projektavimo principai, klaidos projektuojant namą, namo pritaikymas prie sklypo 

Metalinio karkaso namai

Metalinio karkaso namai

Karkasinio namo iš metalinių profilių statyba, šiltinimas, įrengimas 

Nemokamos būsto dizaino programos

Nemokamos būsto dizaino programos

Interjero, buto, namų, erdvių, spalvų, namų įrenginių projektavimo programos 

Namelis miške

Estai miškų nekerta, aplink medžius stato viešbučius

Požiūris į gamtą lėmė, kad 28 kv. m ploto viešbučio namelis šiaurės vakarų Estijos pelkėje buvo pristatytas svarbiausiai ES architektūros „Mies van der Rohe" nominacijai. 

Kaip įrengti prieangį

Prieangio projektavimas, prieangio įrengimo idėjos, prieangio baldai 

Dviejų aukštų namo projektavimas

Dviejų aukštų namas - lyginame su su vieno aukšto namu

Ekonominės klasės individualiame name negali būti nė vieno nenaudojamo kvadratinio metro, nepaisant, ar tai vieno, ar dviejų aukštų namas.  

Vieno aukšto namo projektavinas

Vieno aukšto namo projektavimas

Vieno aukšto namo projektai, modernių, skandinaviško stiliaus namų projektai 

Sandėlių projektavimas

Sandėlių projektavimas

Ekonomiškiausi ir geriausi sandėliavimo patalpų sprendiniai surandami, kai projektavime dalyvauja... gaisrininkas, konstruktorius ir architektas. 

BIM projektavimas

BIM projektavimas

Informacinis pastato modeliavimas - skaitmeninė statyba 

Architektai-Barbara-ir-Oskar-Grabčewskiai

Kaip šokanti liepsna - Ugnies muziejus Lenkijoje

Jeigu reikėtų surasti architektūrinės išraiškos ir pastato paskirties sintezės pavyzdį, Ugnies muziejus su liepsną primenančiais vario fasadais Žory mieste, pietvakarinėje Lenkijoje, gali pretenduoti į tiesmukiškumo klasiką. 

3D lazerinis skeneris

Kaip 3D lazeriniai skeneriai keičia projektavimą ir kitus darbus

Nuskenuotas ir realiu laiku ar per keliolika minučių milimetrų tikslumu gautas trimatis objekto vaizdas su tiksliais matmenimis, išvaduoja iš daugybės valandų rankinio darbo, leidžia išvengti klaidų ir nuostolių. 

Medinis stadionas Anglijoje

Stotis–tiltas, medinis stadionas, ovalūs dangoraižiai

Pasaulio nepaliauja stebinti „Zaha Hadid Architects" architektų biuro projektai. 

 
 
Temą atitinkančios įmonės

Vilnius


1 2 3 4 5 ... 16
Inžineriniai geologiniai tyrimai statyboms Vilniaus apskrityje. Karjerų projektavimas. Kietųjų naudingųjų iškasenų paieška ir žvalgyba: žvyro, smėlio,dolomito, klinčių, molio. Inžineriniai, geologiniai tyrimai.Vandens telkinių paieška, konsultacijos.
Kaukų g. 37, Vilnius
Mobilus: +370-686-19335, El. paštas: gelmiu.tyrimai@gmail.com
Individualių namų, landšafto, daugiabučių namų ir visuomeninių namų projektavimas. Namų projektai- individualizuoti, pagal savininkų poreikius
Konstitucijos pr. 23, Vilnius
Mobilus: +370-685-41094, El. paštas: info@tavoprojektas.lt
Architektūrinis statinių projektavimas: administraciniai, visuomeniniai, gyvenamieji, komerciniai pastatai ir kitos architektų, interjero dizaino paslaugos, konsultacijos. Teritorijų planavimas, detalieji planai. Urbanistiniai, architektūriniai ir kraštovaizdžio projektai
Šermukšnių g. 3, Vilnius
Telefonas: +370-5-2622896, Mobilus: + 370 684 73965, El. paštas: info@vilprojektas.lt
Individualių namų ir visuomeninių pastatų projektai
Kareivių g. 19-152, 2a, Vilnius
Telefonas: +370-5-2354070, +370-5-2612710, Mobilus: +370-659-06845, El. paštas: dainorui@yahoo.com
Pamatų nužymėjimas, Ribų atstatymas, žemės sklypų kadastriniai matavimai,topografiniai planai, Statinių kadastriniai matavimai (Inventorizacija) Vilniuje.
Linkmenų 50, Vilnius
Mobilus: 865594415, El. paštas: gintautas@pamatuzymejimas.lt
Individualių gyvenamųjų namų, administracinių, sandėliavimo, gamybinių objektų projektai. Teritorijų planavimas, detalieji planai. Namų projektai, projektavimas Vilnius. Namų projektavimo paslaugos Vilnius.
Kareivių g. 6 - 418, Vilnius
Mobilus: +370-683-48736, El. paštas: lauras.paulauskas@gmail.com
1 2 3 4 5 ... 16
Namų projektavimas Namų projektavimas

Kaip teisingai projektuoti gyvenamąjį namą, tipiniai ir nestandartiniai namų projektai, sklypo pasirinkimas

Projektavimo programa Projektavimo programa

Profesionali projektavimo programa gyvenamųjų namų, biuru, gamybos objektų projektavimui

Daugiabučio renovacija Daugiabučio renovacija

Kokia daugiabučio renovacijos kaina? Kaip daugiabučių renovacija atsiperka? Kokios yra efektyviausios daugiabučių modernizavimo priemonės?

Landšafto dizaino dėsniai Landšafto dizaino dėsniai

Kraštovaizdžio dizainas, landšafto tvarkymo principai, spalvos, apšvietimas, formos landšafte, kraštovaizdžio stiliai

Stikliniai fasadai Stikliniai fasadai

Stiklinio fasado įrengimas, profiliai stikliniams fasadams, aliuminio stiklo fasadai visuomeninėje ir privačioje statyboje

Tvarto rekonstrukcija į gyvenamąjį namą Modernus namas vietoj tvarto

Negirdėtas dalykas: saugomoje paveldo teritorijoje pastatytas modernus gyvenamasis namas. Pas mus tai būtų skandalas, Nyderlanduose - sektinas pavyzdys. Esmė - kaip tai padaryta.

Vasarnamio projektas Vasarnamio projektas

Palapinės formos minimalistinės architektūros vasarnamis, namo išplanavimas.

Namo projektavimo klaidos Namo projektavimo klaidos

Namo projektavimo principai, klaidos projektuojant namą, namo pritaikymas prie sklypo

Metalinio karkaso namai Metalinio karkaso namai

Karkasinio namo iš metalinių profilių statyba, šiltinimas, įrengimas

Nemokamos būsto dizaino programos Nemokamos būsto dizaino programos

Interjero, buto, namų, erdvių, spalvų, namų įrenginių projektavimo programos

Namelis miške Estai miškų nekerta, aplink medžius stato viešbučius

Požiūris į gamtą lėmė, kad 28 kv. m ploto viešbučio namelis šiaurės vakarų Estijos pelkėje buvo pristatytas svarbiausiai ES architektūros „Mies van der Rohe" nominacijai.

Kaip įrengti prieangį

Prieangio projektavimas, prieangio įrengimo idėjos, prieangio baldai

Dviejų aukštų namo projektavimas Dviejų aukštų namas - lyginame su su vieno aukšto namu

Ekonominės klasės individualiame name negali būti nė vieno nenaudojamo kvadratinio metro, nepaisant, ar tai vieno, ar dviejų aukštų namas.

Vieno aukšto namo projektavinas Vieno aukšto namo projektavimas

Vieno aukšto namo projektai, modernių, skandinaviško stiliaus namų projektai

Sandėlių projektavimas Sandėlių projektavimas

Ekonomiškiausi ir geriausi sandėliavimo patalpų sprendiniai surandami, kai projektavime dalyvauja... gaisrininkas, konstruktorius ir architektas.

BIM projektavimas BIM projektavimas

Informacinis pastato modeliavimas - skaitmeninė statyba

Architektai-Barbara-ir-Oskar-Grabčewskiai Kaip šokanti liepsna - Ugnies muziejus Lenkijoje

Jeigu reikėtų surasti architektūrinės išraiškos ir pastato paskirties sintezės pavyzdį, Ugnies muziejus su liepsną primenančiais vario fasadais Žory mieste, pietvakarinėje Lenkijoje, gali pretenduoti į tiesmukiškumo klasiką.

3D lazerinis skeneris Kaip 3D lazeriniai skeneriai keičia projektavimą ir kitus darbus

Nuskenuotas ir realiu laiku ar per keliolika minučių milimetrų tikslumu gautas trimatis objekto vaizdas su tiksliais matmenimis, išvaduoja iš daugybės valandų rankinio darbo, leidžia išvengti klaidų ir nuostolių.

Medinis stadionas Anglijoje Stotis–tiltas, medinis stadionas, ovalūs dangoraižiai

Pasaulio nepaliauja stebinti „Zaha Hadid Architects" architektų biuro projektai.

Idėjų išbandymas nuosavo namo statyboje Idėjų išbandymas nuosavo namo statyboje

Batsiuvys turėtų nešioti savo siūtus batus, kad žinotų, ką kiti jaučia juos avėdami. Taip pat ir architektas – jei negyvena savo projektuotame name, nežino, kaip jaučiasi užsakovai“, - sako architektas Andrius Želnys. Jo paties namas – kompaktiškas, ekologiškas, technologiškas, darnoje su gamta ir aplinka.

Pirties planavimas Pirties planavimas

Kaip racionaliai suplanuoti pirtį, kaip pirtyje optimaliai panaudoti erdvę.

Vilnius senas ir naujas Apie Vilniaus ženklus, tapatybę ir chaosą

Pastatas turi atspindėti savo laikmetį, jo vertybes ir ideologiją. Visuose paveldosaugos konvencijose parašyta, kad tai, kas nauja, turi būti nauja, ir aiškiai skirtis nuo to, kas yra sena – stebėtojas neturi būti apgaudinėjamas.

reikalavimai A klasei Pastatų energinių klasių kartelė leidžiama žemyn

ASA.LT portalo straipsniuose keltos abejonės dėl A klasės pastatų energinio efektyvumo naudos, sulaukė atgarsių: Aplinkos ministerijoje, remiantis optimalių sąnaudų analize, rengiamos STR‘ų pataisos, kuriomis bus koreguojami reikalavimai A klasių pastatams.

Studijos „Arches" (vadovas Edgaras Neniškis) gyvenamųjų namų kvartalo projekto vizualizacija. Ar keisis architektūros suvokimas ir kūrimas?

Architektūra yra apie žmones ir žmonėms, architektūra nėra tik pastatai - tai ir žmonės, gyvenantys toje erdvėje.

Pagrindinės Statybos įstatymo naujovės Pagrindinės Statybos įstatymo naujovės

Nuo 2017-ųjų metų sausio 1-osios dienos įsigaliojo naujos redakcijos Statybos įstatymas. ASA.LT gavo daug skaitytojų klausimų su pageidavimais aptarti pagrindines įstatymo naujoves, liečiančias užsakovus, statytojus bei projektuotojus.

blokeliai ir apsiltinimas Svarbiausi A klasės pastatų projektavimo aspektai

Turbūt svarbiausia 2016-ųjų naujiena projektavimo sektoriui (vėliau atkeliausianti ir iki statybų) - įsigaliojęs reikalavimas, kad naujai statomi pastatai būtų ne žemesnės kaip A energinės klasės.

Namo projektavimą reikia pradėti rudenį Namo projektavimą reikia pradėti rudenį

Architektai, projektuojantys individualius namus, užsakovų antplūdžio dažniausiai sulaukia pavasarį, kai jau planuojamos statybos. Kokybiškam projektui parengti reikia laiko, tad juo verta pradėti rūpintis anksčiau – vasarą arba rudenį, žiemos pradžioje.

Kova su vaiduokliais statybų versle

Ne vieno šalies miesto panoramą žaloja vadinamieji pastatai-vaiduokliai - statiniai, kurie dėl įvairių aplinkybių nebuvo pabaigti arba yra apleisti ir nenaudojami.

Architektūra, visuomenė ir pasitikėjimas profesionalais

Architektūros vertei nustatyti vieno įrankio nėra, procesas sudėtingas, bet nereiškia, kad jo nėra apskritai, jis egzistuoja ir susideda iš daugybės dalių. Ir ne politikai, ne verslo atstovai, kuriems ta vertė galbūt trukdo, ne jie turėtų spręsti, pastatas vertingas, ar ne

Ką architektai mano apie A energinės klasės projektavimą?

Ar projektuojant aukštos energinės klasės pastatus architektų kūryba nebus pernelyg sureguliuota? Ar jie išliks kūrėjais? Ar pastatai netaps tik ekonomiškomis dėžėmis? Architekto Algirdo Kaušpėdo mintys.

Namų darbai prieš susitikimą su architektu Namų darbai prieš susitikimą su architektu

Kad ateityje netektų kasdien keiksnoti namo statyboje padarytų klaidų, projektą patikėkite profesionalui, o iki susitikimo su juo atlikite namų darbus

2010 metais namas atnaujintas ir pristatytas priestatas. Projektą inicijavo VELUX kompanija. Namo priestatas - kad papildomas plotas kurtų vertę

Individualių namų savininkai dažnai pasididina gyvenamąjį plotą statydami priestatus prie jau esamų pastatų. Bet, padidinus plotą, ne visada pavyksta padidinti pastato vertę. Kaip elgtis, kad papildomi tūriai harmoningai įsilietų į aplinką, pritaptų prie esamo pastato ir sukurtų komfortišką gyvenamąją erdvę?

Statybinė sąmata: kuo ji detalesnė, tuo pigesnė statyba

Nepatikėkite statybos ar remonto sąmatos statybininkams. Jie ją sudarys remdamiesi tik savo patirtimi.

Vieniša sodyba Tradicijos ir pseudosenovė

Statysite sodybą kaime? Rekonstruosite seną? Tuomet verta perskaityti šį straipsnį ir pagalvoti, kaip tą daryti.

Paryžiuje atnaujintas daugiabutis Renovacija, kuri sužavėjo Europą

Apie Paryžiuje atnaujintą praeito amžiaus 6-ojo dešimtmečio 16-os aukštų daugiabutį parašė kone visų Europos šalių architektūros ir statybų žiniasklaida.

Jaunieji architektai siūlo kolektyvinių sodų pertvarką Jaunieji architektai siūlo kolektyvinių sodų pertvarką

„Išskyrėme dvi sodų sutvarkymo kryptis. Nė viena nėra nejudinama aksioma, mes tikimės, kad pasiūlymai bus penas tolimesnei diskusijai“ – sako architektai, pristatę projektą „Atgaivink kolektyvinį sodą“.

Projektavimas: kodėl verta bendrauti ne tik su architektu Projektavimas: kodėl verta bendrauti ne tik su architektu

Net mažiausiose detalėse gali slypėti didelės problemos, todėl rengiant namo projektą verta pasikonsultuoti su kitų sričių specialistais: pirmiausia su konstruktoriais ir statybininkais.

Namo statybos kertiniai akmenys, kuriems neverta taupyti

Kaip planuoti namo statybos biudžetą, kokios dažniausios statybos klaidos pasitaiko praktikoje?

Saule Saulės panaudojimas pastatui šildyti

Energiją iš saulės galima paimti ne tik naudojant kolektorius, bet ir iš anksto planuojant pastato išsidėstymą ir jo architektūrą

Ar padalijus sklypą reikalingas naujas statybos leidimas?

Atsako Asta Kazickienė, VTPSI Konsultavimo skyriaus vyriausioji specialistė

Pagalbinių būsto patalpų projektavimas Pagalbinių būsto patalpų projektavimas

Tinkamiausia vieta rūsiui, sandėliui, terasai, pastogei, garažui pagal feng shui

Brazilija Modernus namas Brazilijoje

fcstudio dizainerių komandos suprojektuotas erdvus ir modernus namas Brazilijoje

Sandėlių projektavimas Sandėlių projektavimas

Ekonomiškiausi ir geriausi sandėliavimo patalpų sprendiniai surandami, kai projektavime dalyvauja... gaisrininkas, konstruktorius ir architektas.

minimalistinis interjeras Namas prie ežero Kanadoje

UUfie dizainerių suprojektuotas minimalistinio stiliaus namas prie ežero gavęs metų apdovanojimą

Loftas Ukrainoje Didelio skoningai įrengto buto interjeras

2B Group dizainerių suprojektuotas modernus ir skoningas butas Odesoje

Leidimas statyti pirčiai ant kranto Leidimas statyti pirčiai ant kranto

Ar galiu savo sodyboje arti ežero pakrantės statyti pirtį?

daugiau
Šiltinančios medžiagos storio skaičiavimas Šiltinančios medžiagos storio skaičiavimas

Kokios savybės būtinos šiltinimo medžiagai, koks turi būti jos storis, termoizoliacinės medžiagos ir šiluminė varža

daugiau
Kūrybinių dirbtuvių statusas Kūrybinių dirbtuvių statusas

Ką reiškia nekilnojamo turto statusas kūrybinės dirbtuvės? Kūrybinių dirbtuvių statuso keitimas

daugiau
Žemės ūkio paskirties keitimas Žemės ūkio paskirties keitimas

Žemės ūkio paskirties sklypo keitimas į gyvenamosios paskirties sklypą, namų valdą statant ūkininko sodybą

daugiau
Sklypo formavimas prie naudojamų statinių Sklypo formavimas prie naudojamų statinių

Kaip suformuoti ir įteisinti žemės sklypą prie nuosavybės teise priklausančio namo

daugiau
Kompanijų produktai
Geriausi vieno aukšto namų projektai
Vieno aukšto namų projektai, projektavimas

Vienaukščių namų projektai, vieno aukšto namų projektavimas. Vienaukščių namų projektavimas Vilnius, vieno aukšto nam...

Namų projektai dviejų aukštų

Individualių namų projektai, dviauksčių namų projektai, gyvenamųjų namų projektavimas, dviejų aukštų namo projektas, ...

Architektūrinio projektavimo programa kaina
Architektūrinio projektavimo programa kaina

Neterminuota programinė įranga ZWCAD – pradedantiems ir p...

Sandėlių projektai
Sadėlių projektavimas, sandėlių projektai

Sandėlio projektavimas, sandėlio projektas. Sandėlio tech...

Gyvenamųjų namų projektavimas
Gyvenamųjų namų projektai

Namų projektai Vilnius, individualaus gyvenamojo namo pro...

Namų kvartalo projektavimas
Individualių namų kvartalo projektavimas

Gyvenamųjų namų kvartalo projektas, namų kvartalo projekt...

Modernūs namų projektai
Modernūs namų projektai

Gyvenamojo namo projektas, modernūs vieno aukšto namų pro...

Autoservisų projektavimas
Autoservisų projektavimas, autoservisų projektai

Autoservisų projektavimas, autoserviso projektas, autoser...

Žemės sklypų kadastriniai matavimai,topografiniai planai, ribų atstatymai Vilniaus m. ir rajone

Žemės sklypų kadastriniai matavimai,topografiniai planai,...

Naujiena architektams ir projektuotojams - ROCKWOOL brėžinių virtuali biblioteka

Tai U-verčių ir ilginių šiluminių tiltelių katalogas - kuris telpą ir į mažą USB rakte...

Tvarto rekonstrukcija į gyvenamąjį namą Modernus namas vietoj tvarto

Negirdėtas dalykas: saugomoje paveldo teritorijoje pastatytas modernus gyvenamasis namas. Pas mus tai būtų skandalas, Nyderlanduose - sektinas pavyzdys. Esmė - kaip tai padaryta.

Vasarnamio projektas Vasarnamio projektas

Palapinės formos minimalistinės architektūros vasarnamis, namo išplanavimas.

Nemokamos būsto dizaino programos Nemokamos būsto dizaino programos

Interjero, buto, namų, erdvių, spalvų, namų įrenginių projektavimo programos

Namelis miške Estai miškų nekerta, aplink medžius stato viešbučius

Požiūris į gamtą lėmė, kad 28 kv. m ploto viešbučio namelis šiaurės vakarų Estijos pelkėje buvo pristatytas svarbiausiai ES architektūros „Mies van der Rohe" nominacijai.

Kaip įrengti prieangį

Prieangio projektavimas, prieangio įrengimo idėjos, prieangio baldai

Dviejų aukštų namo projektavimas Dviejų aukštų namas - lyginame su su vieno aukšto namu

Ekonominės klasės individualiame name negali būti nė vieno nenaudojamo kvadratinio metro, nepaisant, ar tai vieno, ar dviejų aukštų namas.

Vieno aukšto namo projektavinas Vieno aukšto namo projektavimas

Vieno aukšto namo projektai, modernių, skandinaviško stiliaus namų projektai

Sandėlių projektavimas Sandėlių projektavimas

Ekonomiškiausi ir geriausi sandėliavimo patalpų sprendiniai surandami, kai projektavime dalyvauja... gaisrininkas, konstruktorius ir architektas.

BIM projektavimas BIM projektavimas

Informacinis pastato modeliavimas - skaitmeninė statyba

Architektai-Barbara-ir-Oskar-Grabčewskiai Kaip šokanti liepsna - Ugnies muziejus Lenkijoje

Jeigu reikėtų surasti architektūrinės išraiškos ir pastato paskirties sintezės pavyzdį, Ugnies muziejus su liepsną primenančiais vario fasadais Žory mieste, pietvakarinėje Lenkijoje, gali pretenduoti į tiesmukiškumo klasiką.

3D lazerinis skeneris Kaip 3D lazeriniai skeneriai keičia projektavimą ir kitus darbus

Nuskenuotas ir realiu laiku ar per keliolika minučių milimetrų tikslumu gautas trimatis objekto vaizdas su tiksliais matmenimis, išvaduoja iš daugybės valandų rankinio darbo, leidžia išvengti klaidų ir nuostolių.

Medinis stadionas Anglijoje Stotis–tiltas, medinis stadionas, ovalūs dangoraižiai

Pasaulio nepaliauja stebinti „Zaha Hadid Architects" architektų biuro projektai.

Idėjų išbandymas nuosavo namo statyboje Idėjų išbandymas nuosavo namo statyboje

Batsiuvys turėtų nešioti savo siūtus batus, kad žinotų, ką kiti jaučia juos avėdami. Taip pat ir architektas – jei negyvena savo projektuotame name, nežino, kaip jaučiasi užsakovai“, - sako architektas Andrius Želnys. Jo paties namas – kompaktiškas, ekologiškas, technologiškas, darnoje su gamta ir aplinka.

Pirties planavimas Pirties planavimas

Kaip racionaliai suplanuoti pirtį, kaip pirtyje optimaliai panaudoti erdvę.

Vilnius senas ir naujas Apie Vilniaus ženklus, tapatybę ir chaosą

Pastatas turi atspindėti savo laikmetį, jo vertybes ir ideologiją. Visuose paveldosaugos konvencijose parašyta, kad tai, kas nauja, turi būti nauja, ir aiškiai skirtis nuo to, kas yra sena – stebėtojas neturi būti apgaudinėjamas.

reikalavimai A klasei Pastatų energinių klasių kartelė leidžiama žemyn

ASA.LT portalo straipsniuose keltos abejonės dėl A klasės pastatų energinio efektyvumo naudos, sulaukė atgarsių: Aplinkos ministerijoje, remiantis optimalių sąnaudų analize, rengiamos STR‘ų pataisos, kuriomis bus koreguojami reikalavimai A klasių pastatams.

Studijos „Arches" (vadovas Edgaras Neniškis) gyvenamųjų namų kvartalo projekto vizualizacija. Ar keisis architektūros suvokimas ir kūrimas?

Architektūra yra apie žmones ir žmonėms, architektūra nėra tik pastatai - tai ir žmonės, gyvenantys toje erdvėje.

Pagrindinės Statybos įstatymo naujovės Pagrindinės Statybos įstatymo naujovės

Nuo 2017-ųjų metų sausio 1-osios dienos įsigaliojo naujos redakcijos Statybos įstatymas. ASA.LT gavo daug skaitytojų klausimų su pageidavimais aptarti pagrindines įstatymo naujoves, liečiančias užsakovus, statytojus bei projektuotojus.

Namo projektavimą reikia pradėti rudenį Namo projektavimą reikia pradėti rudenį

Architektai, projektuojantys individualius namus, užsakovų antplūdžio dažniausiai sulaukia pavasarį, kai jau planuojamos statybos. Kokybiškam projektui parengti reikia laiko, tad juo verta pradėti rūpintis anksčiau – vasarą arba rudenį, žiemos pradžioje.

Kova su vaiduokliais statybų versle

Ne vieno šalies miesto panoramą žaloja vadinamieji pastatai-vaiduokliai - statiniai, kurie dėl įvairių aplinkybių nebuvo pabaigti arba yra apleisti ir nenaudojami.

Architektūra, visuomenė ir pasitikėjimas profesionalais

Architektūros vertei nustatyti vieno įrankio nėra, procesas sudėtingas, bet nereiškia, kad jo nėra apskritai, jis egzistuoja ir susideda iš daugybės dalių. Ir ne politikai, ne verslo atstovai, kuriems ta vertė galbūt trukdo, ne jie turėtų spręsti, pastatas vertingas, ar ne

Ką architektai mano apie A energinės klasės projektavimą?

Ar projektuojant aukštos energinės klasės pastatus architektų kūryba nebus pernelyg sureguliuota? Ar jie išliks kūrėjais? Ar pastatai netaps tik ekonomiškomis dėžėmis? Architekto Algirdo Kaušpėdo mintys.

Namų darbai prieš susitikimą su architektu Namų darbai prieš susitikimą su architektu

Kad ateityje netektų kasdien keiksnoti namo statyboje padarytų klaidų, projektą patikėkite profesionalui, o iki susitikimo su juo atlikite namų darbus

2010 metais namas atnaujintas ir pristatytas priestatas. Projektą inicijavo VELUX kompanija. Namo priestatas - kad papildomas plotas kurtų vertę

Individualių namų savininkai dažnai pasididina gyvenamąjį plotą statydami priestatus prie jau esamų pastatų. Bet, padidinus plotą, ne visada pavyksta padidinti pastato vertę. Kaip elgtis, kad papildomi tūriai harmoningai įsilietų į aplinką, pritaptų prie esamo pastato ir sukurtų komfortišką gyvenamąją erdvę?

Statybinė sąmata: kuo ji detalesnė, tuo pigesnė statyba

Nepatikėkite statybos ar remonto sąmatos statybininkams. Jie ją sudarys remdamiesi tik savo patirtimi.

Vieniša sodyba Tradicijos ir pseudosenovė

Statysite sodybą kaime? Rekonstruosite seną? Tuomet verta perskaityti šį straipsnį ir pagalvoti, kaip tą daryti.

Paryžiuje atnaujintas daugiabutis Renovacija, kuri sužavėjo Europą

Apie Paryžiuje atnaujintą praeito amžiaus 6-ojo dešimtmečio 16-os aukštų daugiabutį parašė kone visų Europos šalių architektūros ir statybų žiniasklaida.

Jaunieji architektai siūlo kolektyvinių sodų pertvarką Jaunieji architektai siūlo kolektyvinių sodų pertvarką

„Išskyrėme dvi sodų sutvarkymo kryptis. Nė viena nėra nejudinama aksioma, mes tikimės, kad pasiūlymai bus penas tolimesnei diskusijai“ – sako architektai, pristatę projektą „Atgaivink kolektyvinį sodą“.

Projektavimas: kodėl verta bendrauti ne tik su architektu Projektavimas: kodėl verta bendrauti ne tik su architektu

Net mažiausiose detalėse gali slypėti didelės problemos, todėl rengiant namo projektą verta pasikonsultuoti su kitų sričių specialistais: pirmiausia su konstruktoriais ir statybininkais.

Namo statybos kertiniai akmenys, kuriems neverta taupyti

Kaip planuoti namo statybos biudžetą, kokios dažniausios statybos klaidos pasitaiko praktikoje?

Saule Saulės panaudojimas pastatui šildyti

Energiją iš saulės galima paimti ne tik naudojant kolektorius, bet ir iš anksto planuojant pastato išsidėstymą ir jo architektūrą

Bažnyčių apšvietimas

Apšvietimas kulto pastate - rūpestingas meno ir technikos derinys. Jis privalo užtikrinti tinkamą matomumą, bei kuo subtiliau atskleisti interjerą, netgi dalyvauti jo kūrime.

Pasaulio dangoraižiai

Dangoraižių statybos istorija. Ar kiekvienas aukštas pastatas gali būti vadinamas dangoraižiu?

Namų projektai
Geriausi vieno aukšto namų projektai
Vieno aukšto namų projektai, projektavimas

Vienaukščių namų projektai, vieno aukšto namų projektavimas. Vienaukščių namų projektavimas Vilnius, vieno aukšto nam...