Darni darnos utopija

2009-06-18 13:46   Peržiūros : 226   Spausdinti


Teritorijų planavimas Lietuvoje yra virtęs teisine procedūra, leidžiančia, siekiant greito ir garantuoto pelno, bemaž bet kam statyti ten, kur turi žemės. Dėl to buvo užstatytos vietovės, kurios niekada nebuvo apgyvendintos, tuo tarpu miestai ėmė tuštėti. Gyvenamieji rajonai, buvusių pramonės kompleksų teritorijos ėmė senti ar net degraduoti. Verslininkus, mokslininkus ir kitų sričių profesionalus, jau porą metų šaukiančius apie darnios miestų plėtros principų diegimą urbanistikai, valdžia tarsi išgirdo, bet tik ausies krašteliu. Jų pastangos kol kas paskęsta darbo grupių ir posėdžių liūne. Bijomasi imtis ryžtingų žingsnių, iš esmės reformuosiančių pasenusią sistemą, kuri iš darnią plėtrą inicijuojančio ir koordinuojančio instrumento virto procedūrinių stabdžių bei draudimų visuma.

Tikėjosi būti išgirsti

Pirmiausiai teritorijų planavimo tvarka parūpo nekilnojamojo turto plėtra užsiimantiems verslininkams bei architektams, dirbantiems teritorijų planavimo srityje. Rinkos augimo periodu jiems labiausiai skaudėjo, kai procesas tolydžio ilgėjo, darėsi vis painesnis ir neskaidresnis, žemė brango, o pinigai, investuoti į esą perspektyvius sklypus, virto į nieką. Tačiau reikia pripažinti, kad verslas sugebėjo pakilti virš savo palyginti siaurų interesų ir įžvelgti tikrąsias tvarkos, labiau primenančios chaosą, ydas.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) iniciatyva prieš porą metų tarp valdžios ir  nekilnojamojo turto plėtros versle dalyvaujančių visuomeninių organizacijų buvo pasirašyti memorandumai, kuriuose deklaruotas darnios plėtros siekis ir nuoširdūs visų pasižadėjimai ją įgyvendinti. 2008 m. išvakarėse Vilniaus rotušėje, dalyvaujant šalies vadovui Valdui Adamkui, pasirašytas memorandumas dėl Darnios plėtros akademijos steigimo. Prie šių siekių prisijungė Lietuvos aukštosios mokyklos. Per tą laiką surengti du urbanistiniai forumai: „Lietuvos darnios erdvinės plėtros sistemos kūrimas" bei „Darnus miestas ir architektūra".

Premjero potvarkiu 2008 m. sudaryta darbo grupė, kuri, atsižvelgdama į pirmojo urbanistinio forumo rezoliuciją, išanalizavo teritorijų planavimo trūkumus ir suformavo pasiūlymus, kaip tobulinti sistemą. Skirtingų sričių kompetentingų specialistų idėjos sudėtos į atskirą leidinį - „Darnioji plėtra teritorijų planavime ir urbanistikoje". Jos atsispindi ir naujosios Vyriausybės veiksmų programoje. Seime surengta keletas diskusijų, kurios sulaukė labai menko įstatymų kūrėjų dėmesio. Į paskutinę diskusiją „Miestų teritorijų planavimo etika ir teisynas darnios plėtros aspektais", kuri organizuota šių metų balandžio pabaigoje, drauge su parlamento Aplinkos apsaugos komitetu ir Europos informacijos biuru, atvyko tik komiteto pirmininkas ir dar vienas jo kolega.

Sugriauta, bet naujo nesukurta

Lietuvos miestuose gyvena apie 70 proc. žmonių. Apie 94 proc. BVP sukuriama miestuose. Tačiau valstybėje nėra aiškių kriterijų, nusakančių, kokius miestus Lietuvoje norima sukurti, kokia bus šalis - vienkiemių, pamiškių, pakelių ar urbanizuotas kraštas. Pagal šalies bendrąjį planą, Seimo patvirtintą 2003 m., nutarta laikytis istoriškai susiformavusio miestų karkaso. Tik tų principų nei dauguma savivaldybių, nei statytojų,  nei leidimus išduodančiųjų arba neskaitė ir nežino, arba net nenori žinoti. Buvo statyta vadinamuoju taškiniu principu, pagal sklypo detaliuosius planus.

LNTPA direktorės, architektės Dalios Bardauskienės teigimu, per porą nepriklausomybės dešimtmečių seną gyvenamųjų vietovių planavimą visiškai sugriovėme, o naujos sistemos, deja, taip ir nesukūrėme. Teisės instituto sukurtas Teritorijų planavimo įstatymas buvo priimtas 1995 metais, jame buvo užfiksuoti aiškūs sisteminiai pagrindai. Tačiau 2004 metais jis buvo „patobulintas", o 2006 dar pakeista 17 jo straipsnių.

„Iš įstatymo padaryta absoliuti maišalynė. Patobulintas taip, kad jame niekas nieko nebesupranta. Sukurtas advokatų, žemėtvarkininkų rojus, o žmogus, visuomenės interesas ir miesto grožis bei darna užmiršti", - sakė
D. Bardauskienė.

Klaida veja klaidą

Vilniaus savivaldybės įmonės „Vilniaus planas" vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis įsitikinęs, kad kuriant įstatymus iš pat pradžių buvo padaryta keletas esminių klaidų. Jos privedė prie to, kad planavimo procesai trunka neprotingai ilgai ir visiškai neprisideda prie tikrosios, darnios miestų plėtros. Teritorijų planavimas paverstas juridinių procedūrų seka, o privalomų dokumentų hierarchija nesutvarkyta. Ir bendrasis, ir detalusis, ir specialusis planas pripažįstami kaip juridiniai dokumentai. Su mūsų sistema susipažinę Prancūzijos ir Vokietijos ekspertai išreiškė užuojautą ir įžvelgė palankiausią dirvą korupcijai. Kai yra penki vienodos galios juridiniai dokumentai, tai juos lygindamas visada rasi sau naudingų niuansų ir leidimą statyti gausi.

 „Dabar galiojanti tvarka - tai advokatų rojus. Už didelius pinigus jie bet kuriame teisės akte randa landą", -
ironiškai kalbėjo D. Bardauskienė, pridūrusi, kad taip atsiranda įteisinti nelegalūs statiniai.

Kita klaida - teritorijų planavimas supainiotas su žemėtvarka. Detaliaisiais planais nustatomos sklypų ribos, sprendžiami kaimynų nuosavybės klausimai. Pas mus planuojami konkretūs sklypai, o šiuolaikiniuose Europos miestuose detaliaisiais planais yra apibrėžiamas ištisų teritorijų, kvartalų, miesto dalių urbanistinis augimas. Juose kalbama ne apie ribas, bet apie užstatymo kokybę - skirtingos paskirties pastatų išdėstymą, tipologiją, aukštingumą, infrastruktūros objektų išdėstymą, viešąsias erdves.

„Daugelio Europos šalių teritorijų planavimo įstatymuose kalbama apie kokybę ir grožį. Pavyzdžiui, Vokietijos įstatyme sakoma, kad statiniai gamtos apsuptyje turi ją puošti. Mūsų įstatymuose apie jokį grožį ir kokybę nėra nė menkiausios užuominos. Galbūt tai teisininkų įtakos rezultatas, nes jie visą dėmesį koncentruoja į tai, ką supranta - į procedūras. Kokybiniai parametrai jiems yra nesuvokiami. Mes pametėme planavimo esmę. Užstatymo ir viešųjų erdvių kokybė bei grožis turėtų būti pagrindinis reikalavimas", - apgailestavo M. Pakalnis.

Jo manymu, dėl to, kad nuosekliai buvo laikytasi visų procedūrų, miestų aplinkos kokybė nepagerėja. Maža to, geografiškai plečiant urbanizuojamas teritorijas vadovaujamės istoriškai susiformavusiomis žemėtvarkos sklypų ribomis. Žygimanto Senojo žmonos karalienės Bonos įsakymu XVI a. viduryje vykdytos Valakų reformos metu visa Lietuvos žemė buvo suskirstyta siaurais rėžiais.

„Indija sugeba planuoti savo miestus, tą moka daryti net Angola ar Namibija. O mes XXI a. miestus legaliai statome pagal rėžinio kaimo sklypų, skirtų runkeliams auginti, ribas", - kaip didžiausią nuoskaudą išrėkė architektas.

Europos miestuose projektų plėtotojų veiklą ir investicijas reguliuoja tik detalieji planai, kurie rengiami teritorijoms, tokioms kaip sostinės Pilaitės ar Antakalnio rajonai. Juose yra integruojami ir visi sektoriniai planai, su gamtosauga, paveldosauga ir kitais specifiniais dalykais susiję reikalavimai, kurie Lietuvoje perkelti į atskirus - specialiuosius planus. Tokių daugiau neturi nė viena valstybė. 

M. Pakalnio teigimu, apskritai teritorijų planavimas turi spragų, trūksta reguliavimo instrumentų, kuriuos turi kitų šalių miestai. Todėl jie nesusiduria su įvairių interesų grupių spaudimu, bendri plėtros siekiai yra aiškūs ir suvokiami.

Nesitaria, bet kariauja

Pasaulyje teritorijų planavimo pagrindinis tikslas - apjungti skirtingus interesus vieningai ateities vizijai. Deja, Lietuvoje kiekvieno sektoriaus atstovai turi „savas įžvalgas" ir savo interesų ribas gina tarsi tvirtovę. Kalba dėl kompromisų rezgasi arba labai sunkiai, arba pasitelkiant teisinius ir ne visai legalius argumentus. Teritorijų planavimo procese skirtingų sektorių interesus ginančios šalys yra įvaldžiusios tikrai efektyvių būdų, galinčių jei ne sustabdyti, tai reikšmingai užvilkinti ir pakenkti procesui, tačiau už galutinį rezultatą neprisiimti atsakomybės.

Vilniuje, šalia Pilaitės verslininkams taip ir nepavyko įkurti golfo laukų, nes tam pasipriešino žaliųjų judėjimo aktyvistai. Tuo tarpu liko neišgirstas rajono seniūnas, pritaręs projektui, manydamas, kad golfo laukai pagyvintų kvartalą, būtų naudingas gyventojams ir vietovės įvaizdžiui.

Yra planų renovuoti vieną iš Kauno fortų, tačiau tam priešinasi gamtosaugininkai, gindami retą šikšnosparnių rūšį, kuri ten peri.

Vilniuje Nerimi uždrausta laivyba, nes čia neršia žuvys. Nesvarbu, kad XIX a. upe garlaiviai plaukė ir visiems vietos užteko.

„Planavimą mes pavertėme saugojimu, nors saugojimo iš esmės nereikia planuoti. Reikia tiesiog aiškiai apibrėžti, kur ir ką saugoti", - sakė
M. Pakalnis.

Jo teigimu, darni plėtra - tai sugebėjimas derinti skirtingus interesus, išskirti prioritetus, susitarti. Kai kas ją supranta kaip saugojimą ir visko draudimą. Siekis beatodairiškai saugoti Kuršių Neriją ir uždrausti ten bet kokią veiklą gali tik pakenkti. Labai greitai pamirštama, kad pusiasalis išliko dėl žmonių veiklos. Jie ten kūrėsi, statė miestelius, sodino miškus ir sulaikė smėlį, taip sukurdami unikalų kraštovaizdį. Būtent dėl šio unikalaus žmogaus sukurto kraštovaizdžio Neringa ir tapo UNESCO paveldo objektas.

Miestų planavimas išsiskaidė pagal atskirų skirtingų sektorių interesus, interesų grupių tikslus. Kiekvienas sektorius rengia savo planus ir stengiasi juos iškelti virš kitų. Antai gamtosaugininkai planuojasi savaip, paminklosaugininkai - savaip, šilumininkai, dujininkai irgi savaip. Po to, kai reikia planus sujungti į vieną, nieko neišeina, nes kiekvienas gina savo interesus ir nenori matyti visumos - miesto. Skirtingi planai yra tvirtinami skirtinguose lygmenyse ir neretai atsitinka taip, kad specialusis planas tampa juridiškai viršesnis dokumentas už bendrąjį. Nors būtent bendrajame plane turi būti numatyta, kaip efektyviausiai derinti plėtrą su saugojimu, privačias investicijas su viešomis, kur numatomos bendros miesto plėtros kryptys.

Trūksta kompetencijos ir atsakomybės

Vadinamasis taškinis detalus sklypų planavimas privedė prie miestų išskydimo, Vakaruose vadinamo urbanistiniu sprogimu. Jo rezultatas - padrikos, nejaukios, be viešosios infrastruktūros, nepatogios gyvenvietės aplink didžiuosius miestus, prie kelių. LNTPA vadovės D. Bardauskienės teigimu, teritorijų planavimas yra viena iš svarbių ekonomikos skatinimo ar jos griovimo priemonių.

„Mūsų Finansų ministerija tikriausiai niekada nesusimąstė, kodėl kiekvienais metais vis auga sumos, skirtos investicinėms programoms į kelius, inžinerinius tinklus, švietimą, sveikatos apsaugą ir gyventojų saugumo užtikrinimą. Dalindami statybos leidimus bet kur plėtoti naujas teritorijas, mes tuo pačiu verčiame kurti naują infrastruktūrą, ir taip su pagreičiu programuojame augančias biudžeto išlaidas", - atkreipė dėmesį architektė.

Jai kyla abejonių ar išties aukščiausiu lygiu modeliuojama Lietuvos ateitis, kuri turi būti nukreipta į racionalų gamtos, energetinių, finansinių ir žmogiškųjų išteklių naudojimą. Kas fiksuoja, kokia kryptimi mes einame?

Anglijoje apskaičiuota, jog užmiestyje įsikuriantis namų ūkis miesto savivaldai kainuoja apie 100 tūkst. litų. Tiek kainuoja nutiesti inžinerinius tinklus, gatves, sukurti socialinę ir aptarnavimo infrastruktūrą. Lietuvoje tiek, žinoma, nekainuoja. Socialine prasme žmonės tose gyvenvietėse palikti likimo valiai - nėra nei mokyklų, nei darželių, nei parduotuvių, nei visuomeninio transporto.

M. Pakalnis pasakojo, kad apklausus individualiuose namuose su nuosavais žemės sklypais gyvenančius sostinės pakraštyje esančios Tarandės gyventojus paaiškėjo, jog jiems labiausiai trūksta socialinės infrastruktūros ir želdynų. Vadinasi, jiems trūksta viešųjų erdvių, vietų, kur galėtų susitikti, kur galėtų formuotis bendruomenė. Jiems trūksta socialinės aplinkos.

Atlikti urbanistiniai tyrimai, kurie teigia, kad efektyvi gyvenvietė yra tuomet, kai joje gyvena 300 žmonių. Tada ekonomiškai gali formuotis vietinė infrastruktūra, gyventi patogus centras.

Lietuvoje miestų plėtros politiką formuoja ne specialistai, bet politikai. Tą jau parodė bendrųjų planų rengimo triukšmas. Savivaldos pajėgos yra labai menkos planuoti, o sprendimus priimantys politikai dažniausia neturi net minimalių urbanistikos, plėtros valdymo žinių. Atiduodami naujam užstatymui vis naujas teritorijas, politikai neprisiima jokios atsakomybės už tai, kad urbanistinei plėtrai skirtos vietovės būtų tinkamai sukurtos ir užstatytos, kad būtų sukurta reikiama socialinė, inžinerinė, susisiekimo infrastruktūra.

Lietuvos architektų sąjunga ne kartą akcentavo, kad savivaldybių vyriausieji architektai, būdami pavaldūs administracijos direktoriui, dažnai tampa politinių užsakymų vykdymo įrankis.

„Miestų, teritorijų planavimas - tai ne tik architektūra. Tai susisiekimo, inžinerinės sistemos, socialinė aplinka, gamtos ir kultūros paveldas. Tad specialisto, kuris sugeba miesto ar regiono teritorijoje teisingai išdėstyti ekonominį jo potencialią, vaidmuo yra labai svarbus", - įsitikinęs „Vilniaus plano" vyriausiasis architektas.

O jei aplink miestus numatomos didžiulės naujos plėtros teritorijos, kaip atsitiko Vilniaus rajone ar aplink Klaipėdą, tai ateityje gali tekti „importuoti" gyventojus, arba prognozuoti, kad miestai ištuštės. Demografiniai procesai Lietuvoje nedžiugina. Spėjama, kad amžiaus viduryje teliks 2,5 mln. gyventojų, mažės visų miestų gyventojų skaičius, toks pat išliks tik Vilnius.

Vilties nepraranda

Dabartinės Vyriausybės veiklos programoje numatyta per antrąjį šių metų ketvirtį parengti šalies urbanistinės politikos gaires, kurios iki šiol neturime. Per trečiąjį ketvirtį numatyta parengti naujos redakcijos Teritorijų planavimo įstatymo koncepciją ir įstatymo projektą. Jį priimti planuojama iki metų pabaigos.

Laiko, tarsi ir užtenka. Tačiau sunku tikėtis, kad artėjant atostogų periodui kas nors rimtai užsiims Augėjo arklidžių iškopimu.

Birželį antrasis ketvirtis baigsis, bet iki šiol naujosios Urbanistikos politikos projektas dar nepateiktas nei visuomenei, nei specialistams. Aplinkos ministerijos sekretorė Jūratė Juozaitienė balandžio pabaigoje Seime vykusioje diskusijoje „Miestų teritorijų planavimo etika ir teisynas darnios plėtros aspektais" tik užsiminė, kad tokia politika ruošiama, nors forumo rengėjai ir dalyviai tikėjosi, kad jos projektas bus pristatytas.

Naujos Teritorijų planavimo įstatymo koncepcijos ir įstatymo projekto rengimui ministerija numato į talką pakviesti įvairių sričių specialistų ir kartu su ministerijos darbuotojais sudaryti darbo grupę. Į ją pakviesta ir LNTPA, kurios iniciatyva daugiausiai buvo kalbėta apie darnią plėtrą ir būtinybę keisti teisinę bazę. Asociacijos direktorė D. Bardauskienė stebėjosi, kad į darbo grupę kviečiama tiek daug žmonių - net 21. Ji apgailestavo, kad sprendžiant klausimus nesilaikoma darbų tęstinumo principo.

„Darbo grupės branduolį galėtų sudaryti Vyriausybės vadovo potvarkiu pernai dirbusios darbo grupės nariai. Jie ne tik išanalizavo padėtį, bet ir pateikė siūlymus, kaip ją taisyti. Toje darbo grupėje dirbo 12 žmonių, urbanistikos, architektūros, kultūros paveldo, bankų, Laisvosios rinkos instituto specialistai, verslo ir statybų atstovai. Ar esame tokie turtingi minčių ir idėjų, kad jas galėtume taip paprastai išmesti? ", - klausė LNTPA direktorė.

Apžvelgdama kviečiamų asmenų sąrašą ji džiaugėsi, kad nebuvo pamiršti ir visuomenės atstovai. Tačiau pasigedo aiškaus principo, pagal kurį jie kviečiami. Pasak D. Bardauskienės, kuriant tokį svarbų įstatymą, turi būti pasitelkta labai plačiai mąstanti, intelektuali darbo grupė. O kiekvienas jos narys privalo deklaruoti, kad jis atstovaus visuomenės ar jį delegavusios organizacijos interesams.  Teritorijų planavimas apima labai daug visuomenės gerovei reikšmingų sričių - ekonomiką, finansus, aplinkosaugą, socialinius aspektus. Pažiūrėjus į formuojamos darbo grupės sudėtį gali įsitikinti, kad trūksta aiškios vizijos - ką norime sukurti, ko siekiame.

Įsakymo, kuriuo formuojama darbo grupė, aplinkos ministras dar nepasirašė. Dar yra vilties, kad patarimus išgirs.

Antra vertus, kuriant įstatymą reikalingas susitarimas dėl Lietuvos urbanistikos politikos, kurios dar neturime. „Įstatymas tik sukurs prielaidas šiai politikai įgyvendinti. Dabar visiškai neaišku, kokią Lietuvą mes kuriame - daugiacentrių, koncentruotų miestų, gyvenamųjų vietovių su išvystyta infrastruktūrą, ar vienkiemių? Paskutiniųjų metų tendencijos rodo, kad krypstame į vienkiemius", - įsitikinusi architektė.

Urbanistikos specialistai labiausiai būkštauja, kad vaikantis užsibrėžtų terminų, bus daromos klaidos. Geriau jau kurti ilgiau, bet gerą įstatymą, įvertinant kitų šalių patirtį.

Į klausimą, ar tiki, kad šį kartą pavyks įgyvendinti darnios plėtros idėją, D. Bardauskienė po ilgos pauzės ištarė: „Viltis miršta paskutinė".

Jolanta Lunevičienė,

 
 
Temą atitinkančios įmonės


1 2 3 4 5 ... 32
Interjero dizaino projektavimas. Namų projektai pagal Feng-Šui filosofiją ir kriterijus. Architekto paslaugos - kompleksiniai teritorijos planavimo ir projektavimo sprendimai.
Kareivių g. 19-152, 2a, Vilnius
Telefonas: +370-5-2354070, +370-5-2612710, Mobilus: +370-659-06845, El. paštas: dainorui@yahoo.com
Architektūrinio projektavimo ir konsultavimo darbaiDetalieji planai. Geodeziniai ir kadastriniai matavimai. Pastatų, namo pridavimas valstyb.komisijai. Geodezinės ir topografinės nuotraukos.
Vytenio g. 50-507, Vilnius
Mobilus: +370-612-79829 , El. paštas: info@turtoinvest.lt
Teikiame žemėtvarkos paslaugas: geodeziniai matavimai, statinių geodezinės nuotraukos, kadastriniai matavimai, žemėvaldos projektai, topografinės nuotraukos, planai.
Aušros al. 68, 404 kab., Šiauliai
Telefonas: +370-41-553333, Mobilus: +370-698-03370, El. paštas: altagis@altagis.lt
Individualių namų, landšafto, daugiabučių namų ir visuomeninių namų projektavimas
Konstitucijos pr. 23, Vilnius
Mobilus: +370-685-41094, El. paštas: architektas.remigijus@gmail.com
Kraštovaizdžio, namų aplinkos, miesto skverų, projektavimas ir priežiūra. Vejų, žydinčių pievų įrengimas. Želdinų priežiūra. Konsultavimas.
A.V. Kojelavičiaus g. 2, Vilnius
Telefonas: +370-5-2670634 , El. paštas: info@rudista.lt
HIDROTECHNINIŲ STATINIŲ PROJEKTAVIMAS. TOPOGRAFINIAI DARBAI.
Liepų g. 28 - 25, Garliava, Kaunas
Telefonas: +370-37-393209, Mobilus: +370-620-34517, El. paštas: edmeta@gmail.com
Geologinių darbų įmonė. Karjerų projektavimas. Vandens gręžiniai. Kietųjų naudingųjų iškasenų žvalgyba. Inžineriniai geologiniai tyrimai.
Kaukų g. 37, Vilnius
Mobilus: +370-686-19335, El. paštas: gelmiu.tyrimai@gmail.com
Detalieji planai. Gyvenamųjų namų, komercinių, visuomeninių, pramoninių objektų projektai.
Kareivių g. 6 - 418, Vilnius
Mobilus: +370-683-48736, El. paštas: lauras.paulauskas@gmail.com
1 2 3 4 5 ... 32
Albinas Keturka, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovas Ar reikalingas leidimas sodo namo statybai, ar jame galima deklaruoti gyvenamąją vietą?

Atsako Albinas Keturka, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovas

daugiau
Vida Aliukonienė, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vyriausioji specialistė Ar 2015 metais be leidimo pradėta, bet iki šiol nebaigta nesudėtingo pastato statyba nelaikoma savavališka?

Atsako Vida Aliukonienė, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vyriausioji specialistė

daugiau
Vilija Viešūnaitė, advokatė Kaip turi būti sudaryta projektavimo sutartis?

Atsako Vilija Viešūnaitė, advokatė

daugiau
Kompanijų produktai
Žemės sklypo planų, detaliųjų palnų, žemėtvarkos projektų rengimas Lietuvoje, Šiauliuose

Žemės sklypo planų, detaliųjų palnų, žemėtvarkos projektų...

Žemės sklypų kadastriniai geodeziniai matavimai Vilnius

Žemės sklypų kadastriniai geodeziniai matavimai Vilnius

Temperatūros jutiklių (daviklių) projektavimas ir gamyba

Projektuojame ir gaminame įvairių konstrukcijų termojutik...

Pastatų projektavimas, konsultavimas

UAB "Kupola" projektai

7
Gyvenamųjų namų projektai Kaune

Individualaus namo projektai Kaune

Individualių namų projektavimas
Individualių namų projektavimas

Individualaus namo projektas

Kapitalinio remonto projekto rengimas
Kapitalinio remonto projekto rengimas

Kapitalinis remontas, remonto projektas

Hidrotechninių statinių projektavimas Kaunas

Hidrotechninių statinių projektavimas Kaunas

Įvairios paskirties statinių projektavimas
Įvairios paskirties statinių projektavimas

Pastatų projektavimas, pastato projektavimas

Fermų projektavimas
Fermų projektavimas

Fermų projektavimai, fermos projekto rengimas

Kaimo turizmo sodybų projektavimas
Kaimo turizmo sodybų projektavimas

Kaimo turizmo sodybos projektas

Naujiena architektams ir projektuotojams - ROCKWOOL brėžinių virtuali biblioteka

Tai U-verčių ir ilginių šiluminių tiltelių katalogas - kuris telpą ir į mažą USB rakte...

Elektros taupymas įmonėms, gamykloms.

Reaktyviosios galios kompensavim...