Urbanistas Jurgis Vanagas apie Vilnių ir jo ateitį

2019-01-30 11:49   Peržiūros : 86   Spausdinti


„Vilnius turi kažką traukiančio, ir ši trauka daro jį ypatingą, - neabejoja urbanistas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto prof. emeritas Jurgis Vanagas. - Manau, kad ateis laikas, kai miegamuosius rajonus „šluos" ir statys naujus. Svarbiausia, net ir tankinant užstatymą, neprarasti žaliojo Vilniaus veido.

Vilnius

Kalbantis apie Lietuvos sostinės ypatybes, jo problemas bei perspektyvas su 60-ąjį profesinės veiklos jubiliejų mininčiu profesoriumi, akivaizdu, kad, norint apčiuopti dabartinį Vilniaus identitetą, labai svarbu suprasti ne tik jo dabartį, bet ir turtingą istoriją, praeities momentus.

- Ne taip seniai dienos šviesą išvydo jūsų knyga „Antakalnis. Kilmė, raida, žmonės". Kodėl būtent šis mikrorajonas nusipelnė išskirtinio dėmesio?

1970-ųjų pabaigoje iš Kauno atsikrausčiau į sostinę, į Antakalnį. Kadangi užaugau darbininkiškame Kauno priemiestyje Šančiuose, atsikėlęs gyventi į Vilnių pastebėjau labai didelį kontrastą. Siauros, dulkinos gatvelės, darbininkų visuomenė, maišyta kalba - iki tol tai buvo mano kasdienybė. Tuo tarpu Antakalnis iš karto pakerėjo savo žaluma, didele erdve, o ir gyventojai buvo visai kito sukirpimo. Tuomet ten buvo įsikūręs slidininkų rojus Sapieginė, su sūnumi išnaršėme karinius bunkerius, apgriautus rūmus - labai greitai pamilau šį rajoną.

Rašydamas habilitacinę disertaciją, pasirinkau temą apie gyvenamosios aplinkos įtaką žmonių gyvensenai, papročiams, asocialiems įvykiams. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad Antakalnis turėjo ne tik puikią gyvenamąją aplinką, bet ir mažiausiai socialinių negerovių. Disertaciją, nors ir sunkiai, bet patvirtino. Taip uždėjau dar vieną žvaigždutę ant Antakalnio antpečių. Šis rajonas nuo pat pradžių buvo neeilinis, elitinis, žalias. Man, kaip miesto planuotojui, labai rūpėjo, kaip jis susiformavo, tad pirmojoje knygoje „Primirštas Antakalnis" iškėliau mažiau žinomus objektus: pirmąjį transportą konkę, lenkų tvirtovės įtvirtinimus Šilo gatvėje, Antakalnio gale buvusį hipodromą, veikusį net tarpukariu, o vėliau naudojamą kaip aerodromą, šalia Kairėnų buvusį didelį  kultūrinį centrą. Vėliau, gaudamas vis daugiau medžiagos, supratau, kad, užuot Antakalnį pakapsčius su grėbliuku, reikia pereiti per jį su plūgu - kitaip tariant, į viską pažvelgti giliau. Per savo prizmę pažiūrėjau į jo atsiradimą, struktūrą, raidą. Antakalnio istorija labai įdomi. Pavyzdžiui, Šv. Petro ir Povilo bažnyčios vienuolyno sienoje, remontuojant rūsį, rasta gyva įmūryta moteris. Viduramžiais buvo žiaurus įstatymas: norint, kad pastatas būtų sėkmingas, ilgai stovėtų, buvo įprasta sienoje įmūryti gyvą moterį. Knygoje taip pat rašau ne tik apie Antakalnį, bet ir apie viso miesto raidą.

- Apie miestą, urbanistiką iki šiol kalbate su dideliu užsidegimu. Kaip susidomėjote šia sritimi?

Mokykloje labai gerai sekėsi rašyti, tad visi man prognozavo literato, žurnalisto karjerą. Kadangi mokyklą turėjau baigti su medaliu, egzaminams nesiruošiau, nes ir taip turėjau įstoti. Pamenu, kai maudžiausi Panemunėje ir atėjęs draugas pasakė, kad mano darbą atmetė, nes rašinyje rado gramatinę klaidą. Taigi, turėtą penketą ištaisė į ketvertą. Tik vėliau paaiškėjo, kad iš tiesų ten klaidos nebuvo, mokytoja pati susipainiojo, bet jau buvo per vėlu. Dėl to negavau medalio, žlugo viltys mokytis Vilniuje. Kadangi sekėsi piešti, nuėjau į tuometį Kauno politechnikos institutą studijuoti architektūros. Studijuodamas supratau, kad mano gebėjimai yra platesnio pobūdžio, nebuvau linkęs į smulkius, daug kruopštumo reikalaujančius darbus, tad man pasiūlė orientuotis į stambių teritorijų planavimą. Pasirinkau urbanistiką ir joje sėkmingai dirbau visą savo karjerą. Kadangi esu viena koja kaunietis, kita - vilnietis, mano pati stipriausia urbanistinė iniciatyva buvo Vilniaus ir Kauno dvimiestis. Iš pradžių ši mintis buvo sutikta su dideliu entuziazmu, bet Lietuvoje sparčiai pradėjus mažėti gyventojų ji nuslūgo. Dabar daug kalbama apie regionų padėties gerinimą, specialistų siuntimą į mažesnius miestelius. Vis dėlto, mano manymu, tai yra plaukimas prieš srovę. Nori nenori, visame pasaulyje miestai auga mažesniųjų gyvenviečių sąskaita.

- Koks, jūsų manymu, Vilnius yra urbanistiniu požiūriu? Koks jo identitetas?

Vilnius yra labai netipinis miestas - ir tuo nepasakysiu nieko naujo ar netikėto. Net požeminių biosrovių ekspertai teigia, kad mūsų sostinė turi kažką tokio, ko nėra kituose Lietuvos miestuose. Vilnius visuomet buvo traukos taškas, čia stūksojo senovės lietuvių šventvietės, Sapiegų parke buvo Šv. Mildos šventgirė - visa tai rodo, kad ši teritorija yra išskirtinė. Gal dėl to čia sėkmingai sugyveno skirtingos tautos, skirtingų tikėjimų žmonės. Sostinės Didžiosios ir Pilies gatvių kairėje buvo rusiškoji dalis, stovėjo cerkvės, į dešinę, Vokiečių gatvėje, gyveno kitataučiai, išpažinę katalikybę.

Vilniuje kryžiavosi kultūros - jis buvo it savotiškas tiltas tarp Rytų ir Vakarų. Juk neatsitiktinai ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo didžiausia Europos valstybė. Mūsų sostinėje visuomet gyveno daug įžymybių, jį lankydavo gausybė garsių žmonių. Nors būtų palankiau, kad sostinė būtų ir uostas, Vilnius ja tapo apgalvotai - Baltijos jūroje aktyviai judėjo viską siaubiantys kryžiuočiai ir kalavijuočiai. Šiuo atžvilgiu Vilniaus vieta yra ekscentriška. Visi, kas atvažiuoja į Vilnių, kas jame praleidžia šiek tiek laiko, teigia, kad šis miestas turi kažką nenusakomo, traukiančio. Ši mistinė trauka Vilnių ir padaro išskirtiniu miestu.

Ne veltui Vilnius yra sparčiai augantis miestas. Lietuvoje buvo pasirinktas visai kitas kelias nei kitose Pabaltijo šalyse - auginti ne sostinę, o regionų centrus. Visas šitas decentralizavimas ir tuomečio Politechnikos instituto indėlis, ruošiant aukštos kvalifikacijos specialistus, lėmė, kad esame gana gryna tauta. Darbo jėgos netrūko, tad iš Rytų į Lietuvą gyventi atvykdavo daug mažiau užsieniečių nei į kaimynines valstybes. Kai visos Baltijos valstybės tapo nepriklausomos, paaiškėjo, kad šalyje lietuvių buvo net 83 procentai - šiuo požiūriu visa galva lenkėme savo kaimynes. Nors Kaunas ir Vilnius buvo pristabdyti, bet vyriausybė nebuvo jiems abejinga. Daug svarbių objektų, tokių kaip Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, Vilniaus universiteto humanitariniai fakultetai, buvo perkelti iš Kauno į Vilnių. Pastarasis vėl atgavo tikrosios Lietuvos sostinės karūną. Šiandieną jo sustabdyti jau neįmanoma. Sėkmingai vystoma šiuolaikinė moderni pramonė, gaminama aukštos kokybės produkcija, plėtojamos lazerių, biotechnologijos, molekulinės technologijos sritys - visa tai byloja apie didelį augimo potencialą.

- Ar yra miestų, į kuriuos urbanistiniu požiūriu reikėtų lygiuotis Vilniui? O ko galbūt mums gali pavydėti kiti?

Užsienio specialistai, atvažiavę į Vilnių, pirmiausia būna sužavėti  žalumos daugybe. Šis miestas pagal savo užimamą plotą prilygsta Paryžiui, tik pastarajame gyvena 5 milijonai žmonių. Turbūt nėra pasaulyje kito miesto, kuris būtų toks žalias. Vilniaus žaluma nuo Nemenčinės miškų driekiasi į pietus iki pat Gedimino pilies. Kiek senesniais laikais nuo P. Vileišio gatvės ėjau iki darbo centre ir prie tuometės „Rygos" parduotuvės pastebėjau būrelį žmonių. Prieinu pažiūrėti: išdaužtas stiklas, telkšo kraujo bala ir guli negyvas stirninas. Greičiausiai jis tiesiog stikle pamatė savo atvaizdą ir palaikė jį konkurentu. Tai, kad iki miesto centro galima atvykti žaliąja juosta, tikrai labai retas atvejis pasaulyje.

Atvykėlius taip pat žavi mūsų architektūra. Vilniaus barokas nėra itališkas, jis turi savo atspalvį. Traukia mūsų Senamiestis, kuris yra didžiausias tarp Baltijos šalių. Nesuniokotas, tačiau jį reikia kruopščiai saugoti - juk ir dabar vyksta kova dėl norimos užstatyti Vizitiečių bažnyčios, Lukiškių aikštės ir pan. Taip pat reikia spręsti transporto problemas, turėti metro liniją - aš labai palaikau šią idėją. Vilnius pagal automobilių skaičių vienam gyventojui patenka į pasaulio dešimtuką, tad greitaeigis transportas išspręstų dideles problemas: eismo spūstis, automobilių stovėjimo aikšteles miesto centre, taip pat mažintų oro taršą.

- Automobilių perteklius ir spūstys - viena iš miesto problemų. Ką dar keistino įžvelgiate?

Sovietmečiu labai reikėjo spręsti būstų problemą. Lietuvoje buvo stengiamasi, kad kiekviena šeima turėtų atskirą, nors ir mažą, savo butelį. Daugiabučiai dygo akyse, paskubomis, labai ekonomiškomis sąnaudomis, vadovaujantis standartu, neskiriant dėmesio buto planui. Kadaise vykdžiau apklausas miegamuosiuose rajonuose ir viena mano respondentė, pediatrė, kuri lankydavo ligonius namuose, pasakojo, kad savo apylinkės namus žino kaip savo penkis pirštus. Pasak moters, jai užtenka įeiti pro duris, nuspręsti, kurio dydžio bute yra, ir tuomet užrištomis akimis gali nueiti prie vaiko lovelės, nes išdėstymas toje erdvėje galimas tik vienas. Pagal socialinės psichologijos dėsnius, tai yra žmogaus žlugdymas, saviraiškos atėmimas - viskas iš anksto nuspręsta. Bėgant metams namai nusidėvėjo, per siūles ėmė skverbtis drėgmė, o butų perplanuoti neįmanoma, nes visos sienos yra laikančiosios. Vykdoma renovacija iš dalies sprendžia šią problemą - gyventi tapo šilčiau, tačiau išdėstymo juk nepakeisi. Jaunimas dabar nori gyventi kitaip: turėti didelę virtuvę, sujungti ją su kambariu, įsirengti vadinamąjį barą, neuždaryti gaminančio žmogaus virtuvėje. Manau, kad ateis laikas, kai tuos miegamųjų rajonų namus „šluos" ir statys naujus. Svarbiausia, net ir tankinant apstatymą, neprarasti žaliojo Vilniaus veido.

- Kokias ateities perspektyvas brėžtumėte Vilniui? Ką reikia daryti, kad jos būtų šviesios?

Jeigu Vilnius toliau vystys savo pradėtą aukštųjų technologijų liniją, mes galime labai išgarsėti pasaulyje. Mano minėta lazerinė produkcija neturi sau lygių, ją perka net japonai. Vilniuje vystyti mokslą labai palanku, nes turime humanitarinį pradą, derantį su technologijomis. Neramina tik tokie akibrokštai, kaip, pavyzdžiui, miesto centre atsirasiantis „Hilton" viešbutis. Jam, pasak užsakovų, labai trukdo Šv. Jokūbo bažnyčios varpai, neleisiantys ramiai ilsėtis viešbučio svečiams. O kas gi iš tiesų kam trukdys? Tiesiog gerbkime praeitį, savo paveldą ir dirbkime ten, kur esame stiprūs, neprarasdami racionalaus proto.

Kalbėjosi Eglė Kirliauskaitė,  Vilniaus savivaldybės nuotrauka

Vilnius Urbanistas Jurgis Vanagas apie Vilnių ir jo ateitį

Norint apčiuopti dabartinį Vilniaus identitetą, labai svarbu suprasti ne tik jo dabartį, bet ir turtingą istoriją, praeities momentus.

Pirmas žingsnis norint įteisinti naudojamą žemės sklypą - kadastriniai matavimai. Sklypo suformavimas, paskirties keitimas ir įteisinimas: kaip tą atlikti?

Jūs esate žemės sklypo bendrasavininkis ir norite savo dalį parduoti, dovanoti ar įkeisti. Turite sklypą, kurį norite padalinti į mažesnius ir pakeisti jų naudojimo paskirtį. Ketinate statytis namą žemės ūkio paskirties žemėje? Sitaucijų gali būti daug. Kokie pagrindiniai jų sprendimo žingsniai?

 
 
Temą atitinkančios įmonės


1 2 3 4 5 ... 11
Statybų techninė priežiūra, statinių sertifikavimas, pastatų ūkio valdymas, darbų sauga
Pilies g. 8-321, Klaipėda; Verkių g. 44-304, , Vilnius
Telefonas: +370-604-48400, Mobilus: +370-609-96837 , +370-620-16012 , El. paštas: info@pds.lt
Sąmatinių programų kūrimas ir platinimas. Sąmatininkų mokymai, kvalifikacijos kėlimo kursai.
Butrimonių g. 5-209 kab., Kaunas
Telefonas: +370-37-339899, Mobilus: +370-618-11331, El. paštas: saulius.mikalauskas@ses.lt
1 2 3 4 5 ... 11
Ligita Luščiauskaitė, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė Kur galima kreiptis negavus statybos leidimo?

Atsako Ligita Luščiauskaitė, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė

daugiau
Kokie dokumentai reikalingi norint gyvenamąjį namą “priduoti” Valstybinei statybos inspekcijai?

Atsako Vida Aliukonienė, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vyriausioji specialistė

daugiau
Kompanijų produktai
Energetinis auditas-vilnius

Energetinis auditas-vilnius

Statybos darbų įvertinimo paslaugos Vilniuje

Statybos darbų įvertinimas, statybų vertinimas, atliktų s...

Konsultavimas nekilnojamo turto nuostolio dydžio įvertinimo klausimais
Konsultavimas nekilnojamo turto nuostolio dydžio įvertinimo klausimais

Konsultacijos nekilnojamo turto nuostolio klausimais

Konsultavimas nekilnojamo turto vertės nustatymo klausimais
Konsultavimas nekilnojamo turto vertės nustatymo klausimais

Konsultacijos nekilonojamo turto klausimais

Teisinės konsultacijos nekilnojamo turto klausimais

Nekilnojamo turto sutartys, investicijos į nekilnojamą tu...

Hidrotechninių statinių projektavimas Kaunas

Hidrotechninių statinių projektavimas Kaunas