Architektūrai laikas išsišluoti

2009-07-13 10:38   Peržiūros : 353   Spausdinti
Vilnius


Vilniaus panorama, kurioje senamiesčio bokštai susilieja su stikliniais aukštaūgiais, vertinama prieštaringai.Pirmiausia kūrėjais, o tik po to statytojais save laikantys architektai suskato priminti architektūros, kaip meno, svarbą, nes nauji statiniai virsta masinės kultūros produktu.

Vilniaus panorama, kurioje senamiesčio bokštai susilieja su stikliniais aukštaūgiais, vertinama prieštaringai

Siūlo grįžti prie ištakų

Graikiškai "architektonike" - statybos menas. Šio žodžio kūrėjai neabejojo, kad architektūra yra menas. Nors amžių amžius architektūra buvo spraudžiama į įvairių laikotarpių kanonus - antiką, gotiką, renesansą, baroką, klasicizmą, modernizmą, ji užėmė garbingą vietą meno istorijos vadovėliuose.

Kurie šiandienos pastatai bus įamžinti ateities vadovėliuose? Ar išsilaikys jie ant žemės bent šimtmetį?

Lietuvos architektų sąjungos (LAS) pirmininkas Gintautas Blažiūnas nerimauja, kad architektūros reikšmė pamirštama, statant net ir visuomeninius pastatus vyrauja ne kokybės, o pigumo kriterijus.

Žaliasis tikltas. Vikipedia nuotr.

Vaizdas nuo žaliojo tilto. Wikipedia nuotr.

Iškėlusi klausimą dėl profesionalios architektūros išlikimo, LAS į konferenciją sukvietė diskutuoti kolegas iš Lietuvos ir užsienio.

Europos architektų tarybos prezidentas Juhanis Katainenas atkreipė dėmesį, kad architektai turi galimybę gerinti visuomenės gyvenimą, nes nuo architektūros priklauso aplinka, kurioje gyvena žmonės. Nepaisant to, kad įvairiais lygiais valdžia siekia statyti objektus kuo pigiau, architektai, pasak jo, turi siekti išlaikyti kokybės kartelę.

Tarptautinės architektų sąjungos II regiono viceprezidentė Lisa Siola priminė, kad bėgant amžiams būtent architektūra aukštindavo žmonijos žinias ir vaizduotę. Siekiant palikti ženklą ateities kartoms, buvo statomi rūmai, miestai, liudijantys apie to meto civilizaciją.

"Šiandien laisvos rinkos sąlygomis turime įrodinėti, kad architektūra nėra dar viena komercinė paslauga", - kalbėjo graikė L.Siola. Jos įsitikinimu, kylant aplinkos formavimo problemoms būtina grįžti prie architektūros ištakų.

"Pastatai nėra vien priebėga nuo aplinkos veiksnių - vėjo, saulės, kritulių. Tai profesionalų produktas, išreiškiantis visuomenės kultūrą, žmonijos paveldą. Neturime leisti kitiems apibrėžti, kas yra architekto profesija", - aiškino Tarptautinės architektų sąjungos atstovė. Net ekonominės krizės laikais, L.Siolos tikinimu, architektūra nėra prabangus, nereikalingas produktas, nes poreikis gyventi gražiai yra visada.

Tiesa, žmonės mėgsta kičinę kultūrą. Vienintelė išeitis - ugdyti žmonių suvokimą, kas yra menas, tik tada patys piliečiai norės aukštos kokybės architektūros. Todėl, pasak L.Siolos, būtina pradėti galvoti apie moksleivių architektūrinį ugdymą.

Žvaigždės užgožia kasdienybę

Architektas Jean-Paul Scalabre iš Prancūzijos liūdnai konstatavo, kad skaitmeninė revoliucija neatnešė architektūrai kūrybinės atgaivos.

J.P.Scalabre priėjo išvadą, kad Europa yra vienintelis regionas planetoje, kuris paveldėjo patį turtingiausią architektūros paveldą. "Esame atsakingi už tai, ką gavome bėgant amžiams. Ar sugebėsime savo kūryboje sutaikyti praeitį su dabartimi?" - retoriškai klausė prancūzas.

Jo teigimu, kultūra, kaip ir gamta, yra didžiulė vertybė, kurios nereikėtų pigiai išparduoti, ją būtina išlaikyti gyvybingą ateities kartoms. Tai, kad architektūra tampa vis universalesnė, sujungiamos viso pasaulio kūrėjų idėjos, jo nuomone, nėra blogai. Blogiau tai, kad iškilusios architektūros žvaigždės užgožia kasdienines architektūros problemas.

Japonų architektas Nobuaki Furua priminė, kad japonai ne šiaip sau savo šventyklas kas 20 metų iš naujo perstato. "Taip užtikriname, kad paveldas, žinios ir įgūdžiai perduodami iš kartos į kartą. Mes importavome užsienio kultūras, pritaikydami japonų tradicijai. Visas kultūras kaupiame, kuriame jų derinius", - kalbėjo svečias iš Tekančios saulės šalies.

Trumpaamžių pastatų era

Žvelgdamas į praeitį kaunietis architektas Eugenijus Miliūnas suprato, kad architektūra ligi šiol lenktyniavo su laiku. Geriausi pavyzdžiai - ne vieną tūkstantmetį atlaikiusios piramidės. Daugeliu kitų atvejų laimėdavo laikas. Dabar ilgaamžiškumas architektūroje, rodos, tapo nebesvarbus.

"Kai kas sako, kad apskirtai nesvarbu, kiek architektūra stovės. Kuo greičiau ją bus galima išmontuoti, tuo ji geresnė... Turbūt nebestatysime amžinų pastatų", - svarstė E.Miliūnas.

Jo nuomone, klasikinė architektūra jau miršta. Taip būdavo ir anksčiau, bet vėliau ji atsigaudavo.

"Šį kartą - kitaip. Atsiras kitos būties formos. Iki šiol Žemė atrodė labai didelė, jos turtai - neišsenkantys. Dabar Žemė - tarsi ant delno, tai uždara sistema. Valgysime tai, ką paliekame po savęs", - prognozavo architektas.

E.Miliūnas atviravo, kad būti architektu - puiku: "Jautiesi vos ne Dievas ant žemės". Tačiau žodį "architektas", jo pastebėjimu, ima naudoti ir kitų profesijų atstovai, o išdidi architektūra po truputį nyksta iš mūsų pasaulio.

Kita vertus, pasak E.Miliūno, Lietuvos architektūrai būtų neprošal išsišluoti, tam nereikia didelio išsilavinimo. Lietuva, būdama maža šalis, bent taip galėtų išsaugoti savo spalvą, ieškoti savasties ir nujausti ateitį.

"Kalbant apie išdidžią architektūros pozą, reikia nusileisti ant žemės patiems, o ne laukti, kol kažkas nustums", - pridūrė architektas. Jis spėja, kad architektai suskils. Vieni drąsiai pasitiks ateities įvykius, kiti - pasiliks saugoti tai, kas sukurta.

Žmonėms reikia kičo

Filosofas Nerijus Milerius pastebi, kad architektūra perima savybes, būdingas masinei gamybai. Ji tampa masine preke, pastatai tampa standartiniai, o lietuvių visuomenės architektūrinis išprusimas labai žemas.

Masinės kultūros dominavimas, filosofo nuomone, neišvengiamas. Be to, pasak jo, žmonių nuomonę apie architektūrą dažnai nulemia "elektroninės liaudies" balsas.

"Masinė kultūra nutrina ribas tarp originalo ir kopijos. Dažnai tai, kas originalu, profesionalu, paprastai visuomenei nesuprantama, neskoninga. Visuomenės nuomonę būtų galima pakelti iki profesionalaus lygio, bet tai bus tik labai maža dalis visuomenės", - komentavo N.Milerius.

Architektūra, filosofo požiūriu, yra vizualinės kultūros dalis. Tačiau dėmesys dažnai telkiamas į vizualinio reginio įspūdį, potyrį. Todėl, pasak N.Mileriaus, daugeliui Las Vegasas atrodo įspūdingesnis nei originalus architektūros statinys.

"Lietuvoje architektūros profesionalai nesusikalba su diletantais. Gyventojai patys reikalauja "tiražuojamos" architektūros", - priėjo išvadą filosofas.

Tačiau pirminė nuomonė apie statinį per kelias ar kelias dešimtis metų gali pasikeisti. N.Milerius pateikė pavyzdį. Eifelio bokštas Prancūzijos sostinėje ne iš karto tapo simboliu. Daugelis gyventojų, taip pat dalis profesionalų, šio statinio estetikos nesuprato. Simbolinė reikšmė šiam objektui buvo "priauginta" po kelių dešimčių metų.

Panašiai, pasak filosofo, į elitinės architektūros gretas galima įvesti bet kokį darinį. Lietuviškas pavyzdys - atkurti Valdovų rūmai. Šiuo metu šis pastatas ne visiems priimtinas, o ateityje galbūt jis bus vienas lankomiausių Vilniaus objektų ir simbolių.

N.Mileriaus nuomone, ekonominė krizė architektūros kokybę paveiks neigiamai. Bus kepami nekokybiški statiniai, bus paklausūs ekonomiškai efektyvūs, skurdūs projektai.

"Originali architektūra yra brangesnė nei serijinės gamybos darbai. Posovietiniame lauke į architektūros kokybę veda ekonominė gerovė, ne krizė", - reziumavo filosofas.

Architektūros meno suomiai ragauja nuo vaikystės

Tokia pati disciplina, kaip dailė, muzika, šokiai, Suomijoje yra architektūra. Gal tai pasaulinio garso suomių architekto Alvaro Alto indėlis, kad ši tauta architektūrai bei dizainui skiria išskirtinį dėmesį?

1993 m. šioje šalyje architektūra įtraukta į vidurinių mokyklų programą. 2006 m. nuspręsta architektūros mokyti ir pradinukus, mokyklose atsirado pareigybė - architektūros konsultantas.

Architektūros meno vaikai ragauja ir užklasinėje veikloje. 15 metų Suomijoje veikia ARKKI vaikų ir jaunimo architektūros mokykla, kurią vaikai su tėvais gali pradėti lankyti nuo 3-6 metų.

Šios mokyklos absolventė ir dabartinė dėstytoja Krista Meskanen įsitikinusi, kad ne tik architektai atsakingi už sukuriamą aplinką, nes įvairius sprendimus priima kitų profesijų atstovai. Todėl labai svarbu, kad ir visuomenė būtų išprususi architektūros srityje.

ARKKI mokykloje patys mažiausieji, ikimokyklinio amžiaus vaikai lipdo, piešia, kuria maketus su tėvais. Vyresni vaikai susipažįsta su architektūros žodynu, statybos elementais. Visa tai pateikiama per žaidimą, lavinant vaizduotę, eksperimentuojant su medžiagomis, spalvomis, formomis.

Architektūra - tai trimatė meno forma, leidžianti vaikams pajusti naujus pojūčius. Vaikai patys kuria erdves, miestus, apšvietimą. Net jei ateityje vaikai netaps profesionaliais architektais, architektūriniai užsiėmimai naudingi tuo, kad lavinama vaizduotė ir kūrybingumas. Tikima, kad tokie vaikai lengviau pajunta asmeninį ryšį su supančia aplinka.

Mokykloje vaikai gamina įvairius daiktus, susipažįsta su proporcijomis, ritmu. Pažinti geometrines figūras, medžiagas per praktinius užsiėmimus kur kas įdomiau ir lengviau, nei kalti jas į galvą teoriškai.

Ūgtelėję ARKKI moksleiviai susipažįsta su architektūros stiliais, gamina net tik atskirų pastatų, bet ir urbanistinius maketus, ieško santykio tarp pastato ir kraštovaizdžio, mokosi interjero ir baldų dizaino.

Vasaros stovyklose vaikai stato įvairių kultūrų trobeles, kuriose pamėgina gyventi. Kartą moksleiviai buvo pakviesti dalyvauti uosto teritorijos perplanavimo į gyvenamąjį mikrorajoną konkurse su profesionaliais architektais. Suaugusiuosius nustebino tai, kad vaikų idėjos buvo ne prastesnės už profesionalų. Yra ir įgyvendintų vaikų darbų - viename statinių vaikai sumūrijo savo sugalvotas grindų bei sienų mozaikas.

Tarptautinėje architektų konferencijoje "Architektūra - kultūros dalis?" dalyviai atkreipė dėmesį:

Architektūra visada buvo ir yra kiekvienos šalies ar tautos kultūros dalis, visos žmonijos kultūros dalis.

Architektai savo vidine dvasia pirmiausiai yra pozityviai mąstantys menininkai, taip pat kvalifikuoti ir įgudę statybos, inžinerijos ir vadybos specialistai.

Architektūra tampa tam tikra preke, kuriai sukurti vis didesnę, lemiančią įtaką daro užsakovai, investuotojai, galiojanti šalies įstatymų bazė bei vietinės taisyklės.

Architektūros kūrybą tiesiogiai apriboja civilizacijos smagračio technologinė, industrinė, inžinerinė, ekonominė logika, rutina.

Architektūros menas tapo trapus ir pažeidžiamas.

Atėjo laikas atsakingoms institucijoms ir politikams, taip pat visiems kitiems suinteresuotiems asmenims iš naujo įvertinti ir rimtai pakeisti dabartinį požiūrį, kad architektūrai būtų suteikta vieta ir vaidmuo, kurio ji nusipelno kiekvienos valstybės kultūros ir urbanistikos politikoje.

Vereta Rupeikaitė

 

Komentarai
Unknown_user_thumb
Gaya

labai gera mintis apie architektūros discipliną mokyklose jau pradinukams. Štai kodėl Helsinkis, o ir pati Suomija tokia tvarkinga ir graži - niekas nesiveržia įtupdyti kokios KARPOS vidury pagrindinės miesto gatvės!

2009-07-14 11:39
 
 
Temą atitinkančios įmonės


1 2 3 4 5 ... 11
Statybų techninė priežiūra, statinių sertifikavimas, pastatų ūkio valdymas, darbų sauga
Pilies g. 8-321, Klaipėda; Verkių g. 44-304, , Vilnius
Telefonas: +370-604-48400, Mobilus: +370-609-96837 , +370-620-16012 , El. paštas: info@pds.lt
Sąmatinių programų kūrimas ir platinimas. Sąmatininkų mokymai, kvalifikacijos kėlimo kursai.
Butrimonių g. 5-209 kab., Kaunas
Telefonas: +370-37-339899, Mobilus: +370-618-11331, El. paštas: saulius.mikalauskas@ses.lt
1 2 3 4 5 ... 11
Ligita Luščiauskaitė, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė Kur galima kreiptis negavus statybos leidimo?

Atsako Ligita Luščiauskaitė, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė

daugiau
Kokie dokumentai reikalingi norint gyvenamąjį namą “priduoti” Valstybinei statybos inspekcijai?

Atsako Vida Aliukonienė, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vyriausioji specialistė

daugiau
Vida Aliukonienė, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vyriausioji specialistė Ar pristatant antrą namo aukštą reikalingas kaimyno sutikimas?

Atsako Vida Aliukonienė, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vyriausioji specialistė

daugiau
Kompanijų produktai
Energetinis auditas-vilnius

Energetinis auditas-vilnius

Statybos darbų įvertinimo paslaugos Vilniuje

Statybos darbų įvertinimas, statybų vertinimas, atliktų s...

Konsultavimas nekilnojamo turto nuostolio dydžio įvertinimo klausimais
Konsultavimas nekilnojamo turto nuostolio dydžio įvertinimo klausimais

Konsultacijos nekilnojamo turto nuostolio klausimais

Konsultavimas nekilnojamo turto vertės nustatymo klausimais
Konsultavimas nekilnojamo turto vertės nustatymo klausimais

Konsultacijos nekilonojamo turto klausimais

Teisinės konsultacijos nekilnojamo turto klausimais

Nekilnojamo turto sutartys, investicijos į nekilnojamą tu...

Hidrotechninių statinių projektavimas Kaunas

Hidrotechninių statinių projektavimas Kaunas