Kai visos triobos – iš krašto

2008-07-01 16:26   Peržiūros : 33   Spausdinti


 Lietuvos architektų sąjungos pirmininką Gintautą Blažiūną labiausiai liūdina visuomenės požiūris į aplinką. Nuotr. iš asmeninio arch.

Architektų sąjungos pirmininkas minint taptautinę šios profesijos dieną sako, kad visuomenė miestų plėtros procese dalyvauja per mažai.

Lietuvos architektų sąjungos pirmininką Gintautą Blažiūną šiandien džiugina, kad lietuvių architektai yra ne prasčiau, o dažnai geriau parengiami už kitų šalių studentus.

Jis tik apgailestauja, kad jauni architektai vangiai įsitraukia į visuomeninę veiklą, ir priduria, kad labiausiai jį liūdina visuomenės požiūris į aplinką.

Antradienį minima Tarptautinė architektų diena. Ta proga norisi paklausti, su kokiais iššūkiais šiandien susiduria Lietuvos architektų sąjunga (LAS)?

Šiandien LAS yra kūrybinė organizacija, t. y. skirta daugiau su kūryba susijusiems darbams vykdyti: kūrybai reguliuoti ir kelti architektų meistriškumą. O Lietuvos architektų rūmai - įsteigti prieš maždaug pusantrų metų - perėmė kai kurias funkcijas iš LAS: jie architektus atestuoja, prižiūri, pratęsia licenzijas, inicijuoja įstatymus, dalyvauja įstatymų leidyboje ir pan.

Tad mums iššūkių sumažėjo. LAS dabar reikia stengtis, kad architektai būtų kvalifikuoti, kad meistriškai atliktų darbus. O meistriškumo pamokos prasideda aukštosiose mokyklose: mes ruošiame studentų darbų peržiūras, parodas, kuruojame magistrantus ir bakalaurus.

Kai jauni architektai baigia studijas, bendradarbiavimas nenutrūksta, stengiame juos įtraukti į kūrybinę veiklą: į parodas, kvalifikacijos kėlimą, konkursų organizavimą. Be abejo, nepamirštame ir senjorų.

O kokie šiandien jaunieji architektai - ar aktyvūs?

Šiandien jaunimas nenoriai įsitraukia į visuomeninę veiklą. Galbūt jie nemato prasmės: jaunimas baigia studijas ir iš pradžių realizuoja save kūryboje, o tik po to pamato, kad vien kūryba gyvas nebūsi: kad būtų gera kurti, reikia visur save rodyti, visur dalyvauti. Juk ne tik pinigais žmogus yra gyvas.

Po studijų jauni architektai arba atidaro savo įmonę, arba bando jėgas jau esamose įmonėse. Treti išvažiuoja į užsienį ir yra laisvai samdomi architektai. Nors, tiesa, ir Lietuvoje yra laisvai samdomų architektų.

O juk kažkas turi organizuoti konkursus, parodas, kažkas turi dalyvauti įvairiuose tarptautiniuose renginiuose, seminaruose, kažkas turi skaityti pranešimus, kažkas turi dirbti mokslo tiriamąjį darbą...

Ir visuomeninė veikla yra žymiai mažiau apmokama arba visai nemokama negu dalyvavimas projektuose ar jų kūrimas, bet be jos tas veikla - nieko neverta.

Kuo Jūs, kaip Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas, šiandien galėtumėte pasidžiaugti? Kas Jus liūdina?

Pradėsiu nuo liūdnų dalykų, nes labiausia liūdina visuomenės požiūris į savo aplinką.

Pradėkime apskritai nuo bendros kultūros, nereikia toli eiti - išeini į gatvę ir matai: žmonės šiukšlina viešosiose erdvėse.

Visuomenės požiūris į supančią aplinką ir jos elgesys viešosiose erdvėse liūdina. Ir tai pernešama ir į gyvenamąjį būstą.

Pažiūrėkite, ką šiandien siūlo baldininkai, kurie neina į pasaulines rinkas ir parduoda savo produkciją vietinėse parduotuvėse. Jų kokybė yra šiaip sau - kalbu apie kokybę estetiniu požiūriu, ne gamybos. Lygiai tas pats su interjero sritimi. Tai yra pagrindinės problemos, kurios, deja, nedžiugina.

O prasideda viskas mokykloje, kurioje muzikos mokoma, piešti mokoma, o suvokti aplinkos grožį, kaip aplinką tvarkyti, kokie yra pagrindiniai erdvės komponavimo principai, apskritai kas yra kompozicija - niekas juk neugdo. Ir požiūris į supantį pasaulį pasidaro atsainus: jeigu negavai išsilavinimo toje srityje, tai, atrodo, kaip yra, taip ir gerai.

Nėra šiems dalykams poreikio.

Tad kas džiugina?

Džiugina, kad pamažu judama į priekį. Pastatai kyla, mūsų architektai laimi įvairiuose konkursuose užsienyje. Tiesa, kol kas tik aplinkiniuose kraštuose: Estijoje, Latvijoje, Suomijoje, Švedijoje.

Taip pat priklausome įvairioms tarptautinėms organizacijoms: įeiname į Europos architektų tarybos sudėtį, esame sukūrę Baltijos šalių architektų sąjungą (jai priklauso Lietuva, Latvija ir Estija).

Visą laiką keičiamės parodomis, pasiekimais, kviečiame užsieniečius vertinti mūsų konkursų, jie kviečia mus. Tarptautinis bendradarbiavimas yra neblogai įsibėgėjęs.

Daug mūsų studentų važiuoja į užsienį tobulintis. Ir labai džiugu, kad jie ten nėra tarp blogiausių. Pas mus irgi atvyksta daug studentų ir matome, kad mūsų studentai yra tikrai ne prasčiau, o dažniau ir geriau paruošti už, sakykime, italus, ispanus, t. y. pripažintų architektūros kraštų studentus.

O ar išvažiavę lietuvių studentai grįžta?

Grįžta. Bet, aišku, kurie ten įsitvirtina, retai grįžta, nes užsienyje atlyginimai, deja, ne Lietuvos naudai.

Grįžkime prie visuomenės, apie kurią prabilote. Ar galėtumėte pasakyti, kad ji aktyvi, kai priimami visiems svarbūs sprendimai, susiję su gyvenamąja aplinka (architektūros projektais)?

Neaktyvi. Žinote, čia gal lietuviškas mentalitetas toks: mano trioba iš krašto, ir man visa kita nerūpi.

Turiu pastebėti, kad jeigu dalykas yra aktualus ir įdomus konkrečiam žmogui ar grupei žmonių, jie būna aktyvūs. Tačiau tuomet žmonės daugelį dalykų yra likę neigti - ką bedarai, viskas būna blogai.

Pavyzdžiui, Lukiškių aikštės atnaujinimo projektas. Kaip žinote, šiuo projektu domėjosi daug žmonių. Bet jeigu pažvelgtume giliau, pamatytume, kad tik tam tikra visuomenės grupė iš tiesų turi suformuluotą, tam tikrą aiškiai išreikštą viziją, o didžioji dauguma, nežinia, ar viziją turi.

Štai įvairios aktyvios mikrorajonų bendruomenės Lukiškėmis jau nebesidomi, kadangi tai - ne jų zona ir jiems neįdomu.

Pavieniai žmonės, kurie lankė parodą, paliko įrašę savo nuomonę atsiliepimų knygoje. Bet tų žmonių nebuvo daug. Į visuomeninį aptarimą žmonės atėjo paklausyti, kas ką pasakys, kaip pasibars.

Ir galime pastebėti, kad žmonės, kurie pokario metais buvo ištremti, mato šį aikštės atnaujinimo projektą vienaip, o jaunieji menininkai, kūrę Lukiškių aikštės vizijos projektus, mąsto kitaip. Vieni teigia vienus dalykus ir reikalauja, kad būtų į juos atsižvelgta, bet visiškai nenori klausyti, ko nori kiti.

Gaunasi kiek iškreiptas vaizdas: jaunesni kūrėjai išreiškia savo poziciją, bet jie iš karto tampa kitos pusės priešais.

Taigi visuomenė lyg ir aktyvi, kita vertus, ji nėra aktyvi monolitiškai, veikia tam tikros interesų grupės.

Kokias tendencijas įžvelgiate miestų plėtroje? Kokie dabar yra Lietuvos miestai, kaip jie keičiasi?

Miestai vystosi tiek, kiek mes patys vystomės. Daugiausia šiandien auga Vilnius ir Klaipėda. Kaunas - kiek mažiau. O kituose miestuose statoma labai nedaug: pastatomas vos vienas kitas objektas, nes mažieji miestai gauna nedaug pinigų, jiems sunku pritraukti investicijų.

Atsiranda vienas kitas naujas pastatas Alytuje, Druskininkuose. O štai Palanga labai sparčiai vystosi: ir šiandien baigiama nupjauti šaka, ant kurios ji pati sėdi, nes veikiai niekam Palanga nebebus įdomi.

Kaip Lietuva šiandien atrodo kitų Europos valstybių kontekste?

Sunku palyginti. Architektūra ir statyba yra labai brangus malonumas: kaip žinoma, kokybiškos ir geros šiuolaikinės technologijos ir naujos medžiagos kainuoja gerokai daugiau negu tradicinės. Statybų projektai kainuoja po keletą šimtų milijonų. Ir Lietuvai, kurioje gyvena vos daugiau nei 3 mln. gyventojų, tuos milijonus sukrapštyti nėra paprasta, ir tai atsispindi visoje mūsų architektūroje.

Jei kalbėtume apie tokias turtingas šalis kaip Didžioji Britanija, Ispanija, Prancūzija, be abejo, sunku mums lygintis, nes jie valdo visai kitą pinigų kiekį, turi kitokias galimybes.

Jeigu kalbėtume apie aplinkos kūrimą, šioje srityje tikrai nenusileidžiame.

Taigi kokybės ir technologijų atžvilgiu mes nusileidžiame kitoms užsienio šalims, bet mąstymu (o tai patvirtina ir tarptautinių konkursų dalyviai), - ne.

Monika Kutkaitytė

lrt.lt


Kategorijos: Projektavimas, konsultavimas, tyrimai, sertifikavimas
Visi kategorijos straipsniai
Stikliniai fasadai

Stikliniai fasadai

Stiklinio fasado įrengimas, profiliai stikliniams fasadams, aliuminio stiklo fasadai visuomeninėje ir privačioje statyboje 

Vilnius

Urbanistas Jurgis Vanagas apie Vilnių ir jo ateitį

Norint apčiuopti dabartinį Vilniaus identitetą, labai svarbu suprasti ne tik jo dabartį, bet ir turtingą istoriją, praeities momentus. 

 
 
Temą atitinkančios įmonės


1 2 3 4 5 ... 9
Stikliniai fasadai Stikliniai fasadai

Stiklinio fasado įrengimas, profiliai stikliniams fasadams, aliuminio stiklo fasadai visuomeninėje ir privačioje statyboje

Vilnius Urbanistas Jurgis Vanagas apie Vilnių ir jo ateitį

Norint apčiuopti dabartinį Vilniaus identitetą, labai svarbu suprasti ne tik jo dabartį, bet ir turtingą istoriją, praeities momentus.

Parama būstui įsigyti Parama būstui įsigyti

Valstybės kontrolės auditas, moksliniai tyrimai, savivaldybių būsto fondo ir esamų paramos priemonių analizė – ieškoma geriausio paramos būstui įsigyti modelio. ASA.LT pirmieji pristato preliminarias tyrimo „Gyventojų galimybės apsirūpinti būstu ir priemonės būsto prieinamumui didinti“ išvadas.

Laukia statybos produktų sertifikavimas pagal pavojingų medžiagų kiekius

Europos Komisija parengė reglamento projektą, kuriuo siūloma įtvirtinti atnaujinamą lakiųjų organinių junginių sąrašą, nustatant kancerogeninių, mutageninių ir reprodukcijai toksiškų medžiagų statybos produktuose ribines vertes.

Pagrindinės Statybos įstatymo naujovės Pagrindinės Statybos įstatymo naujovės

Nuo 2017-ųjų metų sausio 1-osios dienos įsigaliojo naujos redakcijos Statybos įstatymas. ASA.LT gavo daug skaitytojų klausimų su pageidavimais aptarti pagrindines įstatymo naujoves, liečiančias užsakovus, statytojus bei projektuotojus.

blokeliai ir apsiltinimas Svarbiausi A klasės pastatų projektavimo aspektai

Turbūt svarbiausia 2016-ųjų naujiena projektavimo sektoriui (vėliau atkeliausianti ir iki statybų) - įsigaliojęs reikalavimas, kad naujai statomi pastatai būtų ne žemesnės kaip A energinės klasės.

Namo projektavimą reikia pradėti rudenį Namo projektavimą reikia pradėti rudenį

Architektai, projektuojantys individualius namus, užsakovų antplūdžio dažniausiai sulaukia pavasarį, kai jau planuojamos statybos. Kokybiškam projektui parengti reikia laiko, tad juo verta pradėti rūpintis anksčiau – vasarą arba rudenį, žiemos pradžioje.

the-hive-10 Ką reiškia pastatų tvarumo sertifikatai ir kam jie reikalingi?

Kieno veikla susijusi su statyba, yra girdėję apie pastatų tvarumo sertifikatus. Jų yra keli, neseniai ir Lietuvos NT turto vystytojai susikūrė nacionalinę pastatų sertifikavimo sistemą. Ką šie sertifikatai liudija, kaip jie gaunami ir kodėl yra naudingi?

Statybinė sąmata: kuo ji detalesnė, tuo pigesnė statyba

Nepatikėkite statybos ar remonto sąmatos statybininkams. Jie ją sudarys remdamiesi tik savo patirtimi.

Mažai energijos naudojantis namas Mažai energijos naudojantis namas: daugiau dabar = mažiau rytoj

Kaip turi būti statomi pasyvieji arba energetiniai efektyvūs namai? Projektavimas, skaičiavimai ir specialistų komentarai.

Mano namai – mano tvirtovė. Ar paliekate namus saugius?

Sunku apsakyti jausmą, apimantį sužinojus, kad jus apvogė. Galite to jausmo išvengti, pasistengę kaip įmanoma labiau apsaugoti savo namus.

Bažnyčių apšvietimas

Apšvietimas kulto pastate - rūpestingas meno ir technikos derinys. Jis privalo užtikrinti tinkamą matomumą, bei kuo subtiliau atskleisti interjerą, netgi dalyvauti jo kūrime.

Nekilnojamo turto paslaugos

Kadastriniai matavimai, topografinių planų rengimas, sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai, kadastriniai (geodeziniai) matavimai.

Brazilija Modernus namas Brazilijoje

fcstudio dizainerių komandos suprojektuotas erdvus ir modernus namas Brazilijoje

namas italijoje Išskirtinis namas Valencijoje

Originalus namo projektas, kuriame statinys tarsi susilieja su aplinka

minimalistinis interjeras Namas prie ežero Kanadoje

UUfie dizainerių suprojektuotas minimalistinio stiliaus namas prie ežero gavęs metų apdovanojimą

Statybos leidimas Statybos leidimas

Ar visada reikalingas statybos leidimas?

daugiau
Statyba kitos paskirties žemėje Statyba kitos paskirties žemėje

Ar galima statyba kitos paskirties žemėje?

daugiau
Leidimas statyti pirčiai ant kranto Leidimas statyti pirčiai ant kranto

Ar galiu savo sodyboje arti ežero pakrantės statyti pirtį?

daugiau
Kūrybinių dirbtuvių statusas Kūrybinių dirbtuvių statusas

Ką reiškia nekilnojamo turto statusas kūrybinės dirbtuvės? Kūrybinių dirbtuvių statuso keitimas

daugiau
Audronė Kučinskienė Ar tiesa, kad energinio naudingumo sertifikatas galioja 10 metų?

Atsako Audronė Kučinskienė, pastatų energinio naudingumo sertifikavimo atestuojanti ekspertė, energijos vartojimo auditorė, Pastatų sertifikavimo ekspertų asociacijos tarybos pirmininkė.

daugiau
Kompanijų produktai
TRACECALC PRO – vamzdynų šildymo projektavimo įrankis

TRACECALC PRO – vamzdynų šildymo projektavimo įrankis

Konsultavimas nekilnojamo turto nuostolio dydžio įvertinimo klausimais
Konsultavimas nekilnojamo turto nuostolio dydžio įvertinimo klausimais

Konsultacijos nekilnojamo turto nuostolio klausimais

Konsultavimas nekilnojamo turto vertės nustatymo klausimais
Konsultavimas nekilnojamo turto vertės nustatymo klausimais

Konsultacijos nekilonojamo turto klausimais

Teisinės konsultacijos nekilnojamo turto klausimais

Nekilnojamo turto sutartys, investicijos į nekilnojamą tu...

Vilnius Urbanistas Jurgis Vanagas apie Vilnių ir jo ateitį

Norint apčiuopti dabartinį Vilniaus identitetą, labai svarbu suprasti ne tik jo dabartį, bet ir turtingą istoriją, praeities momentus.

Parama būstui įsigyti Parama būstui įsigyti

Valstybės kontrolės auditas, moksliniai tyrimai, savivaldybių būsto fondo ir esamų paramos priemonių analizė – ieškoma geriausio paramos būstui įsigyti modelio. ASA.LT pirmieji pristato preliminarias tyrimo „Gyventojų galimybės apsirūpinti būstu ir priemonės būsto prieinamumui didinti“ išvadas.

Laukia statybos produktų sertifikavimas pagal pavojingų medžiagų kiekius

Europos Komisija parengė reglamento projektą, kuriuo siūloma įtvirtinti atnaujinamą lakiųjų organinių junginių sąrašą, nustatant kancerogeninių, mutageninių ir reprodukcijai toksiškų medžiagų statybos produktuose ribines vertes.

Pagrindinės Statybos įstatymo naujovės Pagrindinės Statybos įstatymo naujovės

Nuo 2017-ųjų metų sausio 1-osios dienos įsigaliojo naujos redakcijos Statybos įstatymas. ASA.LT gavo daug skaitytojų klausimų su pageidavimais aptarti pagrindines įstatymo naujoves, liečiančias užsakovus, statytojus bei projektuotojus.

Namo projektavimą reikia pradėti rudenį Namo projektavimą reikia pradėti rudenį

Architektai, projektuojantys individualius namus, užsakovų antplūdžio dažniausiai sulaukia pavasarį, kai jau planuojamos statybos. Kokybiškam projektui parengti reikia laiko, tad juo verta pradėti rūpintis anksčiau – vasarą arba rudenį, žiemos pradžioje.

the-hive-10 Ką reiškia pastatų tvarumo sertifikatai ir kam jie reikalingi?

Kieno veikla susijusi su statyba, yra girdėję apie pastatų tvarumo sertifikatus. Jų yra keli, neseniai ir Lietuvos NT turto vystytojai susikūrė nacionalinę pastatų sertifikavimo sistemą. Ką šie sertifikatai liudija, kaip jie gaunami ir kodėl yra naudingi?

Statybinė sąmata: kuo ji detalesnė, tuo pigesnė statyba

Nepatikėkite statybos ar remonto sąmatos statybininkams. Jie ją sudarys remdamiesi tik savo patirtimi.

Mažai energijos naudojantis namas Mažai energijos naudojantis namas: daugiau dabar = mažiau rytoj

Kaip turi būti statomi pasyvieji arba energetiniai efektyvūs namai? Projektavimas, skaičiavimai ir specialistų komentarai.

Bažnyčių apšvietimas

Apšvietimas kulto pastate - rūpestingas meno ir technikos derinys. Jis privalo užtikrinti tinkamą matomumą, bei kuo subtiliau atskleisti interjerą, netgi dalyvauti jo kūrime.