Teritorijų planavimo dokumentų registro nuostatai

2008-07-10 19:32   Peržiūros : 1997   Spausdinti


Nutarimas paskelbtas: Žin., 1996, Nr. 60-1417

Aktuali redakcija nuo 2004.11.10

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1996 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 721
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2004 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1428
redakcija)

LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJŲ PLANAVIMO DOKUMENTŲ REGISTRO NUOSTATAI

I. Bendrosios nuostatos

1. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro (toliau vadinama - registras) nuostatai reglamentuoja:

1.1. registro objektą;

1.2. registravimo tikslus;

1.3. registro struktūrą;

1.4. registro tvarkymo įstaigas, jų funkcijas;

1.5. registro duomenų sudėtį, žymėjimą, klasifikavimą;

1.6. registro duomenų teikėjus;

1.7. registro duomenų teikimą, tvarkymą, naudojimą ir saugojimą;

1.8. juridinių ir fizinių asmenų teises susipažinti su registro duomenimis;

1.9. registro finansavimo šaltinius;

1.10. registro veiklos organizavimą;

1.11. registro reorganizavimą ir likvidavimą.

2. Registras skirtas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617) nustatyta tvarka patvirtintiems teritorijų planavimo dokumentams, jų keitimams registruoti, taip pat pradėtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams įrašyti.

3. Šiuose Nuostatuose vartojamos sąvokos:

Registro duomenų bazė - skaitmeninė valstybinė, apskrities ir savivaldybės duomenų bazė (atitinkamo lygmens duomenų bazė), skirta teritorijų planavimo dokumentams registruoti ir registro duomenims saugoti.

Registro centrinė duomenų bazė - duomenų bazė, skirta registro atitinkamo lygmens duomenų bazės visų fragmentų kopijoms saugoti.

Registro išrašas - registro duomenų bazės fragmento kopija.

4. Kitos šiuose Nuostatuose vartojamos sąvokos paaiškintos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatyme (Žin., 1996, Nr. 86-2043; 2004, Nr. 124-4488).

II. Registro steigėjas ir objektas

5. Registro steigėja yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Registras įsteigtas vadovaujantisLietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu.

6. Registro objektas yra teritorijų planavimo bendrieji, specialieji ir detalieji planai.

III. Registro sandara

7. Registrą sudaro:

7.1. valstybinis teritorijų planavimo dokumentų registras;

7.2. apskričių teritorijų planavimo dokumentų registrai;

7.3. savivaldybių teritorijų planavimo dokumentų registrai.

8. Valstybinio, apskričių ir savivaldybiųregistrų pagrindu formuojama registro centrinė duomenų bazė.

IV. Registro tvarkymo įstaigos

9. Vadovaujančioji registro tvarkymo įstaiga - Aplinkos apsaugos agentūra.

10. Registro tvarkymo įstaigos yra:

10.1. Aplinkos apsaugos agentūra, kuri registruoja valstybės, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos lygmeniu tvirtinamus teritorijų planavimo dokumentus ir tvarko registro centrinę duomenų bazę (valstybinis registras);

10.2. apskrities viršininko administracija, kuri registruoja apskričių lygmeniu tvirtinamus teritorijų planavimo dokumentus (apskričių registrai);

10.3. savivaldybės vykdomoji institucija, kuri registruoja savivaldybių lygmeniu tvirtinamus teritorijų planavimo dokumentus (savivaldybių registrai).

V. Vadovaujančiosios registro tvarkymo įstaigos FUNKCIJOS

11. Vadovaujančioji registro tvarkymo įstaiga:

11.1. užtikrina registro funkcionavimą;

11.2. užtikrina registro integravimą į valstybės registrų sistemą;

11.3. užtikrina ir koordinuoja tinkamą registro tvarkymo įstaigų darbą;

11.4. kontroliuoja, kaip registro tvarkymo įstaigos saugo registro duomenis;

11.5. analizuoja ir apibendrina gaunamus registro tvarkymo įstaigų pasiūlymus dėl veiklos tobulinimo, sprendžia, ar tikslinga atlikti siūlomus registro modernizavimo darbus.

12. Vadovaujančioji registro tvarkymo įstaiga, atlikdama jai pavestas funkcijas, turi teisę:

12.1. reikalauti, kad registro tvarkymo įstaigos laikytųsi šių Nuostatų reikalavimų ir vykdytų metodinius jos nurodymus, kontroliuoti jų veiklą;

12.2. šių Nuostatų 41 punkte numatytu atveju pavesti registro tvarkymo įstaigoms perkelti registro duomenis į duomenų bazės archyvą.

13. Vadovaujančioji registro tvarkymo įstaiga, atlikdama jai pavestas funkcijas, privalo:

13.1. rūpintis, kad būtų įsigyjama ir modernizuojama programinė registro tvarkymo įranga;

13.2. užtikrinti registro duomenų aktualumą, išsamumą, darną, patikimumą;

13.3. nustatyti registro duomenų saugos tvarką;

13.4. planuoti lėšas programinei įrangai tobulinti ir atnaujinti;

13.5. informuoti registro tvarkymo įstaigas ir nuolatinius duomenų vartotojus apie registro reorganizavimą ir likvidavimą.

VI. Registro tvarkymo įstaigų FUNKCIJOS

14. Registro tvarkymo įstaigos:

14.1. įregistruoja teritorijų planavimo dokumentus registre;

14.2. įrašo įregistruotų teritorijų planavimo dokumentų duomenis į registro duomenų bazės archyvą;

14.3. analizuoja ir teikia registro duomenis jų gavėjams;

14.4. aptarnauja tvarkomą duomenų bazę ir atlieka jos techninę priežiūrą;

14.5. registruoja kylančias technologines registro funkcionavimo problemas, reguliariai jas analizuoja ir apibendrina, teikia vadovaujančiajai registro tvarkymo įstaigai pasiūlymus, kaip tobulinti registro veiklą, tvarko duomenų bazės archyvą;

14.6. analizuoja duomenis ir teikia Aplinkos ministerijai pasiūlymus dėl teritorijų planavimo politikos įgyvendinimo ir informacinės sistemos plėtros.

15. Registro tvarkymo įstaigos, atlikdamos joms pavestas funkcijas, turi teisę:

15.1. tikrinti, ar pateikti visi dokumentai ir duomenys, būtini teritorijų planavimo dokumentui įregistruoti;

15.2. šių Nuostatų numatytais atvejais taisyti registravimo klaidas ir raštu informuoti apie tai planavimo organizatorių, reikalaujantį ištaisyti klaidą.

16. Registro tvarkymo įstaigos, atlikdamos joms pavestas funkcijas, privalo:

16.1. vykdyti vadovaujančiosios registro tvarkymo įstaigos nurodymus;

16.2. užtikrinti registro duomenų ir duomenų bazės archyvo saugą.

VII. Registro duomenys

17. Registro duomenys yra:

17.1. teritorijų planavimo lygmuo pagal teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančią instituciją (valstybės, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos, apskrities, savivaldybės);

17.2. teritorijų planavimo rūšis (bendrasis, specialusis, detalusis);

17.3. teritorijų planavimo lygmuo pagal planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį (nacionalinis, regiono, rajono, vietovės);

17.4. teritorijų planavimo dokumentų registro registracijos numeris (identifikavimo kodas);

17.5. teritorijų planavimo dokumento pavadinimas;

17.6. teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo duomenys (jį patvirtinusios institucijos pavadinimas, data, dokumento, kuriuo patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas, numeris);

17.7. duomenys apie teritorijų planavimo dokumento keitimus (jį patvirtinusios institucijos pavadinimas, data, dokumento, kuriuo patvirtinti šie keitimai, numeris);

17.8. planavimo organizatoriaus pavadinimas;

17.9. dokumento rengėjo pavadinimas;

17.10. nuorodos apie:

17.10.1. vietą, kurioje saugomas dokumento originalas;

17.10.2. vietą, kurioje saugomi dokumento dublikatai;

17.10.3. dokumento rengimo pradžią;

17.10.4. dokumento rengimo pabaigą;

17.10.5. detaliuosiuose planuose suplanuotos teritorijos ribų posūkio kampų koordinates (teritorijoms, kurioms nenustatytos ribų posūkio kampų koordinatės, nurodomos vieno vidinio planuojamos teritorijos taško x, y koordinatės).

18. Prireikus užtikrinti ryšius su Nekilnojamojo turto registru, registre gali būti fiksuojami kadastrinių vietovių, blokų ir žemės sklypų kodai.

VIII. Registruojamų dokumentų žymėjimas

19. Registro registracijos numeris (identifikavimo kodas) turi 12 ženklų.

20. Pirmasis ženklas nurodo valstybės, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos lygmens dokumentus. Vienetu (1) žymimi teritorijų planavimo dokumentai, tvirtinami valstybės, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos lygmeniu. Kitais atvejais vietoj šio ženklo rašomas nulis (0).

21. Antrasis ir trečiasis ženklai nurodo apskrities kodą iš Lietuvos Respublikos adresų registro. Valstybės, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos lygmens, taip pat savivaldybių lygmens teritorijų planavimo dokumentams šioje vietoje rašomi nuliai (0).

22. Ketvirtasis ir penktasis ženklai nurodo savivaldybės, kurios teritorijai (ar jos daliai) rengiamas dokumentas, kodą iš Lietuvos Respublikos adresų registro. Valstybės, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos ir apskričių lygmens teritorijų planavimo dokumentams šioje vietoje rašomi nuliai (0).

23. Šeštasis ženklas nurodo teritorijų planavimo dokumento rūšį:

„1" - bendrasis;

„2" - specialusis;

„3" - detalusis.

24. Kiti šeši ženklai nurodo teritorijų planavimo dokumento eilės numerį registre.

IX. REGISTRO RYŠIAI SU KITAIS VALSTYBĖS REGISTRAIS

25. Registras susijęs su šiais Lietuvos Respublikos registrais ir kadastrais:

25.1. Lietuvos Respublikos adresų registru;

25.2. Nekilnojamojo turto registru;

25.3. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastru;

25.4. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastru;

25.5. Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registru;

25.6. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastru;

25.7. Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių valstybės kadastru;

25.8. kitais registrais ir kadastrais.

X. Registruojamų dokumentų klasifikatorius

26. Teritorijų planavimo dokumentai, registruojami registre, klasifikuojami pagal teritorijųplanavimo rūšis. Registruojami teritorijų planavimo dokumentai klasifikuojami pagal vadovaujančiosios registro tvarkymo įstaigos patvirtintą klasifikatorių, suderintą su kitomis suinteresuotomis institucijomis.

XI. Duomenų teikėjai

27. Registro duomenis apie patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus registrui teikia planavimo organizatoriai, o apie pradėtus rengti teritorijų planavimo dokumentus - planavimo sąlygas išduodančios institucijos.

28. Duomenis apie patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus šių Nuostatų 10 punkte nurodytoms registro tvarkymo įstaigoms pateikia planavimo organizatorius, kurio užsakymu buvo rengiamas teritorijų planavimo dokumentas. Duomenys apie suderintus ir patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus į registrą įrašomi vadovaujantis pateiktu projektu, dokumentu, kuriuo patvirtintas projektas ar schema, ir planavimo organizatoriaus užpildyta forma, kurią rengia ir tvirtina Aplinkos apsaugos agentūra.

29. Duomenis apie pradėtus rengti teritorijųplanavimo dokumentus registro tvarkymo įstaigoms pateikia planavimo sąlygas išdavusi institucija. Duomenys apie pradėtą rengti teritorijųplanavimo dokumentą į registrą įrašomi vadovaujantis planavimo sąlygas išdavusios institucijos užpildyta forma, kurią rengia ir tvirtina Aplinkos apsaugos agentūra. Teritorijų planavimo dokumentas, nustatytąja tvarka nepatvirtintas, yra informacinio pobūdžio.

30. Duomenų teikėjas atsako už registruoti pateikiamų duomenų tikrumą ir teisingumą.

XII. Registracija

31. Planavimo organizatorius ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo privalo pateikti šių Nuostatų 10 punkte nurodytoms registro tvarkymo įstaigoms dokumentą, kuriuo patvirtintas projektas ar schema, užpildytą formą, dokumentą su pagrindiniais sprendiniais, aiškinamąjį raštą ir (pageidautina) magnetines duomenų laikmenas su įrašytais pagrindinių dokumento sprendinių duomenimis skaitmenine geoinformacinės sistemos (GIS) forma.

Planavimo sąlygas išdavusi institucija per 15 kalendorinių dienų nuo planavimo sąlygų išdavimo pateikia registro tvarkymo įstaigoms užpildytą šių Nuostatų 29 punkte nurodytą formą apie pradėtą rengti teritorijų planavimo dokumentą.

32. Teritorijų administracinių ribų nustatymo arba keitimo projektai, apskrities ar savivaldybės teritorijai rengiamos žemėtvarkos schemos registruoti pateikiami apskrities registro tvarkymo įstaigai šių Nuostatų 31 punkte nustatyta tvarka.

33. Kiti žemėtvarkos teritorijų planavimo dokumentai (projektai ir schemos), nenurodyti šių Nuostatų 32 punkte, pateikiami registruoti savivaldybės registro tvarkymo įstaigai. Šiems dokumentams įregistruoti planavimo organizatorius pateikia užpildytą formą, dokumentą, kuriuo patvirtintas projektas ar schema, išrašą ir (pageidautina) magnetines duomenų laikmenas su įrašytais pagrindinių dokumentų sprendinių duomenimis skaitmenine geoinformacinės sistemos (GIS) forma arba pagrindinių dokumento sprendinių kopiją analogine forma.

34. Registro tvarkymo įstaiga, gavusi šių Nuostatų 31-33 punktuose nurodytus dokumentus ir duomenis, per 3 darbo dienas privalo patikrinti gautų duomenų tikslumą, įregistruoti dokumentus ir įrašyti duomenis į atitinkamo lygmens duomenų bazę. Registro tvarkymo įstaiga, nustačiusi, kad pateikti ne visi teritorijų planavimo dokumentui registruoti būtini dokumentai ar duomenys, šio dokumento neregistruoja ir per 3 darbo dienas apie rastus trūkumus informuoja planavimo organizatorių, taip pat pateikia jam motyvuotą atsisakymą registruoti dokumentą registre.

35. Savivaldybės ir apskrities registro tvarkymo įstaigos ne rečiau kaip kas 3 mėnesiai perduoda naujus įrašus registro centrinės duomenų bazės tvarkymo įstaigai.

36. Registro tvarkymo įstaiga per 15 kalendorinių dienų praneša Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui apie registre įregistruotą teritorijų planavimo dokumentą.

37. Įrašai apie teritorijų planavimo dokumentą registro duomenų bazėje turi būti saugomi, iki teritorijų planavimo dokumentą patvirtinusi institucija priima sprendimą laikyti šį dokumentą netekusiu galios. Registre taip pat įregistruojami teritorijų planavimo dokumentų keitimai, parengti ir patvirtinti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka.

38. Registro tvarkymo įstaiga registre įregistruotą dokumentą, jo aiškinamąjį raštą ir (pageidautina) magnetines duomenų laikmenas su įrašytais pagrindinių dokumento sprendinių duomenimis skaitmenine geoinformacinės sistemos (GIS) forma perduoda toliau saugoti ir tvarkyti teritorijų planavimo duomenų banko atsakingajam tvarkytojui.

XIII. Registracijos įsigaliojimas ir panaikinimas

39. Teritorijų planavimo dokumento įregistravimas įsigalioja, kai duomenys įrašomi registro atitinkamo lygmens duomenų bazėje ir registro tvarkymo įstaiga planavimo organizatoriui išduoda pažymą apie tai.

40. Teritorijų planavimo dokumentų įregistravimas panaikinamas teritorijų planavimo dokumentui netekus galios.

41. Panaikinusi dokumento įregistravimą registre, registro tvarkymo įstaiga privalo duomenų bazėje įrašyti apie registracijos panaikinimą. Šiuo atveju ji turi nurodyti, kokiu pagrindu teritorijų planavimo dokumento registravimas panaikintas. Teritorijų planavimo dokumento, kurio registravimas panaikintas, duomenys iš duomenų bazės išbraukiami ir perkeliami į duomenų bazės archyvą. Duomenų bazės archyvo duomenys saugomi Lietuvos Respublikos archyvų įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2389; 2004, Nr. 57-1982) nustatyta tvarka. Apie dokumento įregistravimo registre panaikinimą registro tvarkymo įstaiga raštu turi pranešti planavimo organizatoriui.

XIV. Duomenų išrašai (kopijos)

42. Teritorijų planavimo dokumentų registro duomenys neatlygintinai teikiami mokesčių ir teisėtvarkos, kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, susijusiems registrams Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka tiesioginėms jų funkcijoms atlikti. Kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims registro duomenys teikiami už atlyginimą, kurio dydį ir mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

43. Registro tvarkymo įstaiga vadovaujančiosios registro tvarkymo įstaigos nustatyta tvarka išduoda registro išrašus apie registre įregistruotus teritorijų planavimo dokumentus.

44. Norintieji gauti išrašą pateikia prašymą registro tvarkymo įstaigai. Išrašai, nepatvirtinti registro tvarkymo įstaigos antspaudu ir vadovo arba jo įgalioto pareigūno parašu, juridinės galios neturi.

45. Registro tvarkymo įstaiga per 5 darbo dienas privalo patenkinti prašymą ir pateikti prašomus duomenis.

46. Registro tvarkymo įstaiga išrašus teikia raštu.

47. Visi registro duomenų teikėjai (planavimo organizatoriai) turi teisę susipažinti su registre saugomais jų pateiktais duomenimis. Norintis susipažinti su savo pateiktais duomenimis duomenų teikėjas privalo pateikti prašymą registro tvarkymo įstaigai.

XV. Registro duomenų SAUGA

48. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatymą už registro duomenų saugą atsako registro tvarkymo įstaiga, laikydamasi vadovaujančiosios registro tvarkymo įstaigos patvirtintų registro duomenų saugos nuostatų.

XVI. Registro finansavimo šaltiniai

49. Registras finansuojamas:

49.1. valstybinis teritorijų planavimo dokumentų registras ir registro centrinė duomenų bazė - iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto;

49.2. apskričių teritorijų planavimo dokumentų registrai - iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto;

49.3. savivaldybių teritorijų planavimo dokumentų registrai - iš savivaldybių biudžetų.

XVII. Registro veiklos organizavimas

50. Registrui sukurti ir jo darbui organizuoti būtinų techninių užduočių rengimo, projektavimo, programinių priemonių įsigijimo, specifikacijų rengimo ir techninių priemonių įsigijimo darbus organizuoja vadovaujančioji registro tvarkymo įstaiga.

XVIII. Registro reorganizavimas ir likvidavimas

51. Registras reorganizuojamas ir likviduojamas Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatymo nustatyta tvarka.

___________________

Nauja nutarimo priedo redakcija nuo 2004 m. lapkričio 14 d.:

Nr. 1428, 2004-11-10, Žin., 2004, Nr. 165-6035 (2004-11-13)

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1996 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 721
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2004 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1428
redakcija)

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo duomenų banko nuostatai

I. Bendrosios nuostatos

1. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo duomenų bankas (toliau vadinama - duomenų bankas) skirtas dokumentų, įregistruotų Lietuvos Respublikos teritorijųplanavimo dokumentų registre, sprendiniams įrašyti ir saugoti, taip pat grafiniams ir teksto duomenims, kurių reikia teritorijų planavimo dokumentams rengti, saugoti. Visi duomenų banko duomenys yra valstybės nuosavybė. Šie duomenys naudojami:

1.1. teritorijų planavimo sąlygoms nustatyti;

1.2. teritorijų planavimo būklei Lietuvoje operatyviai įvertinti;

1.3. teritorijoms analizuoti, jų raidai modeliuoti;

1.4. teritorijų planavimui aprūpinti visapusiška, išsamia teritoriškai orientuota informacija.

2. Šiuose Nuostatuose vartojamos sąvokos:

Duomenų bankas - sukurtos geografinės informacinės sistemos (GIS) pagrindu grafinės ir tekstinės duomenų bazės, kurių reikia planuojamai teritorijai analizuoti ir įvertinti, jos raidai prognozuoti, teritorijų planavimo dokumentams rengti, jų sprendiniams pagrįsti.

Duomenų banko duomenų bazė (toliau vadinama - duomenų bazė) - tekstinės arba grafinės kompiuterinės duomenų bazės, skirtos duomenų banke kaupiamiems (įrašomiems) teritorijų planavimo sprendiniams ir kitiems duomenims saugoti.

Originalo duomenų bazė - valstybės, apskričių ir savivaldybių teritorijų planavimo duomenų bazės, skirtos juridinę galią turintiems teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams saugoti.

Centrinė duomenų bazė - duomenų bazė, skirta originalo duomenų bazių kopijoms saugoti.

Kodas - sisteminis rinkinys ženklų, kuriais žymimi duomenys kompiuterinėse bazėse.

Duomenų banko išrašas - duomenų bazės fragmento kopija.

Vadovaujančioji duomenų banko tvarkymo įstaiga - Aplinkos apsaugos agentūra, metodiškai vadovaujanti duomenų banko kaupimo darbams.

Duomenų banko duomenų naudotojas - juridinis ar fizinis asmuo, tiesiogiai ar per tarpininkus naudojantis duomenų banko duomenis.

Duomenų banko abonentas - juridinis ar fizinis asmuo, turintis teisę nuolat (tiesiogiai ar per ryšio linijas) naudotis duomenų baze.

Duomenų apsaugos klasė - duomenų bazėje saugomų duomenų grupavimas pagal apsaugos laipsnį.

II. Duomenų banko sandara

3. Duomenų bankas tvarkomas valstybės, apskričių ir savivaldybių lygmeniu (toliau vadinama - atitinkami lygmenys).

4. Visų duomenų banko atitinkamų lygmenų duomenys klasifikuojami laikantis vadovaujančiosios duomenų banko tvarkymo įstaigos patvirtintos klasifikavimo tvarkos.

III. DUOMENŲ Banko duomenys

5. Duomenų banko duomenys gali būti pagrindiniai, papildomi ir specialieji.

6. Pagrindiniai duomenų banko duomenys yra pagrindiniai sprendiniai bendrųjų, specialiųjų ir detaliųjų teritorijų planavimo dokumentų, kurie įregistruoti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre ir sudaro originalo duomenų bazę. Šie duomenys kaupiami ir tvarkomi geoinformacinės sistemos (GIS) pagrindu.

7. Papildomi duomenų banko duomenys - tai duomenys, kurie papildo ir patikslina pagrindinius duomenis, apibūdina bendriausias įrašomų vienetų savybes ir kurių reikia duomenų banko naudotojams. Šie duomenys gaunami iš smulkaus mastelio georeferencinių duomenų bazių, valstybės kadastrų ir registrų.

8. Georeferencines duomenų bazes sudaro šie grafiniai duomenys (mastelis priklauso nuo duomenų banko atitinkamo lygmens):

8.1. geodezinis pagrindas;

8.2. administracinės ribos;

8.3. miestų, miestelių ir kaimų ribos;

8.4. hidrografinis tinklas;

8.5. miškai;

8.6. reljefas;

8.7. automobilių keliai;

8.8. geležinkeliai.

9. Savivaldybių lygmens stambaus mastelio georeferencinėse duomenų bazėse, be nurodytųjų šių Nuostatų 8 punkte, papildomai kaupiami duomenys apie pastatus, statinius, gatves ir želdynus. Šio lygmens georeferencinės duomenų bazės duomenų banke yra originalo duomenų bazės.

10. Papildomi duomenys, kurių reikia teritorijų planavimo dokumentams rengti ir duomenų bankui formuoti, gaunami iš įvairios paskirties ir priklausomybės duomenų bankų, valstybės institucijų statistikos duomenų bazių, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo, taip pat juridinių ir fizinių asmenų.

11. Papildomi teritorijų planavimui reikalingi duomenys gaunami iš šių valstybės kadastrų ir registrų:

11.1. Lietuvos Respublikos adresų registro;

11.2. Lietuvos Respublikos gyventojų registro;

11.3. Nekilnojamojo turto registro;

11.4. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro;

11.5. Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių valstybės kadastro;

11.6. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro;

11.7. Žemės gelmių registro;

11.8. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro;

11.9. Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registro;

11.10. kitų registrų ir kadastrų.

12. Specialieji duomenų banko duomenys - tai konkrečias teritorijas apibūdinantys duomenys, surinkti atliekant mokslo tiriamuosius darbus ir naudojami planavimo uždaviniams spręsti.

IV. DUOMENŲ Banko duomenų šaltiniai ir teikėjai

13. Duomenų banko duomenų šaltiniai yra:

13.1. teritorijų planavimo dokumentai ir pagrindiniai teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai (GIS forma);

13.2. georeferencinės duomenų bazės;

13.3. valstybės kadastrai, klasifikatoriai, registrai ir valstybinės duomenų bazės;

13.4. mokslo tiriamieji darbai ir specialūs tyrimai.

14. Teritorijų planavimo duomenų banko duomenų teikėjai - planavimo organizatoriai, teikiantys duomenis teritorijųplanavimo duomenų bankui:

14.1. valstybės institucijos;

14.2. savivaldybių administracijų direktoriai;

14.3. žemės savininkai ir naudotojai;

14.4. valstybinės žemės valdytojai;

14.5. kiti juridiniai ir fiziniai asmenys.

15. Duomenis teritorijų planavimo duomenų banko tvarkytojui jo prašymu valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos teikia teisės aktų nustatyta tvarka.

V. Duomenų tipai, jų tikslumas ir patikimumas

16. Duomenų banką sudaro dviejų tipų duomenys:

16.1. grafiniai duomenys, analogine arba skaitmenine (kompiuterine) forma apibūdinantys elementų (objektų) padėtį, formą ir erdvinius ryšius su kitais elementais;

16.2. teksto duomenys.

17. Grafiniai duomenys žymimi taškais, linijomis, laužtėmis, ploto elementais, simboliais ir vaizduoja fizinio objekto ar jo dalies geometriją.

18. Teksto duomenys aprašomi tekstu, skaičiais, apibūdinančiais fizinio objekto, jo dalies ar tam tikros objektų visumos kiekybines ir kokybines charakteristikas.

19. Duomenų banko duomenys įvedami į 1994 metų Lietuvos koordinačių sistemą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 936 (Žin., 1994, Nr. 78-1476), naudojant skaitmeninę formą x - y koordinačių plokštumoje. Pavieniams grafiniams objektams aprašyti naudojama z - aukščio koordinatė (aukščio punktai, piketai ir panašiai).

20. Topogeodeziniai duomenys kaupiami t = 0,5 x M tikslumu (pvz., M 1 : 50000 t = 25 m).

21. Teksto duomenys, apibūdinantys grafinius duomenis, turi būti patikimi. Patikimais laikomi duomenys, paimti iš valstybės kadastrų, klasifikatorių, registrų, žinybinių valstybės lygmens duomenų bankų, apskričių ir  savivaldybių duomenų bankų, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre įregistruotų teritorijų planavimo dokumentų. Nepatikimais laikomi duomenys, perkelti iš Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka nepatvirtintų ir neregistruotų teritorijų planavimo dokumentų. Jie į duomenų banką gali būti įtraukiami tik su individualiu laikinu kodu, kuris pakeičiamas nuolatiniu kodu, kai dokumentas patvirtinamas ir įregistruojamas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre.

VI. Duomenų teikimas

22. Duomenų banko duomenys teikiami valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms teisės aktų nustatyta tvarka.

23. Kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims duomenų banko duomenys teikiami pagal duomenų teikimo sutartis.

24. Jeigu duomenų banko duomenis reikia pateikti atlikus papildomas operacijas (suteikus paslaugas), o ne pateikti išrašą iš duomenų banko (turimų sluoksnių kopijas), taip pat parengti ir spausdinti teminius planus, žemėlapius ir schemas, už šį papildomą darbą sumoka užsakovas pagal sutartį, sudarytą su atitinkamo lygmens duomenų banko tvarkymo įstaiga.

25. Duomenų banko duomenys gali būti perduodami į užsienio valstybes tik Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių numatytais atvejais.

VII. Keitimasis duomenimis

26. Įregistravus Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre naujus dokumentus ar esamų dokumentų pakeitimus, registro tvarkymo įstaiga apie tai turi informuoti duomenų banko tvarkytojus, kurie įrašo atitinkamus dokumentų sprendinius ar jų keitimus į duomenų banką.

27. Duomenimis tarp skirtingo lygmens duomenų banko tvarkytojų keičiamasi nemokamai sutarčių pagrindu.

28. Atnaujinus duomenų banko duomenis, senieji duomenys keičiami naujais ir perkeliami į duomenų banko archyvą.

VIII. Duomenų banko tvarkymo įstaigos

29. Duomenų banko tvarkymo įstaigos (tvarkytojai) yra:

29.1. valstybės lygmeniu - Aplinkos apsaugos agentūra;

29.2. apskričių lygmeniu - apskričių viršininkų administracijos;

29.3. savivaldybių lygmeniu - savivaldybių vykdomosios institucijos.

30. Vadovaujančioji duomenų banko tvarkymo įstaiga yra Aplinkos apsaugos agentūra.

IX. Duomenų banko tvarkymo įstaigų funkcijos

31. Vadovaujančioji duomenų banko tvarkymo įstaiga:

31.1. užtikrina duomenų banko funkcionavimą;

31.2. metodiškai vadovauja duomenų banko plėtros darbams;

31.3. užtikrina duomenų aktualumą, išsamumą, darną, patikimumą;

31.4. užtikrinaduomenų banko integravimą į valstybės geoinformacinę sistemą (GIS);

31.5. informuoja duomenų banko tvarkytojus ir duomenų banko abonentus apie duomenų banko reorganizavimą ir likvidavimą;

31.6. kontroliuoja ir koordinuoja duomenų banko tvarkytojų darbą;

31.7. kontroliuoja, kaip duomenų banko tvarkytojai vykdo teritorijų planavimo duomenų apsaugą;

31.8. analizuoja ir apibendrina gaunamus duomenų banko tvarkytojų pasiūlymus, kaip tobulinti šio banko veiklą, sprendžia, ar tikslinga atlikti siūlomus teritorijų planavimo duomenų banko modernizavimo darbus.

32. Vadovaujančioji duomenų banko tvarkymo įstaiga, atlikdama jai pavestas funkcijas, turi teisę:

32.1. reikalauti iš duomenų banko tvarkytojų laikytis šių Nuostatų, vykdyti metodinius jos nurodymus, kontroliuoti jų veiklą;

32.2. šių Nuostatų numatytais atvejais perkelti duomenų banke sukauptus duomenis į duomenų banko archyvą.

33. Valstybės teritorijų planavimo duomenų banko tvarkymo įstaiga - Aplinkos apsaugos agentūra:

33.1. organizuoja ir tvarko valstybės lygmens teritorijų planavimo duomenų banką;

33.2. metodiškai vadovauja žemesnio lygmens teritorijųplanavimo duomenų bankų tvarkymui;

33.3. teikia geoinformaciją valstybės institucijoms ir kitiems naudotojams;

33.4. tikrina duomenų, gautų iš Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro, tikslumą ir darną;

33.5. koduoja ir klasifikuoja kaupiamus (įrašomus) pagrindinius duomenis;

33.6. teikia sukauptus duomenis kitiems registrams, kadastrams ir gauna duomenis iš jų.

34. Teritorijų  planavimo duomenų banko apskrities lygmens tvarkymo įstaiga - apskrities viršininko administracija:

34.1. organizuoja ir tvarko apskrities lygmens teritorijųplanavimo duomenų banką;

34.2. teikia duomenis valstybės ir savivaldybių lygmens teritorijų planavimo duomenų bankams;

34.3. teikia duomenų banko duomenis juridiniams ir fiziniams asmenims.

35. Teritorijų planavimo duomenų banko savivaldybės lygmens tvarkymo įstaiga - savivaldybės vykdomoji institucija:

35.1. organizuoja ir tvarko savivaldybės lygmens teritorijų planavimo duomenų banką;

35.2. bendradarbiauja su kitais kadastrais, registrais savivaldybės teritorijoje;

35.3. teikia duomenis valstybės ir apskričių lygmens teritorijų planavimo duomenų bankams;

35.4. teikia duomenų banko duomenis juridiniams ir fiziniams asmenims.

X. DUOMENŲ Banko duomenų apsauga

36. Laikydamasi šių Nuostatų, Bendrųjų duomenų saugos reikalavimų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 952 (Žin., 1997, Nr. 83-2075; 2003, Nr. 2-45), ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių informacijos apsaugą, vadovaujančioji duomenų banko tvarkymo įstaiga organizuoja duomenų banko duomenų apsaugą.

37. Vadovaujančioji duomenų banko tvarkymo įstaiga privalo nustatyti tokią teritorijų planavimo duomenų banko duomenų apsaugos tvarką, kuri:

37.1. užtikrintų visų tipų ir formų informacijos apsaugą kaupimo, saugojimo, apdorojimo, perdavimo ryšių linijomis ir naudojimosi metu;

37.2. užkirstų kelią neteisėtam informacijos skleidimui ir skelbimui.

XI. Duomenų apsaugos klasės

38. Duomenų banke kaupiami duomenys turi būti suskirstyti į duomenų apsaugos klases. Duomenų banko tvarkytojas privalo sudaryti tos įstaigos tvarkomos duomenų bazės duomenų apsaugos klasių sąrašą. Duomenys į apsaugos klases skirstomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, pagal duomenų vertę ir svarbą duomenų bazės funkcionalumo palaikymui.

39. Į apsaugos klases skirstomi ne tik duomenų banko duomenys, bet ir duomenų banko abonentų slaptažodžių sąrašai, kompiuterinių programų valdymo duomenys.

40. Aukščiausiajai duomenų banko apsaugos klasei priskiriamos visų banko atitinkamų lygmenų originalo duomenų bazės. Atitinkamo lygmens teritorijų planavimo duomenų banko originalo duomenų bazę sudaro teritorijų planavimo dokumentų, įregistruotų Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre, sprendiniai. Savivaldybių lygmeniu teritorijųplanavimo duomenų banko originalo duomenų bazę papildo georeferencinės duomenų bazės duomenys.

41. Papildomi duomenys apie planuojamą teritoriją, įsigyti iš juridinių ir fizinių asmenų ir papildantys planavimo dokumentų sprendinius, priskiriami atitinkamo lygmens teritorijų planavimo duomenų banko originalo duomenų bazei ir yra saugomi.

XII. Duomenų Banko abonentai ir jų teisės

42. Atitinkamo lygmens duomenų banko tvarkymo įstaiga privalo sudaryti tos įstaigos tvarkomo duomenų banko abonentų sąrašą, nurodydama kiekvienam abonentui, kokia teisė jam suteikta ir su kuriais duomenimis jis gali dirbti.

43. Atitinkamo lygmens duomenų banko tvarkymo įstaigos vadovas nustato, kaip turi būti atliekama naujo abonento registravimo kompiuteryje ar kompiuterinio ryšio tinkle procedūra.

44. Atitinkamo lygmens duomenų banko tvarkymo įstaigos vadovas privalo nustatyti, kaip abonentas, naudodamasis baze, turi įrodyti savo tapatumą.

XIII. Duomenų Banko duomenų SAUGOJIMAS

45. Originalo duomenų bazės duomenys, kurie pakeisti naujais, saugomiLietuvos Respublikos archyvų įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2389; 2004, Nr. 57-1982) nustatyta tvarka.

XIV. Duomenų banko finansavimo šaltiniai

46. Duomenų bankas finansuojamas atsižvelgiant į lygmenį:

46.1. valstybės lygmens duomenų bankas - iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto;

46.2. apskričių lygmens duomenų bankai - iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto;

46.3. savivaldybių lygmens duomenų bankai - iš savivaldybių biudžetų.

XV. Duomenų banko veiklos organizavimas ir jos priežiūra

47. Tipinę duomenų banko techninę užduotį rengia vadovaujančioji duomenų banko tvarkymo įstaiga. Projektavimo darbus organizuoja atitinkamo lygmens duomenų banko tvarkymo įstaigos. Jos savo turimomis lėšomis organizuoja programinių ir techninių priemonių įsigijimo ir duomenų banko sistemos diegimo plane numatytus darbus.

48. Duomenų banko duomenų bazių kūrimo, programinės ir techninės įrangos įsigijimo darbų priežiūrą atlieka vadovaujančioji duomenų banko tvarkymo įstaiga.

Xvi. Duomenų banko reorganizavimas ir likvidavimas

49. Duomenų bankas reorganizuojamas ir likviduojamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Reorganizuojamo duomenų banko duomenys perduodami kitam valstybės registrui ar kadastrui, o likviduojamo duomenų banko - valstybiniam archyvui Lietuvos Respublikos archyvų įstatymo nustatyta tvarka.


Kategorijos: Nekilnojamas turtas, Projektavimas, konsultavimas, tyrimai, sertifikavimas, Aplinkotvarka, teritorijų ir pastatų priežiūra
Visi kategorijos straipsniai
Stikliniai fasadai

Stikliniai fasadai

Stiklinio fasado įrengimas, profiliai stikliniams fasadams, aliuminio stiklo fasadai visuomeninėje ir privačioje statyboje 

Vilnius

Urbanistas Jurgis Vanagas apie Vilnių ir jo ateitį

Norint apčiuopti dabartinį Vilniaus identitetą, labai svarbu suprasti ne tik jo dabartį, bet ir turtingą istoriją, praeities momentus. 

 
 
Temą atitinkančios įmonės

Vilnius


1 2 3 4 5 6
Stikliniai fasadai Stikliniai fasadai

Stiklinio fasado įrengimas, profiliai stikliniams fasadams, aliuminio stiklo fasadai visuomeninėje ir privačioje statyboje

Vilnius Urbanistas Jurgis Vanagas apie Vilnių ir jo ateitį

Norint apčiuopti dabartinį Vilniaus identitetą, labai svarbu suprasti ne tik jo dabartį, bet ir turtingą istoriją, praeities momentus.

Parama būstui įsigyti Parama būstui įsigyti

Valstybės kontrolės auditas, moksliniai tyrimai, savivaldybių būsto fondo ir esamų paramos priemonių analizė – ieškoma geriausio paramos būstui įsigyti modelio. ASA.LT pirmieji pristato preliminarias tyrimo „Gyventojų galimybės apsirūpinti būstu ir priemonės būsto prieinamumui didinti“ išvadas.

Laukia statybos produktų sertifikavimas pagal pavojingų medžiagų kiekius

Europos Komisija parengė reglamento projektą, kuriuo siūloma įtvirtinti atnaujinamą lakiųjų organinių junginių sąrašą, nustatant kancerogeninių, mutageninių ir reprodukcijai toksiškų medžiagų statybos produktuose ribines vertes.

Pagrindinės Statybos įstatymo naujovės Pagrindinės Statybos įstatymo naujovės

Nuo 2017-ųjų metų sausio 1-osios dienos įsigaliojo naujos redakcijos Statybos įstatymas. ASA.LT gavo daug skaitytojų klausimų su pageidavimais aptarti pagrindines įstatymo naujoves, liečiančias užsakovus, statytojus bei projektuotojus.

blokeliai ir apsiltinimas Svarbiausi A klasės pastatų projektavimo aspektai

Turbūt svarbiausia 2016-ųjų naujiena projektavimo sektoriui (vėliau atkeliausianti ir iki statybų) - įsigaliojęs reikalavimas, kad naujai statomi pastatai būtų ne žemesnės kaip A energinės klasės.

Namo projektavimą reikia pradėti rudenį Namo projektavimą reikia pradėti rudenį

Architektai, projektuojantys individualius namus, užsakovų antplūdžio dažniausiai sulaukia pavasarį, kai jau planuojamos statybos. Kokybiškam projektui parengti reikia laiko, tad juo verta pradėti rūpintis anksčiau – vasarą arba rudenį, žiemos pradžioje.

the-hive-10 Ką reiškia pastatų tvarumo sertifikatai ir kam jie reikalingi?

Kieno veikla susijusi su statyba, yra girdėję apie pastatų tvarumo sertifikatus. Jų yra keli, neseniai ir Lietuvos NT turto vystytojai susikūrė nacionalinę pastatų sertifikavimo sistemą. Ką šie sertifikatai liudija, kaip jie gaunami ir kodėl yra naudingi?

Statybinė sąmata: kuo ji detalesnė, tuo pigesnė statyba

Nepatikėkite statybos ar remonto sąmatos statybininkams. Jie ją sudarys remdamiesi tik savo patirtimi.

Mažai energijos naudojantis namas Mažai energijos naudojantis namas: daugiau dabar = mažiau rytoj

Kaip turi būti statomi pasyvieji arba energetiniai efektyvūs namai? Projektavimas, skaičiavimai ir specialistų komentarai.

Mano namai – mano tvirtovė. Ar paliekate namus saugius?

Sunku apsakyti jausmą, apimantį sužinojus, kad jus apvogė. Galite to jausmo išvengti, pasistengę kaip įmanoma labiau apsaugoti savo namus.

Bažnyčių apšvietimas

Apšvietimas kulto pastate - rūpestingas meno ir technikos derinys. Jis privalo užtikrinti tinkamą matomumą, bei kuo subtiliau atskleisti interjerą, netgi dalyvauti jo kūrime.

Nekilnojamo turto paslaugos

Kadastriniai matavimai, topografinių planų rengimas, sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai, kadastriniai (geodeziniai) matavimai.

Brazilija Modernus namas Brazilijoje

fcstudio dizainerių komandos suprojektuotas erdvus ir modernus namas Brazilijoje

namas italijoje Išskirtinis namas Valencijoje

Originalus namo projektas, kuriame statinys tarsi susilieja su aplinka

minimalistinis interjeras Namas prie ežero Kanadoje

UUfie dizainerių suprojektuotas minimalistinio stiliaus namas prie ežero gavęs metų apdovanojimą

Statybos leidimas Statybos leidimas

Ar visada reikalingas statybos leidimas?

daugiau
Statyba kitos paskirties žemėje Statyba kitos paskirties žemėje

Ar galima statyba kitos paskirties žemėje?

daugiau
Leidimas statyti pirčiai ant kranto Leidimas statyti pirčiai ant kranto

Ar galiu savo sodyboje arti ežero pakrantės statyti pirtį?

daugiau
Kūrybinių dirbtuvių statusas Kūrybinių dirbtuvių statusas

Ką reiškia nekilnojamo turto statusas kūrybinės dirbtuvės? Kūrybinių dirbtuvių statuso keitimas

daugiau
Audronė Kučinskienė Ar tiesa, kad energinio naudingumo sertifikatas galioja 10 metų?

Atsako Audronė Kučinskienė, pastatų energinio naudingumo sertifikavimo atestuojanti ekspertė, energijos vartojimo auditorė, Pastatų sertifikavimo ekspertų asociacijos tarybos pirmininkė.

daugiau
Kompanijų produktai
TRACECALC PRO – vamzdynų šildymo projektavimo įrankis

TRACECALC PRO – vamzdynų šildymo projektavimo įrankis

Konsultavimas nekilnojamo turto nuostolio dydžio įvertinimo klausimais
Konsultavimas nekilnojamo turto nuostolio dydžio įvertinimo klausimais

Konsultacijos nekilnojamo turto nuostolio klausimais

Konsultavimas nekilnojamo turto vertės nustatymo klausimais
Konsultavimas nekilnojamo turto vertės nustatymo klausimais

Konsultacijos nekilonojamo turto klausimais

Teisinės konsultacijos nekilnojamo turto klausimais

Nekilnojamo turto sutartys, investicijos į nekilnojamą tu...

Vilnius Urbanistas Jurgis Vanagas apie Vilnių ir jo ateitį

Norint apčiuopti dabartinį Vilniaus identitetą, labai svarbu suprasti ne tik jo dabartį, bet ir turtingą istoriją, praeities momentus.

Parama būstui įsigyti Parama būstui įsigyti

Valstybės kontrolės auditas, moksliniai tyrimai, savivaldybių būsto fondo ir esamų paramos priemonių analizė – ieškoma geriausio paramos būstui įsigyti modelio. ASA.LT pirmieji pristato preliminarias tyrimo „Gyventojų galimybės apsirūpinti būstu ir priemonės būsto prieinamumui didinti“ išvadas.

Laukia statybos produktų sertifikavimas pagal pavojingų medžiagų kiekius

Europos Komisija parengė reglamento projektą, kuriuo siūloma įtvirtinti atnaujinamą lakiųjų organinių junginių sąrašą, nustatant kancerogeninių, mutageninių ir reprodukcijai toksiškų medžiagų statybos produktuose ribines vertes.

Pagrindinės Statybos įstatymo naujovės Pagrindinės Statybos įstatymo naujovės

Nuo 2017-ųjų metų sausio 1-osios dienos įsigaliojo naujos redakcijos Statybos įstatymas. ASA.LT gavo daug skaitytojų klausimų su pageidavimais aptarti pagrindines įstatymo naujoves, liečiančias užsakovus, statytojus bei projektuotojus.

Namo projektavimą reikia pradėti rudenį Namo projektavimą reikia pradėti rudenį

Architektai, projektuojantys individualius namus, užsakovų antplūdžio dažniausiai sulaukia pavasarį, kai jau planuojamos statybos. Kokybiškam projektui parengti reikia laiko, tad juo verta pradėti rūpintis anksčiau – vasarą arba rudenį, žiemos pradžioje.

the-hive-10 Ką reiškia pastatų tvarumo sertifikatai ir kam jie reikalingi?

Kieno veikla susijusi su statyba, yra girdėję apie pastatų tvarumo sertifikatus. Jų yra keli, neseniai ir Lietuvos NT turto vystytojai susikūrė nacionalinę pastatų sertifikavimo sistemą. Ką šie sertifikatai liudija, kaip jie gaunami ir kodėl yra naudingi?

Statybinė sąmata: kuo ji detalesnė, tuo pigesnė statyba

Nepatikėkite statybos ar remonto sąmatos statybininkams. Jie ją sudarys remdamiesi tik savo patirtimi.

Mažai energijos naudojantis namas Mažai energijos naudojantis namas: daugiau dabar = mažiau rytoj

Kaip turi būti statomi pasyvieji arba energetiniai efektyvūs namai? Projektavimas, skaičiavimai ir specialistų komentarai.

Bažnyčių apšvietimas

Apšvietimas kulto pastate - rūpestingas meno ir technikos derinys. Jis privalo užtikrinti tinkamą matomumą, bei kuo subtiliau atskleisti interjerą, netgi dalyvauti jo kūrime.