Suomijos architektūra šiandien

2009-01-14 10:45   Peržiūros : 4819   Spausdinti


"Kuklus" - žodis, kurį suomiai mėgsta. Jie taiko jį ne sau asmeniškai - nors tai ir būtų tinkama - bet tokiems įspūdingiems pasiekimams, kaip jų švietimo sistema, Alvar Aalto švytinčios bažnyčios ir koncertų salės, net pasaulinė Nokia sėkmė.

Ir tai tas žodis, kurio nenustoja kartoti Suomijos architektai, pastaraisiais dešimtmečiais atsargiai stebėję visas architektūros mados tendencijas. Žinoma, nauji objektai, pasirodantys pasaulyje, kelia didelį jų susidomėjimą. Tačiau savo šalyje, kur miestai vertinami kaip istorinis tęstinumas, architektai nuolat ieško ir randa kompromisą tarp tradicijų, individualumo ir naujovių, taip tikėdamiesi išsaugoti miesto ansamblių vientisumą ir tęstinumą.

Kuklūs eksterjerai ir ryškūs interjerai

Dar prieš kelis dešimtmečius Suomijoje tokie architektūros objektai,  kaip Finland Hall (architektas Alvar Aalto, 1962-1971, Helsinkis), demonstruodami naujas idėjas, kontrastavo su aplinka.

Finlandia Hall

Finland Hall

Finlandia Hall

Finland Hall

Finlandia Hall

Finland Hall linijos

Šiandieniniai pastatai, priešingai, tampa tarsi nematomi, darniai ir tiksliai įsilieja į aplinką. NR (Natur Rutan) - naujas Parlamento rūmų pastatas (architektas Pekka Helin, Helsinkis, 1998-2004) - ryškus to įrodymas.

naujas Suomijos parlamento pastatas. Michael Perlmutter nuotr.

Naujajame Suomijos parlamento rūmų pastate "nėra vietos paslaptims"

Šis pastatas su daug stiklo ir metalo konstrukcijų yra ne tik pagrindinio Parlamento pastato kaimynas, bet ir jo tęsinys. Užimdamas centrinę vietą miesto ansamblyje, jis tapo svarbia rišančiąja grandimi su esama architektūra.

Suomijos Parlamento pastatas

Pagrindinis Suomijos parlamento pastatas

Autorius projekte sėkmingai panaudojo pagrindinio Parlamento pastato ikonografiją: tos pačios proporcijos ir išorės apdailos medžiagos. Vis dėlto, pastatas yra pats savaime vertingas architektūros kūrinys. Jis proporcingai dera su supančia erdve, o panaudotas mastelis sukrečia artumu žmogui.

Pagrindinė Lohja miesto biblioteka  (Lahdelma & Mahlamki, 2002-2005) buvo meistriškai įlieta į sudėtingą kraštovaizdį. Svarbiausias architektūrinis uždavinys buvo sukurti tokį pastatą, kuris harmoningai derėtų su senais pastatais, tačiau kartu būtų išraiškingas šiuolaikinės architektūros modelis. Naujoji bibliotekos dalis išeina į gatvę, užbaigdama bendrą komplekso vaizdą. Įėjimas tarsi sugeria praeivius: tiesiai iš gatvės jie patenka į patraukiantį, neskubų knygų pasaulį. Visos komunikacijos išvedžiotos po grindimis, todėl erdvę lengva pritaikyti bet kokiems tikslams. Ąžuolinė interjero (autoriai Gullstén-Inkinen Ltd/Maria Krause) sienų apdaila sukuria šiltą kontrastą su baltomis lubomis ir tamsiai pilkos spalvos kilimu ant grindų.  Siekiant užtikrinti apsaugą nuo saulės ir sumažinti šilumos apkrovas, architektai specialiai išdėstė langų angų vietas ir numatė mechaninius skydus nuo saulės.

Lohja biblioteka. Hans Koistinen nuot

Lohja miesto biblioteka 

Lohja biblioteka

Siekiant integruoti į supantį pasaulį, pastatai tiesiogine šio žodžio prasme gali būti įkasami į žemę. Geras pavyzdys - Kamppi prekybos centras (architektų biuras Davidsson Architects, Helsinkis, 1999-2005) su savo požeminėmis stotimis.

Kamppi prekybos centras

Kamppi prekybos centras

Kamppi prekybos centras

Kamppi iš tiesų šiek tiek perkėlė akcentus nuo istorinio centro ir tapo ne tik transporto mazgu (metro, autobusų stotys), tačiau taip pat patogiu prekybos kompleksu su restoranais, parduotuvėmis ir gyvenamąja dalimi, suminkštinančia jo architektūrą. Ištisa eilė biurų suteikė gatvei tipišką Helsinkio centro stilių. Bendras patalpų plotas - 53 600 kvadratinių metrų. Dėl saugumo pėstieji ir autobusų eismas visiškai izoliuoti vienas nuo kito. Keleivių srautas reguliuojamas informacinėmis švieslentėmis ir automatinėmis durimis, autobusų platformos matomos per stiklą. Negatyvų buvimo po žeme jausmą pavyko neutralizuoti pasitelkus dirbtinį ir net dalinai natūralų apšvietimą.

Kamppi viduje Kamppi viduje

Išoriškai ramūs šiuolaikiniai projektai savo individualumą parodo vidaus išplanavime ir dizaine. Susikoncentravimui ties eksterjeru pajudėjus link interjero, pastarasis įgavo ryškumo. Pavyzdziui, nuostabūs interjerai puošia gana kuklų VTT Digitalo plytinį pastatą Espoo (architektų biuras Tuomo Siitonen Architects, 2005), neįmantrios architektūros, tęsiančios kaimyninių plytinių pastatų liniją.

VTT Digitalo

VTT Digitalo pastatas, eksterjeras

VTT Digitalo

VTT Digitalo

VTT Digitalo pastatas, interjeras

Net ir studentų konkursiniuose darbuose iškart dėmesį patraukia išorės lakoniškumas ir neįprastas vidus. Parodai Habitare sukurtas muzikos klausymosi paviljonas Mafoombey (Martis Kalliala, Esa Ruskeep, Martin Lukasczyk, 2005), pastatytas iš kartono, parodo, kaip įprastas kubas viduje gali turėti sudėtingą erdvinį sprendimą.

Muzikos klausymosi paviljonas

Muzikos klausymosi paviljonas

Stiklas, plytos, medis

Pastaraisiais metais suomių architektams nedavė ramybės stiklas. Pastatai su stiklo fasadais, praėjimais, koridoriais užliejo Suomiją per kokius penkerius-septynerius metus. Ši medžiaga iliuziškai ištirpdo pastatus, padarydama juos nematomus, suteikia lengvumo, todėl didelė dalis panašių projektų - biurų ir prekybos centrai.

Stiklo periodo apogėjumi tapo Sanomatalo projektas (1999, architektai Jan Sderlund ir Antti-Matti Siikala).

Sanomatalo 

Sanomatalo. Visi pastato fasadai pagaminti iš stiklo

Nežiūrint į įspūdingą dydį, pastatas suvokiamas kaip labai lengvas ir atviras, gal net pernelyg apnuogintas. Konkurso etape naujų Parlamento rūmų (žr. aukščiau) fasadams taip pat buvo pasirinktas stiklas, tačiau vėliau paaiškėjo, kad plytų ir granito derinys padarys pastatą ne tokiu pastebimu ir harmoningai derančiu su esamu ansambliu. Stiklo naudojimas Sanomatalo projekte pagrįstas ir konceptualus, juk šių dienų didelės politikos architektūra - atvira ir artima žmonėms. Stiklo skaidrumas atskleidžia, apnuogina vidinę erdvę, demonstruodamas medienos dangų ir viso interjero šilumą, suteikdamas galimybę suprasti architektūrinį sumanymą.

Vis dėlto stiklo naudojimo architektūroje mada palaipsniui praeina. Šiuolaikiniai suomių architektai renkasi "minkštesnes" medžiagas: medieną ir plytas.

Lappeenranta technologijos universiteto pastate (Heikkinen-Komonen Architects, 2004) plytų apdaila naudojama tiek išoriniams fasadams, tiek ir vidaus patalpų sienoms. Tai sukuria harmoningos erdvės su lakonišku interjeru, kur pastato fasadai sklandžiai pereina į vidų, jausmą.

Lappeenranta University of Technology

Lappeenranta technologijos universiteto pastatas

Plytų naudojimas šiuolaikinėje architektūroje - tarsi nuoroda į jų istoriją ir tuo pat metu - naują žodį joje. Plytos puikiai dera su mediena, variu, betonu. Suomių Žemės ūkio muziejaus Sarka pastatas (SAPK Architects, Loimaa, 2005) buvo pastatytas molio gavybos rajone pietvakarių Suomijoje. Skulptūrinė apimtis ir medžiagos vientisumas yra geras atspirties taškas, kaimo vietovėms būdingas orientyras.

The Museum of Agriculture

Žemės ūkio muziejus Sarka

Tuo tarpu medienos naudojimas šiandien sukelia daug sunkumų dėl priešgaisrinės saugos reikalavimų. Nežiūrint to, ši medžiaga vėl vaidina vieną pagrindinių vaidmenų.  Ji svarbi ne tik interjero apdailai, - taip pat naudojama ir laikančiosioms pastatų konstrukcijoms, kaip, pavyzdžiui, miškų tyrimų institute Metla House (SAPK Architects, Joensu, 2004). Šis projektas skatina medienos, kaip alternatyvios medžiagos biurų patalpoms, naudojimą. Būdingas šios architektūros bruožas yra kontrastas tarp atviros, gilios vidaus erdvės ir uždaro išorinio kiauto. Viskas čia prasideda nuo interjero: ramus bendras planas pagyvinamas inovatyviais medienos naudojimo visuose galimuose elementuose ir konstrukcijose sprendimais.

Statybos tyrimų instituto Miško Metla Namai (SAPK Architektai, Joensu, 2004)

Miškų tyrimų institutas Metla House

Koplyčiai Shingle Churgh (Lassila Hirvilammi Architects, Kärsämäki, 2005) buvo sukurta medinė konstrukcija, tinkama priešintis oro sąlygų poveikiui ir tuo pačiu metu su paprasta, archaiška atmosfera viduje. Šis pastatas puikiai derina savyje medinės architektūros tradicijas ir modernias erdvinės koncepcijas. Žmogus, įeinantis į šventyklą, pereina per prietemą link apšviesto altoriaus.

Shingle Churgh

Koplyčia Shingle Churgh

Mediena, prisimenant architektūros tradicijas, vėl pradėta naudoti privačių namų statybai. Medienos populiarėjimas iš naujo sukėlė susidomėjimą kultiniais pastatais. Taip atsirado naujų įdomių objektų. Pavyzdžiui, Šv. Henriko koplyčioje (Sanaksenaho architects, Turku, 2005) laikančiosios pastato konstrukcijos buvo suformuotos iš klijuotų ir laminuotų medinių sijų, tarsi žuvies skeletas. Tipiškos organiškos koplyčios formos, kur stogo keteros profilis pakartoja kalvos viršūnės linijas, o medienos spalva palaipsniui keičiasi, veikiama natūralaus apšvietimo - tikras architektūros stebuklas.

Koplyčia Hirvensalo saloje

Šv. Henriko koplyčia Hirvensalo saloje

Šv. Henriko koplyčia

Šv. Henriko koplyčia

Inžinerinės komunikacijos paslėptos po grindimis, o ventiliacija - nišose palei sienas ir po vario grotelėmis. Visi baldai buvo specialiai sukurti šiai koplyčiai. Suoliukai ir altorius - pagal individualų projektą. Nepaisant to, vidaus apdaila patiems suomiams primena sauną.

Šv. Henriko koplyčia

Šv. Henriko koplyčia

Šv. Henriko koplyčia  Koplyčios vidus

Pati koplyčia įsikūrusi ant kalvos viršūnės, tarp spygliuočių medžių, ir harmoningai įsilieja į  kraštovaizdį, kaip tradicinis kultinis statinys. Kaimynystėje - vietinis paramos vėžiu sergantiems centras, todėl koplyčia tapo ramių meditacijų vieta.

Restauravimas ir rekonstrukcija

Suomiai tiesiog įsitikinę, kad šiandien reikia stengtis statyti kuo mažiau. Juk Motina Gamta niekas rūpintis, išskyrus mus pačius. Seni pramoniniai pastatai ir rajonai pertvarkomi į būtinus visuomenei objektus pagal konversijos principą, jau ilgą laiką naudojamą visame pasaulyje. Kartu su naujų projektų statyba aktyviai rekonstruojami ir seni pastatai. Bandoma maksimaliai išsaugoti daugelio jų architektūrą. Pavyzdžiui, buvusios kabelių gamyklos Helsinkyje patalpose, išlikusiose dėka architektų, nuomavusių ten dirbtuves, įsikūrė Šiuolaikinio meno centras.

Turku mieste atkurtos buvusios laivų statyklos, jose atidarytas muziejus ir jūrų centras Forum Marinum (architektų biuras LPR-arkkitehdit, 2002). Interjerui panaudotos burlaivių dalys.

Forum marinum

Forum marinum Jūrų muziejus Forum Marinum

Vienas naujausių objektų - didžiausias Suomijoje muziejus EMMA (architektai Hanna Helander ir Timo Airas, AIRAS Arkkitehdit, 2006), įsikūręs buvusios spaustuvės WeeGee (Weilin & GOOS) pastate. Jis - puikus suomiško konstruktyvizmo pavyzdys (architektas Aarno Ruusuvuori). Dabar jame įsikūręs visas kompleksas - muziejai, galerija, restoranas ir kavinė. Erdvės atvirumas pasirodė idealus ekspozicijoms, tačiau išplanavimas sukėlė daug sunkumų kuriant reikiamos temperatūros ir drėgmės palaikymo sistemą.

EMMA muziejus, Helsinkis

EMMA  muziejus

O sename pramoniniame Helsinkio rajone, kur kadaise veikė porceliano fabrikas Arabija, įkurtas kultūros kompleksas.

Arabia keramikos fabriko pastatas Keramikos fabriko pastatas

Kaimynystėje - Meno ir dizaino universitetas, Kultūros ir aptarnavimo universitetas, Pop ir džiazo konservatorija, aukštoji švedų mokykla „Arkada", bibliotekų centras „Aralis".

Meno ir dizaino universitetas

Įėjimas į meno ir dizaino universitetą

Miesto valdžios institucijos pareikalavo, kad statybos bendrovės skirtų iki 2 proc. investicijų meno projektų statybai Arabianranta rajone. Už tuos pinigus jų jau realizuota daugiau nei penkiasdešimt.

Nauji namai Arabinaranta

Nauji namai Arabianranta rajone

Buvęs kalėjimas Helsinkyje su daugiau nei 200 metų istorija prieš pusantrų metų buvo pertvarkytas į keturių žvaigždučių viešbutį Katajanokka. Viena iš rekonstrukcijos sąlygų buvo išsaugoti centrines laiptines ir praėjimus, bažnyčios salę (vieną seniausių Suomijoje), taip pat išorės sienas, kurių senovinis mūrinys primena savo ilgą istoriją. Šis projektas sukėlė didelį susidomėjimą.

Katajanokka viešbutis

Katajanokka viešbutis

Katajanokka viešbučio interjeras Viešbučio vidus

Naujosios statybos suomiškai

Architektūrinis naujų rajonų planavimas - viena iš sudėtingiausių problemų tiek Suomijoje, tiek ir visame pasaulyje. Dar nė vienai šaliai nepavyko jos išspręsti taip, kad visi liktų patenkinti.  Architektai susirūpinę masinės plėtros problema. Nuolat kuriami ir tobulinami modernių patogių namų projektai. Būsto paroda Asuntomessut Suomijoje tam tikru mastu suteikia galimybę eksperimentuoti šioje srityje. Vis dėlto, laikantis miestų aplinkos harmonizavimo principo, išoriškai architektūriniai sprendimai mažai skiriasi nuo ankstesnių, pastatytų 70-aisiais praeito amžiaus metais. Galbūt šiek tiek daugiau stiklo ant fasadų ir įvairesnis langų išdėstymas... Užtat vidus - interjeras - nepalieka abejingų! Architektai griauna įprastinį supratimą apie vidaus ir išorės erdvę. Kur baigiasi vienas langas ir prasideda kitas? Arba šios ribos iš viso nėra? Neigiamas jausmas atsiranda nebent tik tada, kai patenkate į itin mažų gabaritų butą. Tai paaiškinama tuo, kad šiuolaikinės Suomijos visuomenėje jaučiamos gyvenamosios erdvės mažinimo tendencijos - dėl didelių būsto kainų. Ir dažnai maži butai neatitinka šiuolaikinių reikalavimų.

Apie penki procentai Suomijos gyventojų statosi namus pagal individualius projektus. Nestandartinius dizaino sumanymus realizuoti sudėtinga: pirmiausia reikia gauti statybos leidimą; jei namo projektas neatitinka to rajono, kuriame planuojama statyti, reikalavimų pagal dydį, aukštų skaičių, išvaizdą ir pan., tai visai įmanoma, kad netipiško sprendimo reikės atsisakyti. Tačiau architektui Olavi Koponenui,  suprojektavusiam savo šeimai nepaprastą namą Kotilo (Espoo, 2006), jį pastatyti pavyko. Medinė sudėtingos spiralės formos konstrukcija buvo eksponuojama parodoje Asuntomessut. Pasak architekto, gyvenimo  ritualas netelpa į įprastinį kambarių formatą, todėl interjeras pažymėtas tik funkcinėmis zonomis. Profesionalui kėlė susirūpinimą tokie veiksniai, kaip eismas ir šviesos paskirstymas, metų laikų ir paros laiko kaita, kvapai ir medžiagos. Sujungti kartu, jie paskatino kurti tam tikrą vietą gyvenimui ir poilsiui, kur galima būti pačiu savimi.

Kotilo namas, Olavi Koponen

Namas - kriauklė

Kotilo namas, Olavi Koponen

Namas Kotilo

Kotilo namas, Olavi Koponen

Kotilo namas, Olavi Koponen

Kotilo namo interjero ypatumai

Kotilo namas, Olavi Koponen

Kotilo namas, Olavi Koponen

Namas Kotilo

Architektūra pusbalsiu

Vienas iš naujausių stambių projektų - Muzikos centras (architektų biuras LPR Architects, Helsinkis) - yra kartu ir skandalingiausias. Pirma, vieta, kurioje naujas pastatas bus pastatytas, ne itin tinka jam. Rasti architektūrinį sprendimą tapo viena iš pačių sudėtingiausių užduočių, kurias reikėjo išspręsti. Helsinkio centre, kur jau susiformavo savotiška miesto aplinka, o aplink yra svarbūs, tačiau skirtingi stiliumi objektai, Muzikos centras atrodo pernelyg paprastas.  Būtinybė atitikti modernios suomių architektūros principus ir nesunaikinti jau sukurto miesto ansamblio atėmė jo individualumą. House music (Music center) - tarsi veidrodžis, atspindintis kaimyninius pastatus.

Muzikos centro vizualizacija, Helsinkis

Muzikos centro vizualizacija, Helsinkis

Muzikos centro vizualizacija, Helsinkis

Antra, pasirinkta vieta yra labai triukšminga, o tai reikalauja specialių technologijų ir medžiagų. Ir, nors visus darbus planuojama baigti iki 2010 m., sutartis su statybos bendrovėmis dar nėra pasirašyta. Problema ta, kad numatoma projekto  vertė - 106 milijonai eurų - yra per mažas biudžetas, kuris kelia abejonių dėl šio projekto realizacijos. Nežiūrint į rėmėjų nesutarimus, parengiamieji darbai jau vyksta. Jei šį projektą pavyks įgyvendinti, jis sukels susidomėjimą neįprasta akustika - a mezza voce („pusbalsiu"). Tam japonai Yasuhisa Toyota jau apskaičiavo kiekvieną pastato dalį.

Technologijos ir ateitis

Šiandien Suomijos visuomenė supranta, kad svarbiausia architektūroje naudoti ekologiškas medžiagas ir energijos taupymo technologijas. Šioje srityje suomiai pažengė į priekį. Pirmasis šalyje ekologiškas namas buvo pastatytas 70-aisiais praėjusio amžiaus metais. O 2005 m. Suomijoje buvo realizuotas pirmasis energiją taupančio daugiabučio namo projektas.

Jame įrengtos moderniausios izoliacijos ir vėdinimo sistemos, o patalpų šildymas vykdomas žmogaus šilumos ir elektros prietaisų sąskaita. Ši sistema, vadinama MERA, leidžia sutaupyti 70 proc. įprastai sunaudojamos energijos. Pagal Suomijos prezidentės Tarjos Halonen dekretą, ji gavo RIL apdovanojimą už energiją taupančių technologijų plėtojimą, ir dabar planuojama masiškai naudoti šią sistemą statybose.

Parengta pagal užsienio spaudą

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama. 


Kategorijos: Pastatų architektūrinis projektavimas, Projektavimas, Projektavimas, konsultavimas, tyrimai, sertifikavimas
Komentarai
Unknown_user_thumb
onute

pastatai yra is ties ispudingi ir verta juos pamatyt! Senamescio Helsinkyje nera bet uztat daug idomios naujos architekturos :) ir tai padaro si miesta isskirtini, kitoki ...:)

2009-01-14 15:16
Unknown_user_thumb
Gerda

man apskritai skandinavu (nors kai kas sako, kad suomiai ne 'visiski" skandinavai) architektura. net kaimai ju atrodo tvarkingai, namai be issisokimu, o jei jau yra tu issisokimu, tai jie toookie, kad pamacius atsistebeti fantazija ir igyvendinimu negali. ir dar as ju architektura pavadinčiau kokybiska ir oria, kur del kliento pinigu ir uzgaidu niekas "Disnejaus" piliu su bokstais nestato.

2009-01-14 15:54
Unknown_user_thumb
Limonada

Ispudingi pastatai....Ypac Šv. Henriko koplyčia, isnyranti is kalvos: romantiska, skoninga :)

2009-01-14 15:55
Unknown_user_thumb
Orchestra

Neteko girdėti, kad Skandinavijoje būtų kilę kokių nors skandalų dėl papirktų valdininkų, leidusių statyti netinkamą pastatą ar sugriauti svarbų paveldui, kad statytų be leidimo, o paskui skubos tvarka "gautų leidimus", kaip neretai nutinka pas mus. Kitas visai požiūris - architektūra tarnauja žmonėms, o ne pinigui išpaikintam (ne)skoniui

2009-01-15 09:42
Visi kategorijos straipsniai
Stikliniai fasadai

Stikliniai fasadai

Stiklinio fasado įrengimas, profiliai stikliniams fasadams, aliuminio stiklo fasadai visuomeninėje ir privačioje statyboje 

Vilnius

Urbanistas Jurgis Vanagas apie Vilnių ir jo ateitį

Norint apčiuopti dabartinį Vilniaus identitetą, labai svarbu suprasti ne tik jo dabartį, bet ir turtingą istoriją, praeities momentus. 

 
 
Temą atitinkančios įmonės

Ukmergė


Stikliniai fasadai Stikliniai fasadai

Stiklinio fasado įrengimas, profiliai stikliniams fasadams, aliuminio stiklo fasadai visuomeninėje ir privačioje statyboje

Vilnius Urbanistas Jurgis Vanagas apie Vilnių ir jo ateitį

Norint apčiuopti dabartinį Vilniaus identitetą, labai svarbu suprasti ne tik jo dabartį, bet ir turtingą istoriją, praeities momentus.

Parama būstui įsigyti Parama būstui įsigyti

Valstybės kontrolės auditas, moksliniai tyrimai, savivaldybių būsto fondo ir esamų paramos priemonių analizė – ieškoma geriausio paramos būstui įsigyti modelio. ASA.LT pirmieji pristato preliminarias tyrimo „Gyventojų galimybės apsirūpinti būstu ir priemonės būsto prieinamumui didinti“ išvadas.

Laukia statybos produktų sertifikavimas pagal pavojingų medžiagų kiekius

Europos Komisija parengė reglamento projektą, kuriuo siūloma įtvirtinti atnaujinamą lakiųjų organinių junginių sąrašą, nustatant kancerogeninių, mutageninių ir reprodukcijai toksiškų medžiagų statybos produktuose ribines vertes.

Pagrindinės Statybos įstatymo naujovės Pagrindinės Statybos įstatymo naujovės

Nuo 2017-ųjų metų sausio 1-osios dienos įsigaliojo naujos redakcijos Statybos įstatymas. ASA.LT gavo daug skaitytojų klausimų su pageidavimais aptarti pagrindines įstatymo naujoves, liečiančias užsakovus, statytojus bei projektuotojus.

blokeliai ir apsiltinimas Svarbiausi A klasės pastatų projektavimo aspektai

Turbūt svarbiausia 2016-ųjų naujiena projektavimo sektoriui (vėliau atkeliausianti ir iki statybų) - įsigaliojęs reikalavimas, kad naujai statomi pastatai būtų ne žemesnės kaip A energinės klasės.

Namo projektavimą reikia pradėti rudenį Namo projektavimą reikia pradėti rudenį

Architektai, projektuojantys individualius namus, užsakovų antplūdžio dažniausiai sulaukia pavasarį, kai jau planuojamos statybos. Kokybiškam projektui parengti reikia laiko, tad juo verta pradėti rūpintis anksčiau – vasarą arba rudenį, žiemos pradžioje.

the-hive-10 Ką reiškia pastatų tvarumo sertifikatai ir kam jie reikalingi?

Kieno veikla susijusi su statyba, yra girdėję apie pastatų tvarumo sertifikatus. Jų yra keli, neseniai ir Lietuvos NT turto vystytojai susikūrė nacionalinę pastatų sertifikavimo sistemą. Ką šie sertifikatai liudija, kaip jie gaunami ir kodėl yra naudingi?

Statybinė sąmata: kuo ji detalesnė, tuo pigesnė statyba

Nepatikėkite statybos ar remonto sąmatos statybininkams. Jie ją sudarys remdamiesi tik savo patirtimi.

Mažai energijos naudojantis namas Mažai energijos naudojantis namas: daugiau dabar = mažiau rytoj

Kaip turi būti statomi pasyvieji arba energetiniai efektyvūs namai? Projektavimas, skaičiavimai ir specialistų komentarai.

Mano namai – mano tvirtovė. Ar paliekate namus saugius?

Sunku apsakyti jausmą, apimantį sužinojus, kad jus apvogė. Galite to jausmo išvengti, pasistengę kaip įmanoma labiau apsaugoti savo namus.

Bažnyčių apšvietimas

Apšvietimas kulto pastate - rūpestingas meno ir technikos derinys. Jis privalo užtikrinti tinkamą matomumą, bei kuo subtiliau atskleisti interjerą, netgi dalyvauti jo kūrime.

Nekilnojamo turto paslaugos

Kadastriniai matavimai, topografinių planų rengimas, sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai, kadastriniai (geodeziniai) matavimai.

Brazilija Modernus namas Brazilijoje

fcstudio dizainerių komandos suprojektuotas erdvus ir modernus namas Brazilijoje

namas italijoje Išskirtinis namas Valencijoje

Originalus namo projektas, kuriame statinys tarsi susilieja su aplinka

minimalistinis interjeras Namas prie ežero Kanadoje

UUfie dizainerių suprojektuotas minimalistinio stiliaus namas prie ežero gavęs metų apdovanojimą

Statybos leidimas Statybos leidimas

Ar visada reikalingas statybos leidimas?

daugiau
Statyba kitos paskirties žemėje Statyba kitos paskirties žemėje

Ar galima statyba kitos paskirties žemėje?

daugiau
Leidimas statyti pirčiai ant kranto Leidimas statyti pirčiai ant kranto

Ar galiu savo sodyboje arti ežero pakrantės statyti pirtį?

daugiau
Kūrybinių dirbtuvių statusas Kūrybinių dirbtuvių statusas

Ką reiškia nekilnojamo turto statusas kūrybinės dirbtuvės? Kūrybinių dirbtuvių statuso keitimas

daugiau
Audronė Kučinskienė Ar tiesa, kad energinio naudingumo sertifikatas galioja 10 metų?

Atsako Audronė Kučinskienė, pastatų energinio naudingumo sertifikavimo atestuojanti ekspertė, energijos vartojimo auditorė, Pastatų sertifikavimo ekspertų asociacijos tarybos pirmininkė.

daugiau
Kompanijų produktai
TRACECALC PRO – vamzdynų šildymo projektavimo įrankis

TRACECALC PRO – vamzdynų šildymo projektavimo įrankis

Konsultavimas nekilnojamo turto nuostolio dydžio įvertinimo klausimais
Konsultavimas nekilnojamo turto nuostolio dydžio įvertinimo klausimais

Konsultacijos nekilnojamo turto nuostolio klausimais

Konsultavimas nekilnojamo turto vertės nustatymo klausimais
Konsultavimas nekilnojamo turto vertės nustatymo klausimais

Konsultacijos nekilonojamo turto klausimais

Teisinės konsultacijos nekilnojamo turto klausimais

Nekilnojamo turto sutartys, investicijos į nekilnojamą tu...

Vilnius Urbanistas Jurgis Vanagas apie Vilnių ir jo ateitį

Norint apčiuopti dabartinį Vilniaus identitetą, labai svarbu suprasti ne tik jo dabartį, bet ir turtingą istoriją, praeities momentus.

Parama būstui įsigyti Parama būstui įsigyti

Valstybės kontrolės auditas, moksliniai tyrimai, savivaldybių būsto fondo ir esamų paramos priemonių analizė – ieškoma geriausio paramos būstui įsigyti modelio. ASA.LT pirmieji pristato preliminarias tyrimo „Gyventojų galimybės apsirūpinti būstu ir priemonės būsto prieinamumui didinti“ išvadas.

Laukia statybos produktų sertifikavimas pagal pavojingų medžiagų kiekius

Europos Komisija parengė reglamento projektą, kuriuo siūloma įtvirtinti atnaujinamą lakiųjų organinių junginių sąrašą, nustatant kancerogeninių, mutageninių ir reprodukcijai toksiškų medžiagų statybos produktuose ribines vertes.

Pagrindinės Statybos įstatymo naujovės Pagrindinės Statybos įstatymo naujovės

Nuo 2017-ųjų metų sausio 1-osios dienos įsigaliojo naujos redakcijos Statybos įstatymas. ASA.LT gavo daug skaitytojų klausimų su pageidavimais aptarti pagrindines įstatymo naujoves, liečiančias užsakovus, statytojus bei projektuotojus.

Namo projektavimą reikia pradėti rudenį Namo projektavimą reikia pradėti rudenį

Architektai, projektuojantys individualius namus, užsakovų antplūdžio dažniausiai sulaukia pavasarį, kai jau planuojamos statybos. Kokybiškam projektui parengti reikia laiko, tad juo verta pradėti rūpintis anksčiau – vasarą arba rudenį, žiemos pradžioje.

the-hive-10 Ką reiškia pastatų tvarumo sertifikatai ir kam jie reikalingi?

Kieno veikla susijusi su statyba, yra girdėję apie pastatų tvarumo sertifikatus. Jų yra keli, neseniai ir Lietuvos NT turto vystytojai susikūrė nacionalinę pastatų sertifikavimo sistemą. Ką šie sertifikatai liudija, kaip jie gaunami ir kodėl yra naudingi?

Statybinė sąmata: kuo ji detalesnė, tuo pigesnė statyba

Nepatikėkite statybos ar remonto sąmatos statybininkams. Jie ją sudarys remdamiesi tik savo patirtimi.

Mažai energijos naudojantis namas Mažai energijos naudojantis namas: daugiau dabar = mažiau rytoj

Kaip turi būti statomi pasyvieji arba energetiniai efektyvūs namai? Projektavimas, skaičiavimai ir specialistų komentarai.

Bažnyčių apšvietimas

Apšvietimas kulto pastate - rūpestingas meno ir technikos derinys. Jis privalo užtikrinti tinkamą matomumą, bei kuo subtiliau atskleisti interjerą, netgi dalyvauti jo kūrime.