Apsisprendė dėl Sapiegų rūmų
2010-02-04 15:12 Peržiūros : 210 SpausdintiPritarta pasiūlymui maksimaliai atidengti ir restauruoti XVII a. pab. barokinių Sapiegų rūmų architektūrą, autentiškus mūrus ir dekorą.
Kultūros paveldo departamento užsakymu buvo pristatyti šio vieno didingiausių brandžiojo baroko rūmų Lietuvoje tyrimai ir restauravimo projektiniai pasiūlymai.
Restauruojant Kazimiero Sapiegos funduotus rūmus bus siekiama atskleisti pirminę ir istoriškai susiklosčiusią reprezentacinę jų vertę.
Kaip praneša Kultūros paveldo departamentas, planuojama šoniniuose fasaduose atidengti pirmo ir antro aukšto galerijų arkas, restauruoti nutašytus rūmų fasaduose buvusius baroko architektūros elementus ir kt.
Pastato viduje numatoma atidengti ir restauruoti visas XVII a. pab. baroko rūmų durų ir langų angas, atstatyti didžiuosius laiptus, atkurti baliustradą šalia laiptų.
Projektiniuose pasiūlymuose numatoma išsaugoti XIX a. priestatą prie rytinio rūmų fasado, atidengti jo užmūrytus langus, restauruoti apardytus fragmentus.
Pritarus projektiniams pasiūlymams, bus pradėtas rengti Sapiegų rezidencijos, trinitorių vienuolyno ir ligoninės statinių komplekso restauravimo projektas (projekto vadovė - archit. Asta Meškauskienė).
Restauravimo darbams Kultūros paveldo departamentas teiks paraišką Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšoms gauti.
2009 m. rugsėjo mėn. Vyriausybės nutarimu Sapiegų rūmai (L. Sapiegos g. 13) patikėjimo teise iš VĮ „Valstybės turto fondo" perduoti Kultūros paveldo departamentui.
Sapiegų rezidencijos, trinitorių vienuolyno ir ligoninės statinių kompleksas 2001 m. kovo 13 d. įtrauktas į Kultūros vertybių registrą ir nuo 2005 m. yra saugomas valstybės.
Sapiegų rūmų ir parko ansamblis - vienintelis Lietuvoje baroko laikotarpio rūmų ir barokinio parko ansamblis. Išliko mažai deformuota, nedaug vėlesniais statiniais pažeista rūmų kiemo ir parko teritorija.
Prabangius rūmus 1689-1692 m. pastatė Kazimieras Sapiega - vienos iš galingiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) šeimų atstovas - LDK etmonas, Vilniaus vaivada. Barokinį statinį projektavo architektas Giovannis Battista Fredianis, kuris dalyvavo statant žymiausius XVII a. II pusės baroko paminklus Lietuvoje: Šv. Petro ir Povilo bažnyčią, Pažaislio bažnyčią.
Rūmus puošė dailininkai - stiuko lipdytojas P. Pertis, tapytojas M. Pallonis - žinomiausios ir iškiliausios Lietuvos baroko dailės figūros.
Dabartinę išvaizdą rūmai įgavo po XIX a. viduryje vykusios rekonstrukcijos.
Komentuokite ir vertinkite!
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!