Apšiltinimo sistema su mineraline vata ir tinku
2013-07-10 13:42 Peržiūros : 3638 Spausdinti
Labai dažnai visuomenėje pastatų modernizavimo rezultatas vertinamas tik estetiniu požiūriu - gražiau atrodo mokyklos, darželiai, kiti visuomeniniai pastatai, daugiabučiai. O kiek juose sutaupyta šilumos energijos ir kad juose gyventi šilčiau, lieka tarsi ne esminis dalykas.
Ar ilgai atnaujinti pastatai bus ekonomiški, taupesni šilumos suvartojimo požiūriu - apie tai kalbama mažai. „Aš manau, kad sutaupytos kilovatvalandės turėtų būti užrašytos ant modernizuotų pastatų didžiuliais skaičiais. Gal tada visuomenė suprastų, kas iš tiesų yra modernizavimas. Jis turi būti ne popierinis, ne makiažinis, statybininkai turėtų įsipareigoti pasiekti tam tikrą energinę klasę ir ji turėtų likti tokia pat ir po 10-ies metų", - įsitikinęs UAB „Pastatų diagnostika ir statyba" vadovas Gediminas Butkus.
Jo nuomone, modernizavimas - tai investicija į ateitį ir jis turi būti atliekamas labai atsakingai: tiek renkantis medžiagas, tiek darbų vykdytojus, tiek kontroliuojant darbus.
Viena iš pastatų apšiltinimo medžiagoms taikomų rekomendacijų - vieno gamintojo medžiagos arba, vaizdžiai kalbant, medžiagos iš vienų rankų. Kodėl to reikia?
Kompleksinė šiltinimo sistema veikia sutartinai
„Pastatų apšiltinimo sistemą galima palyginti su dviračiu. Jis, kaip ir apšiltinimo sistema, sudarytas iš atskirų dalių, kurios veikia tik sujungtos į sistemą. Dviratininkai žino, kad iš esmės šią transporto priemonę galima susirinkti pačiam iš atskirų dalių.
Taip ir su šiltinimo sistema. Galima nepagailėti laiko ir visus komponentus pirkti atskirai, galima įsigyti viską kartu. Pastaruoju atveju vartotojas garantuotas, kad įsigytos medžiagos derės viena su kita, žino, kad sutaupys laiko ir gaus garantiją", - sako UAB „Rockwool" šiltinimo sistemų pardavimų skyriaus projektų vadovas Nerijus Jaras.
Lygindamas pastato apšiltinimą su dviračiu, jis pabrėžia, kad neverta klausti, kuris dviratis patikimiau ir ilgiau važiuos - pačių susikomplektuotas ar gamykloje surinktas.
Apšiltinimo sistema, t.y. suderinti produktai, duoda užtikrintą rezultatą, veikia garantuotai, nes vienodai reaguoja į temperatūrą, drėgmę ir kt. pokyčius. Todėl ir ilgai nesusidėvi, neskilinėja, todėl gamintojas ir suteikia ilgą garantiją.
Mineralinė vata ir tinkas renovacijai
Šiltinimo sistema su mineraline vata ir tinku šiemet apšiltinami 700 kv. metrų Vilniaus Valdorfo mokyklos fasadų. Darbus atliekančios įmonės „A Kvadratas" vadovas Audrius Baleišis pastebėjo, kad sistema su mineraline vata ir tinku nėra itin dažna. Tinkuojamų fasadų rinkoje polistireninis putplastis užima apie 70 proc., 30 proc. - fasadai su mineraline vata. Tačiau, anot statybininko, mineralinė vata renovuojamiems fasadams yra palankesnė dėl garų pralaidumo, garso izoliacijos, visos sistemoje naudojamos medžiagos yra nedegios. Lyginant darbą su atskirų gamintojų medžiagomis ir vieno gamintojo medžiagomis, jis akcentavo pastarųjų patogumą, suderinamumą, darbą be problemų. Tai savo ruožtu užtikrina kokybę. „Nerizikuojame dirbti su atskirų gamintojų produktais, nes nežinia, kaip jie derės vienas su kitu. Mokyklą šiltiname su Rockwool Ecorock FF sistema su silikoniniu tinku. O pasirinkimo kriterijai visiškai racionalūs: medžiagos vieno gamintojo, vadinasi, suderintos, turi Europos techninį liudijimą (tai labai svarbu objektams, kurie renovuojami naudojant ES fondų lėšas). Techninis liudijimas garantuoja, kad tinkamai atlikus darbus bus mažesnės šildymo išlaidos dėl efektyvios šilumos izoliacijos. Ne paskutinėje vietoje medžiagų kokybė, kurią garantuoja gamintojas: ilgaamžiškumas dėl didelio atsparumo senėjimui, besikeičiančioms atmosferos sąlygoms, cheminei ir biologinei korozijai, didelis tinko ir dažų atsparumas nešvarumams (pasižymi „savaiminio išsivalymo" efektu). Akmens vata priskiriama aukščiausiai (saugiausiai) degumo klasei A1, tai labai svarbu mokyklos pastatui. Sienos „kvėpuoja", todėl viduje sveikas ir malonus mikroklimatas, tuo turi gerą garso izoliaciją, gamintojas sistemos medžiagoms suteikia 10 metų garantiją", - vardijo statybininkas.
Vyksta apšiltinimo darbai Vilniaus Valdorfo mokykloje.
Jam antrino UAB „Irdaiva" statybos direktorius Ramūnas Tumonis. „Įsivaizduojate kas būtų, jei, pavyzdžiui, grunto ir tinko sukibimas pasirodytų prastas. Kai tektų nuardyti porą tūkstančių kvadratinių metrų fasadų, turbūt nekiltų klausimas, naudoti sistemą ar ne. Su sistemomis dirbti kur kas patikimiau, jei iškyla klausimų, galime kreiptis į gamintojo atstovą. Bet svarbiausia, kad sistema yra sertifikuota, tad nekyla jokių problemų pastatą atiduodant eksploatuoti".
Sistemos komponentai ir savybės
Akmens vatos gamintojas „Rockwool" naujai statomiems bei renovuojamiems fasadams apšiltinti sukūrė kompleksinį sprendimą - mineralinės vatos ir tinko sistemą Ecorock FF. Ji skirta tinkuojamiems fasadams įrengti, sistemai suteikiama 10 metų garantija.
Išorinė siena apšiltinta naudojant Ecorock FF sistemą: 1 - keraminiai blokeliai; 2- Frontrock Max E arba Fasrock LL plokštės; 3 - silikatinis Ecorock S arba silikoninis Ecorock SIL arba polimerinis-mineralinis Ecorock M tinkas.
Kaip teigia gamintojai, visi sistemos komponentai parinkti taip, kad būtų kuo geriau išnaudotos geriausios akmens vatos savybės bei užtikrintas fasado ilgaamžiškumas. Komponentų suderinamumas ir atitiktis patikrinti bandymais, sistemai išduotas Europos techninis liudijimas ETA-12/0044.
Ecorock FF sistemą sudaro akmens vatos termoizoliacinės plokštės Frontrock Max E arba Fasrock LL ir aukštos kokybės statybiniai mišiniai.
- Klijų mišinys ZK-Ecorock Normal W;
- Fasadinės plokštės Frontrock Max E;
- Tvirtinimo smeigė;
- Bazinis armuotas sluoksnis iš klijų mišinio ZZ-Ecoroc Specjal W su įterptu stiklo pluošto tinkleliu;
- Spalvotas grunto pasluoksnis: PT-Ecorock Grunt S-T arba PT-Ecorock Grunt M
- Spalvotas tinkas: Silikatinis Ecorock S arba Silikoninis Ecorock SIL.
Dviejų tankių akmens vatos plokštės Frontrock Max E naudojamos tinkuojamų išorės sienų bei cokolio šiltinimui kaip tinko pagrindas, tinka tiek naujiems, tiek renovuojamiems pastatams. Plokštės sutarytos iš dviejų sluoksnių: kietesnio viršutinio sluoksnio, kurio storis apie 2 cm ir apatinio minkštesnio sluoksnio. Nereikėtų pamiršti, kad kietesnė pusė turi būti nukreipta į fasado išorę. Ši pusė yra pažymėta specialiu užrašu. Plokštės yra nuo 80 iki 200 mm storio. Plokštės klijuojamos ir tvirtinamos mechaniškai, smeigėmis.
- Klijų mišinys ZK-Ecorock Normal W;
- Fasadinės plokštės Fasrock LL;
- Bazinis armuotas sluoksnis iš klijų mišinio ZZ-Ecoroc Specjal W su įterptu stiklo pluošto tinkleliu;
- Grunto pasluoksnis PT-Ecorock Grunt M;
- Polimerinis - mineralinis tinkas Ecorock M;
- Gruntas: Silikatinis Ecorock Grunt S arba silikoninis Ecorock Grunt SIL;
- Fasadiniai dažai: Silikatiniai Ecorock F-S arba silikoniniai Ecorock Silikon;
Vertikaliai orientuoto plaušo akmens vatos fasadinės plokštės Fasrock LL naudojamos išorės sienų šiltinimui ir kaip pagrindas tinkavimui bei labiau tinka sienoms, kurios turi nelygius paviršius.
Plokščių storis - nuo 50 iki 240 mm, tankis - apie 78 kg/ kub.m. Šių plokščių atplėšimo stipris bei atsparumas smūgiams yra daug didesnis nei įprastos plaušų orientacijos akmens vatos gaminių. Klijuojant šias plokštes klijai tepami ne perimetriniu-taškiniu metodu, bet ant viso plokštės paviršiaus.
Ecorock FF sistema užtikrina patikimą pastato gaisrinę saugą - akmens vata yra nedegi, turi aukščiausią (saugiausią) degumo klasę A1. Be to, ši sistema yra laidi garams, t.y. apšiltintos sienos „kvėpuoja", todėl pagerėja vidaus patalpų mikroklimatas.
Tinkai, spalvos, struktūra
Su Ecorock FF sistema apšiltinto pastato sienos gali būti tinkuojamos vienu iš pasirinktų sistemos tinkų. Silikoniniu arba silikatiniu tinku, kuris bus pagamintas su pasirinkta spalva arba polimeriniu-mineraliniu tinku, kurį dar teks nudažyti pasirinktos spalvos silikoniniais ar silikatiniais dažais. Sistemos spalvinėje gamoje yra daugiau kaip 160 tinko ir/ar dažų atspalvių, formuojant tinko paviršių galima rinktis grūdėtą arba raižytą faktūrą.
„Akmens vata apšiltintų sienų su Ecorock FF sistema privalumas tas, kad akmens vatos gaminiai išlieka stabilūs ir nekeičia savo matmenų net ir Lietuvos klimate, kuriame vyrauja labai svyruojanti temperatūra ir nepastovi drėgmė. Todėl fasadas išliks nesuskilinėjęs ir vientisas visą savo naudojimo laikotarpį",- pabrėžia Nerijus Jaras.
Ecorock FF - tai ne tik gerokai mažesnės išlaidos šildymui, patikima pasyvi apsauga nuo gaisro, geresnis akustinis komfortas bei geras vidaus mikroklimatas, bet ir plati tinko ar dažų spalvų pasirinkimo paletė, tiksianti kiekvienai sienai ir atitiksianti kiekvieno kliento pageidavimus.
Išorinės sienos, apšiltintos ECOROCK FF sistema, užtikrina:
- - Mažesnes šildymo išlaidas dėl efektyvios šilumos izoliacijos - Ecorock FF sistemoje naudojamų akmens vatos plokščių šilumos laidumo koeficientas - nuo 0,036 W/mK;
- - Šiltinimo sistemos ilgaamžiškumą dėl didelio atsparumo dėvėjimuisi, besikeičiančioms atmosferos sąlygoms, cheminei ir biologinei korozijai;
- - Gaisrinę saugą - akmens vata priskiriama aukščiausiai (saugiausiai) degumo klasei A1;
- - Apšiltintų sienų laidumą garams - t.y. „kvėpavimą", sukuriantį sveiką ir malonų vidaus patalpų mikroklimatą;
- - Pasirinkimą iš daugiau kaip 160 spalvų paletės įvairiam tinko tonavimui ar paviršiaus dažymui;
- - Didelį tinko ir dažų atsparumą nešvarumams (pasižymi „savaiminio" išsivalymo efektu);
- - Galimybę naudoti ant įvairaus pagrindo, pavyzdžiui, ant betono, mūro ir kt.;
- - Aukštą naudojamų medžiagų kokybę;
- - Puikų sistemos elementų suderinamumą ir atitiktį, tai patvirtina išduotas Europos techninis liudijimas ETA-12/0044.
Kad pastatai ilgai išlaikytų savo vertę, labai svarbu atkeipti dėmesį į jų renovacijai naudojamas medžiagas. Investicijos į patikimus produktus ir kokybiškus statybos darbus pastatų savininkams suteikia ilgalaikę finansinę naudą. Tuo tarpu atnaujinus pastatą nekokybiškomis medžiagomis efektas bus trumpalaikis, pastato šilumos sąnaudos mažės nežymiai, jis greičiau praras estetinį vaizdą, todėl greitai vėl bus reikalingos papildomos investicijos.
Šiltinimas naudojant Frontrock Max E ir Fasrock LL plokštes:
Cokolio profilio horizontalumo užtikrinimas.
Cokolinio profilio tvirtinimas.
Principinė fasadinių plokščių Frontrock Max E klijavimo perimetriniu-taškiniu metodu schema.
Plokštės Frontrock Max E išdėstomos šachmatine tvarka taip, kad vertikalios siūlės nesutaptų ir tarp dviejų gretutinių eilių būtų perstumtos. Plokštės visuomet montuojamos užrašu į išorę.
Fasrock LL plokščių pluoštas orientuotas statmenai šiltinamam paviršiui, todėl šie gaminiai ypač atsparūs plėšimui, glemžimui, atsitiktiniams smūgiams, kurie gali veikti apšiltinto namo fasadą. Dėl struktūros ypatumo, klijuojant šias akmens vatos plokštes klijų mišinys tepamas ant viso plokštės paviršiaus. Klijai tepami dviem etapais.
Kampų šiltinimo schema.
Plokštės prie pastato angų (langų, durų) turi būti išpjaustomos taip, kad būtų išvengta įstrižų pjūvių ties sąramomis. Plokščių išdėstymas prie angų ir angokraščių parodytas schemose.
Plokštes galima šiek tiek pašlifuoti naudojant švitrinį popierių ar tinklelį, jei matosi nežymus briaunų nelygumai, tai daroma praėjus mažiausiai 24 val. po plokščių suklijavimo.
Papildomo stiklo pluošto tinklelio klijavimo ties langų ar durų angokraščiais schema :
1. Kampinio profilio stiklo pluošto tinklelis;
2. Papildomos įstrižos armuotojo tinklelio juostos;
3. Kampinis profilis su stiklo pluošto tinklelio juosta.
Principinė smeigių išdėstymo schema šiltinimui naudojant Frontrock Max E plokštes.
Principinė smeigių išdėstymo schema šiltinimui naudojant Fasrock LL plokštes.
Klijų mišinio užtepimas ir išlyginimas įspaudžiant į paviršių.
Armuotojo klijų mišinio tepimas dantyta glaistykle.
Stiklo pluošto tinklelio įspaudimas ir paviršiaus išlyginimas.
Prieš tinkuojant tepamas grunto pasluoksnis PT-Ecorock Grunt M arba PT-Ecorock Grunt S-T.
Parengta pagal UAB „Rockwool" informacija
Komentuokite ir vertinkite!
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!
nerazas
nerazas
Reklama nebloga. Graziai viskas aprasyta. Vata turi ir minusu sunku su ja dirbti klijai prie jos sunkiai risasi. Tiesa ji praktiskai nesveiciama nes pazeidus jos virsutini sluoksni . Klijai armavimo nelimpa gerai. vadinasi fasado kreivo su vata nepalyginsi. Ne del to kad kliju negali tept storai ant klijuojamos puses ir pasveist negali is isorines puses. O senu namu ypac daugebuciu fasadai lb kreivi. Smeiges i vata kalamos su saibom papildomom . Nes kur naudojam i polistirola nelaiko per mazios galvutes. Vienam is paveiksliuku pavaizduotos be saibu. Nesakau kad vata yra blogai tiesiog su ja dirbt sunkiau mano nuomone netvirtas ne priklijavimas ne priarmavimas. As isvis smeigiuociau per tinkla. Pasikartosiu vata sunki plius klijai didelis aukstis gaunadi daug svorio. Reikl labai viska kokybiskai atsakingai atlikt.
2014-01-26 12:19