Elektros krosnelės galia apskaičiuojama pagal bendras šilumos sąnaudas pirties pašildymui per laiko vienetą. Paprastai pasirenkami 10-25 proc. didesnės galios šildytuvai negu apskaičiuotoji. Tai leidžia nepriklausyti nuo įtampos svyravimų, aplinkos temperatūros ir pan.

Optimalus saunos šilimo laikas - 2-3 valandos. Šildymą sutrumpinus viena valanda, šildytuvo galią reikia padidinti 180-200 proc. Naudingumo koeficinetui (NK) sumažėjus nuo 1 iki 0,6, siekiant išsaugoti temperatūros režimą, šildytuvo galią reikia padidinti 4 kartus.

Elektrinė pirties krosnis

Šildymui įtakos turi pirties plotas ir sienų storis. Aukštas (0,8-0,9) pirties naudingumo koeficinetas pasiekiamas mažinant šilumos nuostolius per sienas ir lubas - jos storinamos. Deja, padidėja statybinių medžiagų masė, o tai turi įtakos pirties šilumos akumuliacinėms savybėms. 8 m3 ploto pirčiai 100-140 mm storio medinėmis sienomis pašildyti per tris valandas reikės mažiausiai 12 kW elektrinės krosnelės, o naudingumo koeficinetas bus lygus 0,6-0,7. Jei sienos iki 240 mm, naudingumo koeficinetas bus lygus 0,87, bet pirties šildymui per tą patį laiką reiks 14 kW galios krosnelės. Pirtį masyviomis, šilumą sugeriančiomis sienomis tikslinga statyti, jei ja naudosis 5 ir daugiau žmonių, nes tokioje pirtyje temperatūra ilgai nesikeis, todėl šildytuvo galią galima skaičiuoti tik šilumos nuostolių kompensavimui. Rąstinėse pirtyse, kai naudingumo koeficinetas lygus 0,8, užtenka turėti 5,5 kW šildytuvą.

Pirties sienų ir lubų šilumos izoliacija turi užtikrinti mažus šilumos nuostolius ir pasižymėti maža šilumos akumuliacija. Tokią pirtį per 2-3 valandas prišildys ir mažos galios elektrinė krosnelė.

Karkasinės pirties sienos ir lubos iš vidaus apkalamos 20-25 mm storio lentelėmis, po kuriomis paslepiama akmens vata (ar kita šilumos izoliacija). Per karkasinės konstrukcijos 120 mm storio sienas, apšiltintas akmens vata, šilumos nuostoliai 6 kartus mažesni negu per tokio pat storio rastų sienas, o jų akumuliacinės savybės 1,6 karto mažesnės.

Krosnies galia gali būti keičiama rankiniu būdu arba automatiškai. Reguliatorius ir valdymo mechanizmas montuojamas persirengimo kambaryje. Paprastai elektrinės krosnelės saunoje veikia nenutrūkstamu režimu. Jos greitai prišildo patalpas ir tiksliai reguliuoja temperatūrą. 50-70 kW galios šildytuvais patalpa prišildoma per 20-30 min.

Elektrinės šildymo krosnelės gaminamos ugniai atspariomis sienelėmis, saugančiomis metalinį korpusą nuo pradegimo, ar šiluminių ekranų sistema. Krosnis su ugniai atspariomis sienelėmis pasižymi didele šilumos akumuliacija.

Krosnį patartina aptverti

Rekomenduojama krosnies statymo vieta

Daugiau apie šildymą skaitykite

Akmenys pirčių krosnims

Pagrindinis reikalavimas kaitinamiems pirties krosnių akmenims - jie turi gerai kaupti, o vėliau atiduoti šilumą, atlaikyti aukštą temperatūrą ir neskilinėti nuo vandens. Taigi, jie turi būti tankūs, vienalyčiai, vienodai kaisti visa mase ir nuo šilumos vienodai visomis kryptimis plėstis. Akmenys gali būti skirtingo dydžio. Didesnieji klojami apačioje, mažesnieji - viršuje. Paprastose krosnyse 100-130 mm skersmens akmenys dedami tiesiai ant grotelių. Dūminėje arba šilumą kaupiančioje krosnyje akmenys suklojami taip, kad kaip galima mažiau dengtų grotelių tarpus. Aukščiau klojami 70-90 mm, aukščiausiai - 50-60 mm skersmens akmenys.

Puikiai tinka steatitas, sunkus tamsus granitas ir vulkaninės kilmės akmenys. Akmenų tvirtumas ir įskilimų nebuvimas tikrinamas sutrenkiant akmenis vienus su kitais, trinktelint plaktuku arba metant į vandenį įkaitusius iki raudonumo. Krosniai imami lygūs, apvalūs akmenys, nes tarp apvalių lengviau cirkuliuoja oras. Vulkaninės kilmės titnagas aštriais kraštais netinka, nes gavęs vandens, pradeda skilinėti į smulkias dalelytes, kurios išsilaksto kelių metrų spinduliu. Jei sunku gauti vulkaninės kilmės uolienų, tinka ne vulkaninės kilmės. Akmenis reiktų rinkti iš vandens - ežerų, upių ir pan., nes yra prisigėrę vandens ir perėję natūralų grūdinimo procesą, tad tarnaus ilgiau.

Ketus ir plienas pasižymi didesniu šilumos pralaidumu ir geriau sugeria šilumą negu uolienos. Siekiant pagreitinti šilimą ir palengvinti šilumos išspinduliavimą, akmenys klojami tarp jų įkišant plieninių arba ketaus strypų. Strypus reiktų statyti vertikaliai, kad jie šilumą keltų iš apačios į viršų. Akmenis galima pakeisti keraminiais ar porcelianiniais dirbiniais (aukštos įtampos laidų izoliatoriai). Jie atsparūs karščiui ir atlaiko temperatūros svyravimus.

Laikui bėgant akmenų šilumos išspinduliavimas prastėja, jie skeldėja, tenka keisti. Krosnelėms galima naudoti pramoninės kilmės akmenis.

Pusbrangis akmuo žadeitas pirtims ir saunoms

Pietryčių Azijoje žadeitui priskiriamos mistinės galios. Nuo seniausių laikų neabejojama, kad gaminiai iš žadeito saugo žmogaus sveikatą ir palaiko neblėstančią jaunystę. Šis akmuo yra vienintelis pusbrangis akmuo, kuris pagal savo struktūrines savybes idealiai tinka pirtims.

Amuletai iš žadeito populiarūs jau daugiau nei 6000 metų. Senovės Kinijoje ir Japonijoje Žadeikas buvo prieinamas tik kilmingiesiems. Šių valstybių valdovai puošėsi juvelyriniais dirbiniais, miegojo ant žadeito pagalvių, valgė iš žadeito indų. Naudoti pirtyje ir saunoje žadeitą visiškai saugu, nes jam būdingi labai aukšti patvarumo rodikliai. Supjaustyti žadeitą įmanoma tik deimantu. Be to, akmuo ypač lėtai sugeria vandenį ir yra pralaidus šilumai, kurią vėliau lėtai į aplinką išskiria garo pavidalu. Taigi žadeito dėka garu pirtyje galima mėgautis kur kas ilgiau nei įprasta.

Pirtyse ir saunose naudoti skirtas žadeitas rūpestingai atrenkamas ir apdorojamas. Akmenys gali būti skirtingos formos ir dydžio, skaldyti, šlifuoti ar poliruoti. Žmogaus organizmą teigiamai ir gydančiai veikia žadeito sudėtyje esantis ceolitas analcimas. Iš šio akmens išsiskiria silicio rūgštis, turinti nuskausminantį, antitoksinį ir priešuždegiminį poveikį.

Žadeito sudėtyje yra iki 100 kartų mažiau žmogaus sveikatai kenksmingų sunkiųjų metalų, kurie aptinkami įprastai pirtyse naudojamuose akmenyse. Žadeitas turi iki 30 kartų daugiau cheminių elementų, turinčių stiprų teigiamą poveikį žmogaus sveikatai, nei paprasti akmenys.

Unikalaus akmens išskiriama energija išskiriama energija stiprina nervų sistemą, normalizuoja arterinį kraujo spaudimą, minkština kraujagyslių sieneles, gerina kraujo sudėtį, stiprina potenciją, gydo šlapimo pūslės ir šlapimtakių ligas. Įkaitinto žadeito gydomosios savybės sustiprėja. Akmenį apliejus vandeniu pirtyje pasklinda malonus švarios aplinkos kvapas, tampa lengva kvėpuoti.

Parengta pagal užsienio spaudą

Daugiau skaitykite