Ženkliai aukštyn šuoliuojančios dujų kainos įsirenginėjančiuosius individualius namus verčia gerai apmąstyti, kuo geriausia šildyti būstą.

Tiesa, dažnokai tokie apmąstymai baigiasi sprendimu, kad jokio kuro apskritai nereikia. Anot šildymo įranga prekiaujančios bendrovės "Biaterra" direktoriaus Dariaus Galdiko, šiuo metu "ant bangos" - geoterminis šildymas. Nuolat kylančios kuro kainos tokį šildymo būdą rinktis jau paskatino ir tuos, kas dar abejojo.

Dalis individualių namų šeimininkų nepaisydami jokių kainų pokyčių lieka ištikimi dujoms ir naujai statomam namui renkasi dujinį šildymą, o tie, kas jau naudojasi dujiniu katilu, keisti jo į, pavyzdžiui, kieto kuro, neskuba.

Ten, kur nėra galimybės prisijungti prie dujotiekio, anot D. Galdiko, ne taip jau retai pasirenkamas dyzelinas, juolab kad kūrenantiesiems juo, kaip ir žemdirbiams, yra taikomos kompensacijos. Žinoma, pasak D. Galdiko, kūrenti malkomis pigiau, nei dyzelinu, tačiau nėra tokių rūpesčių - nereikia statyti patalpos malkoms ir jų sandėliuoti, ruošti ir panašiai.

Vis dėlto šildančiųjų namus kietu kuru išlieka nemaža dalis, o asortimentas vien malkomis neapribotas: galimybės rinktis tai, kas patogiau ar pigiau, yra gana didelės.

Mediena...

Už malkas brangesnė, bet dėl kitų pranašumų populiarėjanti kuro rūšis - pjuvenų granulės ir briketai.

Pasak bendrovės "Granulta" direktoriaus Armando Kazlausko, pjuvenų granules būtų galima lyginti su dujomis. Joms gaminami specialūs katilai, be to, kūrenimui nereikės skirti tiek laiko, kaip šildantis malkomis.

"Granulių padavimas į katilą yra automatinis. Retkarčiais tik reikės išvalyti pelenus. Kasdien rūpintis pakurti ir išvalyti pečių tikrai neteks. Pavyzdžiui, jei bunkeriukas granulėms nėra didelis, kartą per savaitę jį pripildai, katilą išvalai ir pamiršti", - sakė A. Kazlauskas.

Anot jo, granules galima deginti ir paprastame kieto kuro katile, bet neverta.

Įdomu tai, kad, anot A. Kazlausko, šildymasis deginant granules žavi ne tik, pavyzdžiui, įmones, bet ir kaimo mokyklas.

"Mokytojams nebereikia dirbti kūrikais. Katilą išvalo ir pakuria tie, kas aptarnauja, atveždami granulių", - sakė jis.

Pjuvenų briketai, palyginti su malkomis, pasižymi didesniu kaloringumu. Pasak A. Kazlausko, net už dvi vasaras džiovintas ąžuolines malkas jie būtų maždaug dukart kaitresni, o už kitokios medienos malkas - ir iki penkių kartų. Briketų drėgmė - nuo jos priklauso ir kaitrumas - siekia tik 6-8 proc.

Sudegus pjuvenų briketui lieka tik iki 1 proc. pelenų, t. y. iš tonos kuro - iki 10 kilogramų. Taigi, anot A. Kazlausko, valyti katilą teks rečiau.

Briketai dega ilgiau nei malkos - jie gerai supresuoti.

Prie pranašumų galima skirti ir patogumą - briketų nereikia kapoti, džiovinti, nereikia turėti didelių patalpų jiems laikyti, be to, namuose nuo jų neatsiranda šiukšlių.

"Palyginti su malkomis, briketai bus brangesni, bet mažiau vargo ir švaru", - sakė A. Kazlauskas.

Ypač patogu pjuvenų briketais kūrenti židinį. Ši kuro rūšis tinka bet kokiam kieto kuro katilui, bet ypač - ekonomiškiems ir ekologiškiems dujų generaciniams.

Pasak A. Kazlausko, apšildyti vidutinio dydžio nameliui vienam šaltajam sezonui reikėtų maždaug 4 tonų pjuvenų granulių arba briketų. Žiemai apsirūpinti, žinoma, geriausia vasarą, kai pigiau.

... ir durpės

Pasak Lietuvos durpių įmonių asociacijos "Lietuviškos durpės" prezidento, UAB "Laukėsa - WTL" direktoriaus Albino Černausko, mūsų šalyje durpių briketus gamina tik dvi įmonės. Juos gaminti yra brangu, tad ir ši kuro rūšis yra brangoka.

Tačiau Lietuvoje, anot A. Černausko, populiarios yra gabalinės kuro durpės. Jos gaminamos pačiame lauke, išdžiūsta saulėje.

A. Černauskas pripažino, jog populiarumu kuro durpės vis dėlto nusileidžia kurui iš medienos. Viena iš savybių, dėl kurių durpės nevilioja turinčiųjų židinius, yra tai, kad degdamos jos skleidžia nelabai malonų kvapą.

Gabalinės durpės, anot A. Černausko, yra kaloringesnės už malkas, bet ne tokios kaloringos, kaip anglis.

Durpių peleningumas nevienodas - jis priklauso nuo durpių telkinio. Jokių išskirtinių reikalavimų kūrenti durpėmis nėra, joms tinka bet kokie kieto kuro katilai.

"Viską suskaičiavus atsižvelgiant į kaloringumą, kūrenti durpėmis nebūtų brangiau nei malkomis", - sakė jis.

Vis dėlto gabalinės durpės paklausios ne visur, o būtent tuose regionuose, kur šalimais yra durpynai - dėl mažesnių transportavimo išlaidų.

A. Černauskas atkreipė dėmesį, kad į Lietuvą įvežama nemažai durpių briketų iš Baltarusijos. Nors durpių briketus dėl nemažų energijos sąnaudų gaminti brangu, bet Baltarusijoje pigesnė darbo jėga.

Briketai už kitas durpių kuro rūšis (esama ir trupininių durpių, tačiau jas paprastai naudoja ne gyventojai, o biokurą deginančios katilinės) sausesni, patogesni naudoti ir, žinoma, brangesni. Be to, jie gali būti gaminami iš durpių, maišytų su anglies dulkėmis.

Skaičiai

Medienos kaloringumas beveik nepriklauso nuo medienos rūšies, bet labai priklauso nuo jos drėgnumo. Kuo drėgnesnės malkos, tuo jų kaloringumas mažesnis, pavyzdžiui, dvejus metus sausai laikytos malkos turės apie 13 proc. drėgmės ir jų kūrenant reikės perpus mažiau nei šlapių.

Visiškai sausos medienos kaloringumas yra apie 4510 kcal/kg. Nevienodas atskirų medienos rūšių šiluminis vertingumas priklauso nuo skirtingo svorio, taigi renkantis malkas patariama atsižvelgti būtent į jį. Vienas kubinis metras eglinių bei drebulinių svers apie 330 kg, beržinių - 450 kg, ąžuolinių - 500 kg. Sunkiausia mediena - kalninės guobos, ąžuolo, buko, klevo, bet deginti ją brangu.

Uostamiestyje šlapių skaldytų juodalksnio bei drebulės malkų kubinis metras parduodamas už maždaug 80 litų. Sausų skaldytų beržinių malkų kubinio metro kaina - apie 200 litų.

• Medžio pjuvenų granulių kaloringumas - 4000 - 4300 kcal/kg. Kaina - apie 550 litų už toną.
• Pjuvenų briketai kainuoja 460-500 litų už toną.
• Vidutinis anglies kuro kaloringumas apie 6500 kcal/kg.
• Tona gabalinių kuro durpių kainuoja 170 litų už toną.
• Baltarusiški durpių briketai kainuoja apie 300 litų už toną.

Giedrė Norvilaitė

"Vakarų ekspresas"