Kai už lango pliaupia niūrūs rudens lietūs, o žvarbus vėjas drasko paskutinius medžių lapus, norisi jaukiai ir šiltai įsitaisyti prie židinio, kad sušiltų ir kūnas, ir siela. Tačiau vos tik pravėrus židinio dureles pakyla tamsus pelenų debesis, o uždegus keletą malkų aitrūs dūmai pradeda graužti akis. Jaukios svajonės apie vakarą prie židinio dingsta.

Šiuolaikinis židinys

Sausos malkos - daugiau šilumos

Tikriausiai visus, turinčius židinius, labiausiai erzina, kad tik užkūrus malkas visur prirūksta sunkiai išvėdinamų dūmų, nuolat kaupiasi suodžiai. O šildoma patalpa, tik vos įšilus, atšąla arba iš viso lieka šalta. Kad nekiltų tokių problemų, reikia nuolat rūpintis židiniu bei malkomis. Jos turi būti sausos. Idealu, kai malkos vieną žiemą paruošiamos, o kitą - kūrenamos.

„Šlapios malkos ne tik blogiau dega ir rūksta, bet ir atiduoda apie 30-50 procentų mažiau šilumos nei sausos. Taigi reikės daugiau malkų. Žmonėms, kurie įsirengia židinius-kapsules, reikalinga ne šiluma, o vien ugnies grožis. Deginti malkas vien dėl grožio yra pernelyg brangu. Geriau rinktis židinį-krosnį, tada bus galima džiaugtis ir ugnimi, ir ilgai mėgautis šiluma," - pasakojo studijos „C Decor" vadovas Linas Lūža.

Atviras židinys

Geriausia rinktis lapuočių, o ne spygliuočių medžių malkas. Pasak L.Lūžos, ąžuolas, uosis ir beržas - tinkamiausios malkos židiniams, nes jos degdamos atiduoda daugiausiai šilumos. Iš kitų medžių pagamintos malkos yra prastesnės, nes jas deginant židinių sienelės bei kaminai apsineša suodžiais, kaip kūrenant ir spygliuočiais.

Dar vieną dalyką turėtų žinoti židinių savininkai - nuolat kūrenamas židinys mažiau prikaupia drėgmės ir, prasidėjus šildymo sezonui, nerūksta.

Ideali židinio vieta

Namuose įsirenginėjantys židinius dažnai padaro vieną klaidą - neapskaičiuoja patalpos dydžio ir židinio išskiriamos šilumos kiekio.

Prieš renkantis židinį jau reikia apsispPęsti, ar jis bus pagrindinis, ar tik papildomas šilumos šaltinis 

„Ar šiluma pasiskirstys tolygiai, priklauso nuo teisingai mažesnei ar didesnei erdvei pasirinkto židinio. Židinio skleidžiamai šilumai įtakos turi ir patalpos dydis, forma, būsto šilumos izoliacija, ventiliacija", - sakė studijos „C Decor" vadovas.

Rekomenduojama židinius statyti toje namo vietoje, kurioje daug atvirų erdvių, nėra durų. Šiluma gerai pasklinda po visą patalpą, tolygiai pasiskirsto. Jei norima židiniu apšildyti namus, kuriuose yra nemažai uždarų kambarių, reikia išvedžioti ortakius.

Pasak L.Lūžos, prieš renkantis židinį jau reikia apsispręsti, ar jis bus pagrindinis, ar tik papildomas šilumos šaltinis. Gerai apsvarsčius šiuos dalykus, nebereikės nei rudenį, nei žiemą drebėti iš šalčio.

Ekologiška auksinė ugnis

Žmones, turinčius židinius, gąsdina ir nuolat kylanti kokybiškų malkų kaina. Kaip sumažinti išlaidas malkoms ir padidinti šilumos kiekį, spręsti ėmėsi praktiškieji suomiai. Jie ėmė ieškoti būdų, kaip ekologišką kurą - malkas - paversti dar ekologiškesniu. Ir atrado vadinamąją auksinę ugnį.

„Suomijos židinių gamintojos „NunnaUuni" užpatentuotas išradimas atrodo gana paprastas - iš ketaus pagamintos pakuros grotelės. Grotelės leidžia tolygiai paskirstyti orui, kuris lemia aukštesnę temperatūrą. Savo išradimą suomiai naudoja židiniuose, kurių pakuros pagamintos iš vienos muilo akmens rūšies - mamuto akmens", - pasakojo L.Lūža.

Mamuto akmuo, veikiamas karščio, nesuyra, puikiai atlaiko daugkartinių kaitinimų ir atvėsimų ciklą.

Pasak L.Lūžos, kai dega vadinamoji auksinė ugnis, joje sudega daug kenksmingų medžiagų, kurios degant paprastiems židiniams išmetamos į orą ar net į gyvenamas patalpas. Todėl šiuos židinius galima vadinti ekologiškais.

Daugiau karščio - mažiau suodžių

Pasak L.Lūžos, su paprastais židiniais daugiau vargo. Juose nuolat prisikaupia drėgmės, todėl pradeda rūkti. Norintiems daugiau laiko skirti sau, o ne, pavyzdžiui, suodžių valymui, turėtų rinktis muilo akmens

„Originali šių židinių konstrukcija leidžia optimaliai paskirstyti degimui reikalingą orą. Dėl to pakuroje išgaunama itin aukšta temperatūra, kurioje sudega ne tik malkos, bet ir suodžiai. Į atmosferą išmetami dūmai beveik neturi kenksmingų medžiagų. Malkoms sudegus, lieka nedaug pelenų", - pabrėžė studijos „C Decor" vadovas L.Lūža.

Pasak pašnekovo, muilo akmens židinių priežiūra paprasta - tereikia skudurėliu pavalyti. Jei ištepliota riebalais, dėmę galima nuplauti paprastu indu plovikliu. Jei atsiranda koks nors įbrėžimas, tereikia švelnesniu švitriniu popieriumi pašveisti. Įbrėžimo neliks nė žymės.

Židinio stiklines dureles, jei kartais aprūksta deginant spygliuočių ar drėgnas malkas, galima nuplauti specialiu plovikliu. Įkaitusio stiklo negalima valyti, nes gali būti subraižytas.

Pagal priešgaisrines saugos taisykles kaminas turi būti valomas vieną kartą per metus, ne kūrenimo sezonu. Kaminą turi valyti profesionalai, o ne patys židinių savininkai. Tada nereikės baimintis nei gaisro, nei prirūkusių patalpų.

"Avenire" inf.

Corbis nuotr.