Prasidėjus šildymo sezonui, dauguma gyventojų nerimauja, ar sugebės susimokėti už šildomą butą. Šildymo išlaidos šeimos biudžete sudaro nemažą dalį, todėl itin atidžiai stebima ir jautriai reaguojama į bet kokį kainų augimą, ypač tada, kai sulaukiama informacijos, jog nafta pasaulinėse rinkose pinga.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) gavo vartotojų prašymų paaiškinti, kodėl pingant naftai šilumos kainos nemažėja, o gamtinių dujų kainos kitais metais prognozuojamos net didesnės. Kuro rūšių kainų tarpusavio priklausomybę paprastai rodo įvairios „formulės", tačiau jos yra sudėtingos ir menkai ką pasako. Mes bandysime pateikti supaprastintą versiją, specialistų požiūriu gal kiek netikslią, nevertinančią įvairių kriterijų, tačiau leisiančią susidaryti bendrą vaizdą.

Centralizuotai tiekiamos šilumos kainos tiesiogiai priklauso nuo perkamų gamtinių dujų kainų, o šios - nuo mazuto kainos pasaulio rinkose. Mazutas pinga ar brangsta priklausomai nuo naftos kainų rinkoje.

1 pav. Naftos kainų pokytis 2008 metais (USD/barelį)

Pasaulio rinkose naftos kainos yra dinamiškiausios iš visų kuro rūšių, jos gali staigiai augti ar kristi esant tam tikriems ekonominiams, politiniams, hidrometerologiniams pokyčiams. Šiuo metu dėl pasaulio ekonominės finansų krizės, naftos kainos nukrito ir yra mažesnės nei 2008 metų pradžioje. Naftos kainos vieną rekordą po kito mušė birželio - liepos mėn. (1 pav.). Tuo tarpu mazuto kaina sureagavo į naftos kainų kritimą tik po 2 mėnesių (žr.2 pav.).

2 pav. 6 mėnesių (vidutinės) mazuto (1 proc. sieringumo) kainos pokytis 2008 metais (USD/toną)

2 pav. matome, kad spalio - lapkričio mėn. mazuto kainos augimas sustoja ir dabar kaina pradeda mažėti. Gamtinių dujų kainų kritimo turėtume tikėtis tik atpigus mazutui. (žr. 3 pav.)

3 pav. Gamtinių dujų importo kainos 2008 metais (Lt / už 1000 m³)

Kaip matyti paveikslėlyje, gamtinių dujų kainų augimas spalį pasiekė piką ir šiuo metu jau stebimas nežymus mažėjimas. Vertinant visą kuro rinką, galima daryti išvadą, kad vienam kurui pingant ar brangstant, jam alternatyvių kuro rūšių kainos rinkose vėluoja į tuos pokyčius sureaguoti. Todėl rugpjūtį pradėjus kristi naftos kainoms, dujų pigimo sulaukėme tik lapkričio mėn. Centralizuotai tiekiamos šilumos kainų stabilizavimosi ar net mažėjimo sulauksime vėliau, kai įmonės padengs susikaupusį nuostolį dėl staigaus gamtinių dujų kainų augimo ir ateis metas (pagal teisės aktus - tik du kartus per metus) perskaičiuoti kainas su tuo metu rinkoje parduodamų jau pigesnių gamtinių dujų kainomis. Tačiau gali kilti įtarimas, kad įmonės iš gamtinių dujų kainų svyravimo užsidirba papildomų pajamų ir prasidėjus dujų pigimui, vartotojai monopolininkui permoka. Komisija tokios galimybės įmonėms nepalieka, nes perskaičiuodama kainas, patikrina dujų įmonių pateiktas sąskaitas už kurą, ir jei šilumos tiekimo įmonė būtų mokėjusi mažiau, nei buvo numatyta kainos savikainoje, permokėta suma šilumos kaina būtų mažinama ateinančiam kainos galiojimo laikotarpiui.

4 pav. Įmonių centralizuotai tiekiamos šilumos ir gamtinių dujų kainos

4 paveikslėlyje pavaizduotos šilumos įmonių taikomų kainų ir gamtinių dujų kainų pokyčio kreivės, kur matyti, kad dujos brango tolygiai, kai tuo tarpu šilumos kainos šoktelėdavo ir pusmetį išlikdavo stabilios. Komisijos nuomone, siekiant išvengti staigaus (40, 50 ar daugiau proc.) kainų šuolio, reikėtų leisti įmonėms lanksčiau reaguoti į kuro rinkos tendencijas ir pingant ar brangstant kurui nedelsiant perskaičiuoti kainas.

Iš Rusijos perkamų dujų kainoms vietinis reguliavimas, taip pat ir Komisija įtakos neturi. Todėl pagrindinis energetikos kainų reguliuotojo uždavinys - sužiūrėti, kad nedidėtų reguliuojamų įmonių išlaidos kitoms su kuru nesusijusioms reikmėms. Nors suminė infliacija nuo 2000 m sausio iki 2008 m. spalio mėn. išaugo 29,8 proc., dėl Komisijos reguliavimo, veiklos sąnaudos lieka panašios.

5 pav. Šilumos savikainos struktūra

Komisija savo darbe taiko pažangius kainų reguliavimo metodus. Remdamasi surinktais reguliuojamų įmonių veiklos sąnaudų palyginamaisiais rodikliais, skatina įmones efektyvinti veiklą, nes kitaip jos patirs nuostolių, kurių Komisija nepripažins ir nebus leista vartotojams mokėti už monopolininko išlaidavimą.

Šilumos savikainos analizė rodo (žr. 5 pav.), kad nuo 2000 metų, kasmet didėjant infliacijai, sąnaudos darbo užmokesčiui, remontams, informacinėms technologijoms ir kt., netgi sumažėjo. Tai rodo Komisijos, kaip įmonių „prižiūrėtojos", veiklos efektyvumą ir pastangas apsaugoti vartotojus nuo nepagrįstų išlaidų. Žinoma, gali kilti klausimas, ar nebūtų galima dirbti dar taupiau? Komisija skatina įmones kiekvienais metais efektyvinti veiklą, tačiau mažinant sąnaudas, nereikia pamiršti, kad įmonė ne tik turi pagaminti šilumą, bet taip pat ją ir patiekti iki namo, užtikrinti, kad vamzdynuose neįvyktų avarijos ir vartotojai neliktų viduržiemį be šilumos, kaip tai atsitiko 2006 metų žiemą Telšiuose.

Toliau tęsiant visuomenėje diskusijas, ar Komisijos patvirtintos kainų skaičiavimo metodikos neturi trūkumų, ar neklysta Komisija skaičiuodama kainas, neįvardijamos realios šilumos sąskaitų vartotojams mažinimo galimybės.

Pirmiausia ką Komisija padarė, tai skatino įmones investuoti į šilumos gamybos įrenginius, kurie naudotų vietinį kurą. Specialistų skaičiavimu, jeigu maksimaliai išnaudotume turimą vietinį kurą (malkas, durpes ir t.t.), tai šilumos savikainą galėtume sumažinti apie 25 proc. Tačiau reikia laiko, kad šios investicijos duotų naudą.

Antra galimybė mažinti sąnaudas - tai senų namų renovacija. Turime suprasti, kad brangstant energetikos ištekliams, tik mažesnis energijos suvartojimas gali būti išsigelbėjimas, mažinant sąskaitas už šilumą.

O trečias svarbus aspektas tas, kad ir gyventojai turėtų prisiimti atsakomybę - kurti bendrijas, kurios gintų jų interesus, priverstų paslaugų tiekėjus, namų administratorius atlikti savo darbus, padėtų susitvarkyti bendrai naudojamą turtą, ieškotų racionalių sprendimų, kaip mažinti išlaidas šilumai, kitoms komunalinėms paslaugoms. Geru tokio ūkiškumo pavyzdžiu galėtų būti Vilniaus Žolyno g. 973-oji, Darbininkų g. 519-oji, Architektų g. 55-oji daugiabučių namų savininkų bendrijos.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos inf.