Fasadai. Išorės ir vidaus sienų apšiltinimo būdai

2014-01-17 11:33   Peržiūros : 15578   Spausdinti


Namai kartais griaunami tik dėl nepatenkinamos fasadų išvaizdos, nors paties pastato konstrukcijų būklė gera. Jei neišvaizdus tik fasadas, jį nesunku sutvarkyti naujomis apdailos medžiagomis, kurios, kaip teigiama, pasižymi ir architektūriniu išraiškingumu, ir ilgaamžiškumu.

Paprastai manoma, kad fasado problemos kankina tik senus pastatus, bet, deja, apie šiuolaikinių statybų ilgaamžiškumą kalbėti ankstoka. Statytų prieš keletą metų ir net naujai statomų namų fasaduose galima pastebėti plyšius ir aptrupėjusią apdailą.

Bet ne tik pastato išorės išvaizda kelia problemų; anksčiau pastatytų namų sienos turi kitą rimtą trūkumą - didelį šilumos pralaidumą, dėl to gerokai išauga išlaidos šildymui. Kadangi pas mus žiemomis kartais gerokai paspaudžia šaltukas, o būsto šildymo kainos auga, sanacijos (šiluminės reabilitacijos) problema tampa vis aktualesnė. Apšiltinant fasadą, pastatui sukuriama papildoma šilumos izoliacija, sumažinanti šilumos nuostolius. Vykdant šiluminius techninius sienų skaičiavimus, tikslinga remtis pastato konstrukcijomis su nulinėmis išlaidomis šildymui. Priešingu atveju „šiluminių skylių" užtaisymas vienoje vietoje lems jų atsiradimą kitoje.

Fasado šilumos izoliacija - tai kompleksinė sistema, primenanti daugiasluoksnį pyragą. Ant fasado pagrindo iš eilės klojami ir tarpusavyje tvirtinami fasado šilumos izoliaciniai sluoksniai.

Pastato fasadą galima apšiltinti trimis būdais:

  • vidiniu,
  • išoriniu,
  • įrengiant konstrukcinį apšiltinimą sienoje.

Kiekvienas būdas turi ir privalumų, ir trūkumų.

Vidinį apšiltinimą patogu atlikti, galima naudoti moderniausias technologijas, išsaugoma išorinė pastato apdaila. Kita vertus, prarandamas naudingas plotas. Šis praradimas didesnis, jei šilumos izoliacinės medžiagos pralaidumas šilumai didelis. Tai pat gali padidėti laikančiosios konstrukcijos drėgmė: per šiltinimo medžiagas, kurios dažniausiai būna laidžios garams, vandens garai praeina ir užstringa tarp šaltos sienos ir apšiltinimo ar pačioje sienoje. Šilumos izoliacinė medžiaga sulaiko šilumos judėjimą iš vidaus į sieną, taip mažindama jos temperatūrą, taigi konstrukcija drėksta dar labiau.

Taigi, jei vienintelis įmanomas apšiltinimo variantas - iš vidaus, reikia pasirūpinti sienos apsauga nuo drėgmės poveikio: iš patalpos pusės sumontuoti efektyvią garų izoliaciją ir užtikrinti efektyvų patalpų vėdinimą.

Išorėje montuojama šilumos izoliacija turi savų pliusų ir minusų. Išorėje įrengta šilumos izoliacija saugo sieną nuo kintančio atšalimo ir atšilimo, sulygina jos masyvo temperatūros svyravimus, ilgina konstrukcijos tarnavimo laiką. Išeinančių garų kondensacijos zona iškeliama už sienos ribų - į šilumos izoliacinę medžiagą. Tokiems darbams naudojamos garams laidžios šilumos izoliacinės medžiagos netrukdo garams judėti iš sienos į išorę; tai lemia drėgmės sumažėjimą sienoje ir pailgina konstrukcijų tarnavimo laiką. Šilumos izoliacija stabdo šilumos srauto judėjimą iš laikančiosios sienos į išorę, didindama laikančiosios konstrukcijos temperatūrą.

Trūkumams būtų galima priskirti tai, kad „rasos taškas" patenka į apšiltinimo sluoksnio vidų, todėl jo drėgmė padidėja. Ši problema išsprendžiama didelio pralaidumo garams šilumos izoliacine medžiaga, nes joje drėgmė neužsilaiko.

Daugiasluoksnės konstrukcijos atveju šilumos izoliacinė medžiaga tvirtinama ant išorinės sienos pusės ir uždengiama apdailos medžiagomis. Daugiasluoksnėse sienose vidinis (laikantysis) sluoksnis montuojamas iš sunkių ir patvarių medžiagų. Prie jo glaudžiamas išorinis apdailos sluoksnis su oro tarpu, kuris užpildomas izoliacine medžiaga. Susiformuoja oro tarpsluoksnis išorinėje pertvaros pusėje, leidžiantis padidinti pasipriešinimą šilumos pralaidumui iki 30 proc. Tokia konstrukcija sėkmingai sukuriama statant naują pastatą, tačiau ją įrengiant pastatytuose pastatuose gali tekti sustiprinti pamatus, nes padidės sienos konstrukcijos storis.

Įvertinus visų trijų galimų sienos apšiltinimo būdų pliusus ir minusus, galima teigti, kad išorinis apšiltinimas - pats racionaliausias. Sienos saugomos nuo nepalankaus išorės poveikio, atšalimo, todėl ant vidinių paviršių nesusidaro kondensatas, sienos gali „kvėpuoti", sukuriama papildoma garso izoliacija, pailgėja konstrukcijos eksploatacijos laikas.

Fasadų šildymo sistemos, priklausomai nuo taikomos apšiltinimo technologijos, skirstomos į tokias grupes:

  • lengvos tinkuotos apšiltinimo sistemos;
  • sunkios tinkuotos apšiltinimo sistemos;
  • fasadų sistemos su šulininiu klojiniu ir trijų sluoksnių sienos;
  • vėdinamos fasadų konstrukcijos.

Lengvose tinkuotose sistemose šiltinimo plokštė tvirtinama prie sienos klijais ir mūrvinėmis, vėliau dengiama plonu tinko sluoksniu. Sluoksnio storis neviršija 15 mm. Akivaizdu, kad šilumos izoliacinei medžiagai tokiose sistemose keliami patys aukščiausi reikalavimai. Darbams atlikti būtini kvalifikuoti darbininkai.

Sunkiose tinkuotose sistemose šiltinimo plokštė tvirtinama armatūros tinkleliu ir inkarais. Sluoksnio storis gali siekti iki 50 mm. Tokioje fasadinėje sistemoje metalinis laikantysis tinklelis apsaugo baigiamąjį sluoksnį nuo linijinių šilumos deformacijų. Čia, kaip ir lengvoms tinkuotoms sistemoms, šilumos izoliacinei medžiagai keliami aukšti reikalavimai. Sunkias šiltinimo sistemas gali montuoti ir mažesnę kvalifikaciją turintys darbininkai.

Fasadinėse sistemose su šulininiu klojiniu ir vadinamosiose trijų sluoksnių sistemose šiltinimo medžiaga yra atitveriančių konstrukcijų viduje. Pirmasis sluoksnis - vidinė laikančioji siena. Jos storį lemia tvirtumo reikalavimai. Antrasis sluoksnis - šiltinimo medžiaga, kurios storis priklauso nuo šiluminių ir fizikinių reikalavimų. Trečiasis sluoksnis saugo šilumos izoliaciją nuo išorės poveikio.

Vėdinama fasadų sistema panaši į šulininio klojinio sistemą su oro tarpu, tik vietoje išorinės sienos naudojamos įvairios apdailos medžiagos. Šilumos izoliacinė medžiaga tvirtinama prie sienos laikančiuoju karkasu ir inkarų sistema.

Anksčiau pastatytų pastatų sienos dažnai būna nelygios. Reikia daugiau klijų, taigi gerokai padidėja sanacijos kaina.

Kuriant vientisą šilumos užtvarą, kai pertvara iš blokų, kad susidarytų oro tarpsluoksnis, naudojamos skirtingos izoliacinės medžiagos.

Statybos darbai gerokai pigesni, o techniniai rodikliai - aukštesni, kai gamykloje paruošti gaminiai tvirtinanami be „šlapių" procesų.

Pastatų išorė plokštėmis gali būti apšiltinama keliais skirtingais variantais. Apdailai gali būti naudojamas ir tinkas. Įvairios apdailos plokštės gali būti naudojamos kaip apdailos medžiagos. Minimalaus siūlių kiekio tanki apdaila patikimai saugo vidines sienos konstrukcijas nuo drėgmės ir vėjo. Apdailos plokščių sandara ir jų tvirtinimo prie sienos būdai neleidžia susidaryti kondensatui vietose, kur yra kontaktas su šilumos izoliacinėmis plokštėmis, nes paliekamas oro tarpsluoksnis, užtikrinantis konstrukcijos vėdinimą ir drėgmės pertekliaus šalinimą.

Renovuotas senas penkiaaukštis. Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros nuotr.

Problemų gali kelti keli veiksniai:

  • projektavimo klaidos,
  • montavimo klaidos,
  • nekokybiškų medžiagų naudojimas,
  • netinkama fasadų eksploatacija.

Dažniausiai klaidos susijusios su informacijos trūkumu.

Užsakovai atliktų darbų garantijas gauna tik tada, jei kreipiasi į autorizuotus rangovus. Tokios organizacijos turi licencijas ir sistemų gamintojų kvalifikacijos pažymėjimus, kurie patvirtina, kad darbininkai yra išklausę fasadinių sistemų montavimo kursus, užtikrina, kad organizacijos turi jų montavimo patirties.

Pagal statistiką, daugiausia defektų atsiranda dėl nekokybiško montavimo. Jis sumažina fasadinių sistemų eksploatacijos laiką. Konkrečios pasekmės priklauso nuo fasado tipo:

  • fasaduose su plonu tinko sluoksniu atsiranda įtrūkimų, atšoka sluoksniai, viskas gali baigtis tinko nubyrėjimu;
  • vėdinamuose fasaduose gali nuslysti šilumos izoliacinis sluoksnis, gali būti užspausti vėdinimo tarpeliai, nukristi apdailos plokštės.

Siekiant to išvengti, reikia rinktis kokybiškas, fasadų apdailai skirtas medžiagas. Kokybiškos medžiagos yra ne lemiamas, bet būtinas veiksnys. Kadangi daugiasluoksnė fasado sistema veikia kaip viena visuma, o kiekvienas sluoksnis atlieka savo uždavinį, svarbus ir medžiagų tarpusavio suderinamumas pagal atitinkamus parametrus. Tinkuotiems fasadams tai yra pralaidumas garams ir cheminis suderinamumas. Vėdinamų fasadų elementams svarbu, kad jie būtų suderinami pagal šiluminę deformaciją ir elektrocheminį atsparumą. Įvertinus šiuos reikalavimus, galima teigti, kad geriausia rinktis autoritetingų gamintojų gaminius, nes tokių sistemų sudėtinės dalys patikrintos dėl suderinamumo ir kokybės. Vizualiai nustatyti medžiagos kokybę beveik neįmanoma.

Tinkamai suprojektuotos ir sumontuotos fasadinės sistemos tarnauja ilgai: gamintojai garantuoja, kad vėdinamos sistemos tarnaus iki 30 metų, tinkuotos - iki 25 metų be papildomo remonto. Fasadinio apšiltinimo sistemos su plonu tinko sluoksniu gali tarnauti iki 50 metų.

Bendrieji reikalavimai fasadų šiltinimo sistemų šilumos izoliacinių medžiagoms:

  • žemas pralaidumo šilumai koeficientas,
  • formos išlaikymas,
  • atsparumas drėgmei,
  • atsparumas ugniai,
  • didelis pralaidumas garams,
  • ilgaamžiškumas.

Žinotina, kad reikalavimai šilumos izoliacinėms medžiagoms, naudojamoms tinkuotiems ir vėdinamiems fasadams, skiriasi. Tinkuotiems fasadams svarbu atsparumas sluoksnių atsiskyrimui ir didelis pralaidumas garams, nepažeidžiantis natūralios difuzijos per pertvaros konstrukciją. Vėdinamuose fasaduose šilumos izoliacinis sluoksnis yra atviras oro tarpui: kai pluoštinės medžiagos tankis per mažas, pluoštas gali būti išpūstas. Dėl kylančių oro srautų padidėja šilumos izoliaciniam sluoksniui keliami priešgaisriniai reikalavimai.

Bet kokios klaidos lemia fasado ilgaamžiškumą mažinančių defektų susidarymą. Siekiant gerinti fasadų kokybę, didinti apsaugines funkcijas ir ilgaamžiškumą, būtina laikytis techninių reglamentų ir fasadinių sistemų gamintojų rekomendacijų. Jos taikomos ir projektavimo darbams, ir medžiagų pasirinkimui ar eksploatacijai.

Parengė R. Š.

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.

Komentarai
Unknown_user_thumb
tpjks

Klausimas : namas 40 butų ,5 aukštų,trijų laiptinių . Kokį šilumos taupymo procentą gali duoti namo "apvilkimas"(sienų ir stogo apšiltinimas ,langų bei durų pakeitimas ) ?

2009-01-21 20:53

Apšiltinamas namas Kad šiltinimas putplasčiu būtų efektyvus

Kaip šiltinti, kad investicija atsipirktų ir po kelių metų netektų to daryti iš naujo? Kokios dažniausiai padaromos klaidos, kokie yra pagrindiniai fasadų šiltinimo polistireniniu putplasčiu principai?

Šlaitinio stogo šiltinimas

Šlaitinio stogo šiltinimo mazgai

Namo sandarumo patikrinimas Namo sandarumo patikrinimas

Net ir naudojant šiuolaikines technologijas ir statybines medžiagas bei naudojantis patyrusių statybininkų paslaugomis, name gali likti probleminių vietų, pro kurias skverbsis šaltis

 
 
Temą atitinkančios įmonės


1 2 3 4 5 ... 7
Izoliacinės medžiagos stogams, sienoms, perdangoms, grindims. Blokeliai su šilumos izoliacija.
Goštauto g. 8, Vilnius; Taikos pr.24, Klaipėda, Vilnius
Mobilus: +370-663-71515, +370-698-77003, El. paštas: greenmaterials.lt@gmail.com
Thermofloc įpučiama ekovata. Termoizoliacinės medžiagos naujų ir renovuojamų namų šiltinimui. Sienų šiltinimas, stogo ir perdangos šiltinimas. Fasadų šiltinimas. Difuzinė ir garo izoliacinė plėvelė.
Rugių g. 2, Vilnius
Telefonas: +370 687 24595, Mobilus: +370-698-07988, El. paštas: info@thermofloc.lt
Polistireninio putplasčio termoizoliaciniai produktai
Energetikų g. 25b, Kaunas
Telefonas: +370-37-350139, Mobilus: +370-686-39573, El. paštas: info@kaunosilas.lt
Laminuotas polistirolas
Joninių g. 17, Domeikava, Kauno r.
Telefonas: +370-37-477547, +370-37-477090, Mobilus: +370-698-01221, El. paštas: info@rufax.lt
1 2 3 4 5 ... 7
Kas yra pučiama statybinė vata? Ar ji tinka apšiltinti palėpę?

Atsako UAB "SU Statyba" direktorius Saulius Urbanas

daugiau
Ar putų polistirolas pralaidus vandens garams?

Terminas „kvėpuojanti medžiaga" statyboje apibūdina ne medžiagos laidumą orui, o jos laidumą vandens garams.

daugiau
Kompanijų produktai
Šiltinimo medžiagos
Šiltinimo medžiagos

Medžiagos šiltinimui, akmens vata, stiklo vata

Šilumos izoliacija plokštiems stogams

Termoizoliacinės plokštės plokščiam stogui, termoizoliaci...

Stogo šiltinimas
Moderni šlaitinio stogo šilumos izoliacija

Termoizoliacinės plokštės, apšiltinimo medžiagos, stogo š...

Stogo šiltinimas ekovata

Šlaitinio stogo šiltinimas. Stogo apšiltinimas vata. Plok...

Šiltinimo medžiagos
Sienų šiltinimas ekovata

Sienų šiltinimas iš vidaus ekovata. Šiltinimo medžiagos p...

Barro lamelės

Degto molio aukštu slėgiu supresuotos keraminės lamelės (...

Šiloporas EPS 70 - grindų su vidutine apkrova šiltinimui

Termoizoliacija grindų su vidutine apkrova šiltinimui

Mineralinės vatos paklotai „Classic 044“ Universalus

Mineralinės vatos paklotai gaminami iš stiklo pluošto pag...

Dvitankė fasadinė akmens vata

Dvisluoksnės akmens vatos plokštės fasadams FRONTROCK MA...

Akmens vatos plokštės Fasrock LL

Termoizoliacinės plokš...

Putplasčio plokštė Polifoam

Puikus garso ir šilumos izoliatoriu...