Alternatyvių elektrinių statyba: pažyma pažymai gauti

Nusprendęs pasistatyti vėjo jėgainę ar hidroelektrinę, žmogus susidurs ne tik su finansinėmis išlaidomis, bet - ir biurokratiniais barjerais.

Pasirodo, vien tik pinigų turėti nepakanka. Arba, tiksliau - jų reikia daugiau, nei numatyta projekto sąmatoje. Tik taip, populiariai kalbant - "vokeliais" - galima gauti reikiamus leidimus, bent jau taip teigia architektai.

"Kryžiaus kelius" teks pradėti nuo Aplinkos ministerijos ir miesto savivaldybės. Aplinkos ministerijoje jus informuos, kad Lietuvoje yra aštuoni Poveikio aplinkai vertinimo regioniniai departamentai. Juose, kaip taisyklė, bus pasiūlyta kreiptis į Ministeriją. Ten jums bus pasiūlyta kreiptis į savivaldybę, kurioje jums parekomenduos vykti į miesto plėtros departamentą.

Vykdydamas visus tarnautojų "parėdimus", potencialus jėgainės savininkas atsidurs pas rajono vyriausiuosius architektus, kur jam galiausia ir bus pasakyta, kokių reikia dokumentų. Užbėgant už akių, reikia pasakyti, kad kiekviename rajone investicinė aplinka yra ypatinga - kai kurie rajonai dar gali būti nepasitvirtinę bendrojo plano. Jeigu rajono valdžia jau patvirtino bendrąjį planą ir jame atsirado vietos jūsų jėgainei, galite pradėti rengti detalųjį planą. Tiesa, prieš tai dar reikia savivaldybei pateikti oficialų prašymą, kad ketinate statyti jėgainę.

"Prieš pradedant tokių objektų statybą, savivaldybei reikia pateikti prašymą, nuosavybės teisės patvirtinančius dokumentus, šiuos dokumentus galima gauti Registrų centre. Jeigu savininkas ne vienas, reikia notariškai patvirtinto kitų sklypo savininkų sutikimo. Tada galima pradėti rengti detalųjį planą",- aiškina tvarką Lina Miliūnaitė, Vilniaus miesto savivaldybės, Fabijoniškių skyriaus architektė.

Pasak jos, prieš tai dar reikia pakeisti žemės panaudos paskirtį, paaiškinti savivaldybės pareigūnams, ką ketinama daryti konkrečiame žemės sklype.

"Tada jau galima pradėti rūpintis projektu, kuris bus reikalingas norint nutiesti visas reikalingas komunikacijas: elektros laidus, kanalizaciją. Šiems darbams taip pat reikės projekto",- sako p. Miliūnaitė.

Pasak p. Miliūnaitės, renkantis sklypą namo statybai, be abejo, specialių apribojimų yra mažiau. Papildomų išlaidų reikės rengiant projektą, kuris bus įgyvendinamas aplinkosaugos ar paminklosaugos zonose, kuriose galioja daug apribojimų. Tik tada galima pradėti rengti techninį projektą. Jį gali rengti tik atestuoti specialistai: projekto vadovas, architektūrinės dalies projekto vadovas ir konstrukcijų projekto vadovas. Techninis projektas taip pat turi savo reikalavimus.

Jame turi būti išsamus aiškinamasis raštas, aprašyta kiekviena pastato konstrukcija, nurodytos patalpos, aitvarinių konstrukcijų šilumos varža, pastato apsauga nuo korozijos...

Pasak p. Miliūnaitės, taip pat turi būti nurodyti ir pagrindinių statybinių medžiagų kiekiai. Juos galima apskaičiuoti tik sudarius darbo projektą (tai gali atlikti projektuojanti įmonė už papildomą atlyginimą).

Kad jį gautų, užsakovas turi kreiptis į atsakingą instituciją - savivaldybę. Čia specialistams reikės pristatyti sklypo topografinę nuotrauką, inžinerinius geologinius tyrinėjimus statybos vietoje, paraišką projektavimo darbų sąvadui gauti, vandentiekio ir nuotekų tinklų į pastatą projektą, elektros tinklų įvado projektą. Taip pat projektą reikės suderinti su aplinkosaugos specialistais ir higienos centru.

Savivaldybei teks pristatyti ir sklypo plano, sklypo aukščių plano ir inžinerinių tinklų suvestines. Taigi, tada galima tikėtis gauti iš Savivaldybės gauti leidimą statybai. Ar jį gausite, priklauso ne tik nuo jūsų surinktų pažymų, bet ir nuo dokumentaciją vertinsiančios komisijos.

"Dažniausiai komisijoje dalyvauja visų suinteresuotų institucijų atstovai. Priklausomai nuo projekto, svarstyme gali dalyvauti Aplinkos ministerijos, Kultūros vertybių apsaugos departamento, elektros ir inžinerinių tinklų specialistai",- sako p.Jonas Jaruškevičius, Vilniaus savivaldybės, Statybų leidimų skyriaus vyriausiasis specialistas.

asa.lt