Nors statybų apimtis smarkiai sumažėjo, o nekilnojamojo turto vystytojų pelnas ištirpo, darbo tiems, kurie dar nepaskelbė bankroto, netrūksta - jie privalo sugrįžti į paskubomis statytus daugiabučius taisyti broko.

Pagal Statybų įstatymą matomų darbų garantinis terminas yra 5 metai, paslėptų - 10 metų. Tačiau šia garantija gali pasinaudoti tik gyvuojančių statybos bendrovių klientai. Jau nebeveikiančių įmonių pastatytuose namuose gyvenantys žmonės pasmerkti kaltųjų ieškoti per teismus arba patys taisyti broką.

Nustebo pamatę remontą

Sostinės S.Nėries gatvėje statybos bendrovės "Mabilta" pastatytame naujame daugiabučių kvartale gyvenantis naujakurys Povilas Stankus LŽ pasakojo, kad atsikraustęs į naują būstą iškart pastebėjo prastą laiptinių apdailos kokybę. "Pirmiausia nukrito lubų glaistas virš mano buto durų. Pasižiūrėjus atidžiau buvo matyti, kad visos lubos tarsi kabo. Trūko tik prisiliesti, kad nukristų. Kaupiausi tam įvykiui, kai pačiam teks sudaryti jungtinę kaimynų brigadą ir daryti remontą, nes iš statybos bendrovės tikrai nesitikėjau dėmesio. Liūdna buvo ir dėl to, kad pirmo aukšto laiptinė prie liftų atrodė prasčiausiai. Sienos aptepliotos, subraižytos, įtrūkusios, kai kur nubyrėję dažai", - vardijo pašnekovas.

P.Stankus atkreipė dėmesį, kad apdailos kokybė tame pačiame name - skirtinga. "Laiptinių būklė tikrai apgailėtina, tačiau situacija gyventojų butuose kur kas geresnė, nes dauguma apdailą darėsi patys, samdė žmonės ir reikalavo iš jų kokybės. Tai ir parodo, kas kam rūpėjo. Namo statytojams svarbiausia buvo greitai padaryti, o kaip - nesvarbu. Anksčiau jie tai neigė. Nepraėjus nė metams statybininkai nuleidę galvas grįžta taisyti savo broko", - negailėjo kritikos gyventojas.

Prieš savaitę jis, kaip ir kiti kaimynai, nustebo, kai grįžę po darbo namo rado remontuoti paruoštas laiptines. "Kitą rytą paskambinau pastatą prižiūrinčiai bendrovei ir uždaviau vienintelį klausimą: kiek mums tai kainuos? Dideliam mano džiaugsmui buvo patikinta, kad tikrai nieko, nes statytojai pagal įstatymą vykdo savo garantinius įsipareigojimus", - kalbėjo P.Stankus.

Minėtą kvartalą administruojančio Namų priežiūros centro direktoriaus pavaduotoja Birutė Strokova LŽ teigė, jog į statybos įmonę buvo kreiptasi per apžiūrą pastebėjus broką. "Bet kurio namų administratoriaus funkcija - du kartus per metus atlikti pastatų apžiūras. Tai darant dažniausiai ir pamatomi statybos darbų defektai. Tačiau būna atvejų, kai dėl problemų kreipiasi ir patys gyventojai. Garantiniu laikotarpiu stengiamės viską sužiūrėti ir priversti statytojus vykdyti savo įsipareigojimus", - aiškino B.Strokova.

Pasak jos, seniau statytuose namuose jau atliktas garantinis remontas, o šiuo metu taisomos naujesnių daugiabučių laiptinės.

Laukia nelaukiamų skundų

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Adakras Šeštakauskas LŽ sakė, kad į savo objektus taisyti broko statytojai grįžta nenoriai. "Jau yra kiti uždaviniai, kiti darbai. Tuo labiau kad šiuos darbus, nors ir sumažėjus pajamoms, reikia padengti iš savo lėšų. Bet jei skubėdami statytojai paliko broką, atgal juos turi vesti pareiga", - tvirtino asociacijos prezidentas.

Pasiteiravus, ar statybininkai patys stebi savo statinius, ar laukia skundų, A.Šeštakauskas pripažino, kad dažniausiai į buvusius objektus jie sugrįžta tik gavę signalų apie išlindusias klaidas. "Kai kurios statybų kompanijos yra įsteigusios specialias garantines tarnybas. Šios greičiau reaguoja į skundus ir nedelsdamos pašalina defektus. Ypač sudėtinga situacija susidaro tuomet, kai namą pastačiusios kompanijos jau nėra, ji likviduota", - neslėpė LSA prezidentas. Paklaustas, ką tokiu atveju daryti gyventojui, A.Šeštakauskas paaiškino, kad jei defektai smulkūs, žmogui net neapsimoka ieškoti kaltųjų, priešingu atveju jo laukia nelengvi teisiniai ginčai.

Vengti atsakomybės - užprogramuota

Nacionalinės vartotojų konfederacijos prezidentas Kornelijus Papšys į LŽ klausimą, ar visi vartotojai prisišaukia broko pridariusius statybininkus, atsakė: "Tikrai ne", nes esą "bėgti nuo atsakomybės jau užprogramuota daugelyje kitų veiklos etapų".

"Didžiausia problema, kad tie, kurie statė ir, įgyvendinę nemažai projektų, susižėrė pelną, jau likviduoti. Lietuvoje į šiuos spąstus yra pakliuvę dauguma naujakurių. Bėda ta, jog ne visi butų pirkėjai spėjo įsigilinti į pasirašomas kelių dešimčių puslapių sutartis su pardavėjais. O kai kuriose jų statytojai net įpareigoja namų priežiūros kompanijas administruoti jų statinius. Tai iš karto rodo susitarimą. Aišku, kad bus tarnaujama ne gyventojo naudai. Viskas labai gražiai paslėpta, ne kiekvienas gali tai ir įžvelgti. Antras dalykas: pirkimo ir pardavimo sutartys pasirašomos, o ir nekilnojamasis turtas įsigyjamas tada, kai kadastre dar nėra užfiksuotas statinio priėmimas, tik - nebaigta statyba. Todėl žmonės pirko "pusfabrikačius" nė nežinodami, koks bus galutinis rezultatas. O tas rezultatas pasiektas raginant statybininkus kuo greičiau baigti darbus, nes laukė kitas objektas ir kiti pinigai. Darbus atlikęs statybininkas nėra kaltas, nes jam už nugaros stovėjo statybų prižiūrėtojas ir ragino skubėti", - pabrėžė K.Papšys.

Jo manymu, šią situaciją būtų galima išspręsti, jei statytojas garantiniam laikotarpiui apdraustų savo parduodamą turtą. "Jeigu kas nors atsitiktų, turėtų mokėti draudimo kompanija. O ji bet kokia kaina ieškotų kaltųjų ir tokiu būdu gintų vartotoją", - dėstė pašnekovas.

Pasak jo, nekokybiškai atlikta ne tik vidaus apdaila, bet ir išorės. "Dauguma daugiabučių fasadų apšiltinti vata ir aptinkuoti. Tinkas ir geriausiomis sąlygomis nelaiko ilgiau nei 5 metus. Vadinasi, garantiniu laikotarpiu jis dar atlaikys, o paskui nukris", - neabejojo K.Papšys.

Konfederacijos prezidentas sakė, kad ne visi į statybų broko spąstus pakliuvę gyventojai ieško tiesos, nes baiminasi, jog išaiškėjus namo defektams kris jų nekilnojamojo turto vertė. O kad neatsakingas statybų verslas būtų pažabotas, anot K.Papšio, reikalinga nepriklausoma statybų priežiūra.

Jolita Žvirblytė

Corbis nuotr.