Šiais metais statinių statybos skaičiuojamosios kainos nustatomos jau pagal naujus statybos kainos apskaičiavimo rodiklius ir principus, patvirtintus LR aplinkos ministerijos STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“.
Naujieji statybos kainos nustatymo principai iš esmės keičia per ilgą laikotarpį nusistovėjusią statybos kainodarą. Skaičiuojamoji statybos kaina dabar yra orientuota į būtinųjų statybos sąnaudų, arba tiesioginių išlaidų, apskaičiavimą ir pagrindimą. Visos kitos statytojo (užsakovo) išlaidos, susijusios su statinio statyba, laikomos netiesioginėmis.
Tokia papildoma kainos dalis, kuri kompensuoja rangovų bendrąsias administracines pridėtines išlaidas ir garantuoja jiems pelną, yra vienas iš rangovo racionalios ūkinės bei organizacinės veiklos rodiklių, skatinančių rangovus gauti didesnį pelną ne tik keliant darbų kainas, bet pirmiausia mažinant savo administracines pridėtines išlaidas. Atskyrus tiesiogines ir netiesiogines statybos darbų išlaidas, rangovai gali paprasčiau planuoti statybos sąnaudas, apskaitą ir kontrolę, efektyviau valdyti projektus. Taip grupuojant ir priskiriant išlaidas, sąmatiniai skaičiavimai priartėja prie bendrųjų apskaitos principų bei verslo apskaitos standartų.

Pagal naujuosius kainos nustatymo principus, tiesiogines išlaidas sudaro darbams atlikti reikalingų materialinių ir darbo išteklių (statybos resursų), t. y. medžiagų, mechanizmų eksploatacijos ir darbo užmokesčio, vertė, socialinio draudimo mokesčiai bei kitos su darbų vykdymu susijusios statybvietės įrengimo, eksploatavimo ir valdymo išlaidos. Atlikus analizę bei skaičiavimus, nustatyta, kad orientacinės išlaidos statybvietei įrengti, eksploatuoti ir valdyti sudaro apie 10 proc. visos statybos darbų vertės. Statybvietės išlaidos nėra naujos paskirties išlaidos. Anksčiau šių išlaidų apskaičiavimai buvo numatyti dalimis ir tiesioginėse, ir pridėtinėse išlaidose, taip pat ir kaip kitų išlaidų dalis, o pagal naujas rekomendacijas visos statybvietės išlaidos apskaičiuojamos bendrai arba pateikiamos kaip atskira sąmata.

Statytojo netiesiogines išlaidas sudaro kainos skirtumas tarp numatomos pasiūlymo (ar sutarties) kainos ir apskaičiuotų tiesioginių išlaidų. Apskaičiuojant skaičiuojamosios kainos netiesiogines išlaidas, atsižvelgiama į rangovo pridėtines išlaidas, kurios paprastai sudaro apie 45 proc., skaičiuojant nuo darbininkų darbo užmokesčio, taip pat numatomą rangovo (generalinio rangovo) pelną (iki 8 proc.), įskaitant riziką ir skatinamuosius mokėjimus. Tokia orientacinė netiesioginių išlaidų dalis gali būti apskaičiuota bendru 16 proc. dydžiu nuo tiesioginių išlaidų sumos.


1 pav. Statybos kainos struktūra pagal išlaidų paskirtį

Statinių statybos skaičiuojamojoje kainoje įvertinamos visos sklypo įsigijimo, statybos sklypo paruošimo, tyrinėjimo, projektavimo, bendrųjų ir specialiųjų statybos darbų atlikimo, įrenginių įsigijimo, montavimo, derinimo, išbandymo, bandomosios produkcijos gamybos, techninio personalo apmokymo eksploatuoti, konsultavimo, informacinės ir kitos paslaugos, susijusios su statybos organizavimu ir priežiūra, taip pat kitos investuotojų išlaidos, susijusios su statinio projektavimu, statyba ir priėmimu naudoti.


2 pav. Suvestinių statytojo išlaidų sudėtis

Pereinant prie naujos statinių statybos kainų skaičiavimo ir sąmatinės dokumentacijos sudarymo tvarkos, be bendrųjų ekonominių normatyvų, nuo 2006 m. sausio buvo patikslinti ir pagrindiniai statybos resursų kainynai.

Rengiant kainynų projektus, iš šalies statybos produkcijos gamintojų, pardavėjų, statybos rangovų buvo surinkta ir apibendrinta informacija, įvertintos rinkos kainos, atlikti ekspertiniai skaičiavimai, atsižvelgta į rinkos kitimo tendencijas, kainas lemiančių faktorių kitimo prognozes. Kelerius metus stebint statybos kainų kitimą bei analizuojant kainų lankstumą, buvo nustatyta statybos kainos priklausomybė nuo pagrindinių kainos elementų, t. y. medžiagų vertės, darbo užmokesčio ir mechanizmų eksploatacijos kainų kitimo. Jeigu priimsime sąlygą, kad kiekvieno iš šių elementų kainos išaugs 10 proc., tai galime teigti, kad statybos kaina dėl medžiagų brangimo padidės 6 proc., dėl darbo užmokesčio augimo - 3 proc., dėl mechanizmų eksploatacijos kainų augimo - 1 proc. Iš esmės tokios tendencijos pasitvirtino ir atlikus 2005 m. statybos kainų analizę bei rengiant kainynų atnaujinimo projektus. Pagal surinktus ir apibendrintus duomenis, nustatyta, kad statybos darbų kainos per 2005 m. vidutiniškai padidėjo indeksu 1,08. Toks kainų pokytis apskaičiuotas atsižvelgiant į statybos darbų ir statinių paskirčių struktūrą šalies statybų rinkoje. Be to, pagal atskiras išteklių grupes užfiksuoti tokie vidutiniai kainų kitimo indeksai: medžiagos vidutiniškai pabrango - 1,04, mechanizmų eksploatacija - 1,14, darbo užmokestis - 1,15. Medžiagų ir mechanizmų eksploatacijos kainų augimą lėmė per paskutinį laikotarpį išaugusios kuro kainos, taip pat, didėjant statybos darbų apimtims, išaugusi atskirų statybos produktų paklausa. Darbo jėgos brangimo pagrindinė priežastis - darbo jėgos poreikis ir vis didėjantis jos deficitas.
Statybos išteklių ir darbų analizė leidžia daryti prielaidą, kad artimiausiais metais vieni iš sparčiausiai brangstančių statybos darbų bus kelių statybos ir remonto darbai. Tokią prognozę formuoja išaugusios šiuose darbuose ]naudojamų pagrindinių statybos produktų ir mechanizmų darbo kainos.

Nauji produktai bei naujos technologijos rinkoje vis labiau skatina rangovų darbų specializaciją, taip pat svarbesnis tampa projektų valdymas, kuris jau yra neatskiriama investicinio proceso dalis. Planuoti investicijas ir subalansuoti biudžetą - vienos pagrindinių sėkmingo projektinių sprendinių parengimo ir įgyvendinimo sąlygų.


Albinas Vaitkevičius